Ankstyvą rytą Anglijos lygumų saulės parke dažnai tvyro tyla: tarp ilgų saulės modulių eilių laikosi žolė, o žemę dengia lengvas rūkas. Tačiau būtent čia tyrėjai vis išvysdavo tą patį stambų gyvūną, žaibiškai sprunkantį tarp panelių.
Ekologams tai tapo mįsle, nes aplinkiniuose atviruose laukuose šis gyvūnas pastaraisiais dešimtmečiais matomas vis rečiau. Nors įprasta manyti, kad saulės parkai gamtai yra beveik sterilios, pramoninės erdvės, surinkti duomenys parodė kitokį vaizdą.
Kas nutiko tradiciniuose laukuose
Rudasis kiškis yra prisitaikęs prie atvirų erdvių, kur gali bėgti visu greičiu, bet jam taip pat reikia žemės kampų ir augalijos, kur galima pasislėpti. Intensyvus žemės ūkis per šimtmetį pakeitė kraštovaizdį: nyko gyvatvorės, pievos buvo ariamos, o mozaiką pakeitė dideli vienos kultūros laukai.
Toks supaprastintas kraštovaizdis reiškia mažiau slėptuvių ir daugiau trikdymo technika, o žemė dažniau apdirbama ir prižiūrima „iki plikumo“. Dėl to, kaip fiksuojama gamtosaugos stebėsenoje, rudųjų kiškių gausa Jungtinėje Karalystėje per pastarąjį šimtmetį smarkiai sumenko, o rūšis daug kur tapo retai sutinkama atvirose dirbamose žemėse.
Ką parodė 124 saulės parkų apžvalga
Didelės apimties lauko apžvalgose, apimančiose 124 saulės parkus visoje Didžiojoje Britanijoje, specialistai skaičiavo ir fiksavo vietovėse pastebėtus gyvūnus. Tarp žinduolių aiškiai išsiskyrė rudasis kiškis: jis tapo vienu dažniausiai registruotų stambių žinduolių tokiose teritorijose.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad realus skaičius gali būti dar didesnis, nes kiškiai ypač aktyvūs auštant ir temstant, kai dalis stebėjimų nevyksta. Vis dėlto tendencija aiški: saulės parkų teritorijose šie gyvūnai aptinkami dažniau nei gretimuose intensyviai dirbamuose laukuose.
Kodėl kiškiams tinka saulės parkai
Pagrindinė priežastis gana praktiška: gerai prižiūrimas saulės parkas dažnai yra viena iš retų vietų, kur žemė nėra nuolat ariama, purškiama ar trumpai nušienaujama kas kelias savaites. Tarp modulių eilių paliekama žolė ir laukiniai augalai, o panelių metamas šešėlis sukuria kaitaliojamas šviesos ir priedangos zonas.
Kiškiams toks derinys yra palankus: yra kur prisiglausti, bet kartu lieka „koridoriai“ bėgimui ir apsisukimams. Mažesnis žmonių srautas ir retesni darbai technika didelę metų dalį sukuria ramesnę aplinką jaunikliams auginti.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad toks efektas nėra automatinis. Jei teritorija tvarkoma pernelyg intensyviai, nuolat šienaujama ar stipriai ganoma, priedangos sumažėja ir buveinė praranda vertę.
Jungtinėje Karalystėje saulės parkų plėtra spartėja, o biologinės įvairovės naudos kriterijai naujuose projektuose vis dažniau įtvirtinami kaip praktinis įsipareigojimas. Tai reiškia, kad dalis energetikos infrastruktūros gali tapti ne tik elektros gamybos, bet ir realiai išmatuojamos gamtosauginės naudos erdve.
Nors saulės parkai nepakeis natūralių pievų, gyvatvorių ir įvairaus tradicinio kraštovaizdžio, rudasis kiškis po panelėmis tapo netikėtu signalu. Ten, kur atviri laukai rūšį nustūmė į paraštes, saulės parkai kai kur grąžina bent dalį prarastos ramybės ir priedangos.