CP v2

Tag: RPP

  • Palūkanų normos Lenkijoje gali vėl kilti: liepos prognozė taps lūžio tašku kredito rinkai

    Lenkijoje stiprėjant infliacijos spaudimui ir augant geopolitinei įtampai, finansų rinkos vis dažniau vertina scenarijų, kad palūkanų normos šiemet dar gali būti didinamos. Nors iki liepos posėdžių ciklo reikšmingų pokyčių nesitikima, signalai iš RPP retorikos rodo aiškų poslinkį griežtesnės politikos link.

    Pastaruoju metu dalis RPP narių viešai pabrėžia, kad rizika kainų stabilumui didėja, o infliacijos lūkesčiai gali tapti sunkiau suvaldomi. Tai ypač aktualu, jei energijos išteklių kainos ir tiekimo grandinių sutrikimai užsitęstų, nes tokie veiksniai paprastai tiesiogiai persiduoda degalų, transporto ir maisto kainoms.

    „Iki metų pabaigos labiau tikėtina palūkanų normų didinimo kryptis, jei kainų šokas padidintų infliacijos lūkesčių atitrūkimo riziką“, – sakė RPP narys Przemysławas Litwiniukas.

    Jo teigimu, esminiu atskaitos tašku taps liepa, kai Lenkijos centrinis bankas NBP paskelbs naują infliacijos projekciją. Būtent ši prognozė, kaip tikimasi, gali atverti platesnę diskusiją RPP viduje, ar reikia griežtinti pinigų politiką, jei matysis, kad infliacija įsitvirtina aukščiau tikslo.

    Kas pasikeistų skolininkams?

    Jei palūkanų normos būtų keliamos, labiausiai tai pajustų kintamų palūkanų paskolų turėtojai ir nauji besiskolinantys gyventojai. Tokiais atvejais brangsta mėnesio įmokos, o bankai dažniau taiko griežtesnį mokumo vertinimą, todėl daliai žmonių tampa sunkiau pasiekti norimą paskolos sumą.

    Rinkoje palūkanų kėlimo lūkestis paprastai didina ir finansavimo kainą įmonėms, ypač toms, kurios remiasi trumpalaikiu skolinimusi. Dėl to gali lėtėti investicijos ir atsargesni tampa sprendimai dėl plėtros, nors poveikis priklauso nuo to, kiek ilgai išliktų aukštesnės palūkanos.

    Kada gali būti priimtas sprendimas?

    Pagal skelbiamą posėdžių ritmą, po liepos RPP dar turėtų svarstyti palūkanų klausimą kelis kartus iki metų pabaigos. Tai reiškia, kad jei liepos projekcija rodys atkakliai aukštesnę infliaciją, rudenį ir metų pabaigoje didėja tikimybė sulaukti konkretesnių sprendimų.

    NBP vadovas Adamas Glapińskis anksčiau yra sakęs, kad palūkanų didinimo svarstymas būtų labiau tikėtinas, jei infliacija tvariai pakiltų virš 3,5 proc. ribos ir prognozės rodytų, kad tai ne laikinas šuolis. Dalis ekonomistų Lenkijoje jau dabar numato, kad artimiausiais mėnesiais toks lygis yra realus, tačiau lemiamas bus klausimas, ar tendencija užsifiksuoja ilgesniam laikui.

    RPP paskutinį kartą palūkanų normą didino 2022 metais, o nuo tada rinkos dėmesys daugiausia buvo sutelktas į infliacijos slopimo tempą ir ekonomikos atsparumą. Dabar, atsinaujinus kainų rizikoms, palūkanų kryptis vėl tampa vienu svarbiausių kintamųjų kredito rinkai.

  • Kredito kainos gali vėl kilti? RPP įspėja: viską lems infliacijos kryptis ir Artimųjų Rytų įtampa

    Energetikos žaliavų kainų šuoliai pasaulio rinkose vėl kursto infliacijos riziką ir grąžina klausimą, ar centriniai bankai gali būti priversti griežtinti pinigų politiką. Šiame kontekste didėja neapibrėžtumas ir dėl palūkanų normų krypties Lenkijoje, o kartu ir kredito kainos perspektyvos regione.

    „Capital Economics“ analitikai vertina, kad užsitęsęs ir eskaluojantis JAV ir Izraelio konfliktas su Iranu galėtų sukelti pasaulinį pasiūlos šoką. Toks scenarijus paprastai reiškia brangesnę energiją, lėtesnį ekonomikos augimą ir naują infliacijos bangą, kurią centriniams bankams tektų gesinti griežtesnėmis palūkanomis.

    Į galimų sprendimų ribas sureagavo Lenkijos centrinio banko sprendimus dėl palūkanų formuojančios institucijos narė Gabriela Masłowska. Jos žinutė aiški: palūkanų didinimas būtų svarstomas tik tada, jei infliacija ne tik laikinai pakiltų, bet ir įsitvirtintų ilgesniam laikui.

    „Sprendimas dėl galimo palūkanų normų didinimo būtų svarstomas tik tuomet, jei infliacija Lenkijoje ir pasaulyje įeitų į tvarią, ilgesnę augimo tendenciją, trunkančią ilgiau nei 1–2 ketvirčius“, – sakė Gabriela Masłowska.

    Kitaip tariant, vienkartinis energijos kainų šuolis savaime dar nereiškia, kad kredito kaina būtinai didės. Pagrindinis kriterijus būtų ilgalaikis kainų augimo įsitvirtinimas, kai brangesnė energija persiduoda plačiau: paslaugoms, maistui, transportui, o vėliau ir atlyginimų bei lūkesčių dinamikai.

    Masłowska taip pat akcentavo atsargumo poreikį dabartinėmis sąlygomis. Jei Artimųjų Rytų įtampos poveikis pasirodytų esantis trumpalaikis, 2026 metais Lenkijoje galėtų tęstis pinigų politikos švelninimas ir bazinė palūkanų norma galėtų mažėti iki 3,50 proc., kai dabar ji siekia 3,75 proc.

    Tarptautinė agentūra „Bloomberg“ šiuos pasisakymus įvertino kaip ženklą, kad Lenkijos pinigų politikoje daugėja vidinės įtampos ir skirtingų scenarijų. Anksčiau dalis tarybos narių viešai leido suprasti, kad mažinimų erdvė gali būti apribota, kol neišsispręs Artimųjų Rytų konfliktas, o kiti užsiminė, kad švelninimo ciklas apskritai gali artėti prie pabaigos.

    Rinkoms svarbu tai, kad geopolitiniai įvykiai greitai persiduoda į naftos ir dujų kainas, o šios – į infliacijos rodiklius. Tokia grandinė kelia riziką, kad net ir pradėtas palūkanų mažinimo kursas gali būti pristabdytas, o esant tvariai infliacijai – teoriškai ir apsuktas atgal.

    Kredito gavėjams tai reiškia paprastą praktiką: palūkanų normų kryptis artimiausiais ketvirčiais priklausys ne vien nuo vidaus ekonomikos, bet ir nuo energijos kainų bei infliacijos lūkesčių. Jei infliacija vėl pradėtų stabiliai kilti, didėtų tikimybė, kad bankų siūlomų paskolų kainodara griežtėtų, net jei oficialūs sprendimai būtų priimami vėliau.