Tag: Rudeninės šalnos

  • Po rudeninių šalnų – svarbūs sodo darbai: ką dar verta suspėti iki lapkričio 20-osios

    Po rudeninių šalnų – svarbūs sodo darbai: ką dar verta suspėti iki lapkričio 20-osios

    Rudeninėms šalnoms jau pakandus, sodas pamažu pereina į ramybės režimą, tačiau darbų sąrašas dar nesibaigia. Iki lapkričio 20 dienos verta suspėti kelis svarbius darbus, kurie padeda augalams saugiau peržiemoti ir palengvina startą pavasarį.

    Apie tai kalbama sodininko Jacko Naliwajeko (savo patirtimi besidalijančio „YouTube“) patarimuose, skirtuose laikotarpiui iškart po pirmosios stipresnių šalnų bangos. Akcentuojama, kad dabar ypač svarbu nepavėluoti su tais darbais, kuriems reikia dar neįšalusios dirvos.

    Tarp tokių darbų – tiek gėlyno, tiek daržo, tiek ir viso sklypo priežiūra. Dalis užduočių skirta augalams apsaugoti nuo šalčio, kitos – tvarkingai užbaigti sezoną ir pasiruošti kitų metų sodinimams.

    Ne mažiau svarbu ir tai, ko po šalnų geriau nedaryti: kai kurios klaidos rudenį gali pakenkti augalams labiau nei pats šaltis, ypač jei paskubama tręšti, genėti ar per anksti dengti.

    Ką nuveikti sode po šalnų

    Viena pagrindinių užduočių – dar spėti pasodinti svogūnines gėles, kurios pavasarį pražys pirmosios. Minimi tulpės, šafyriai, hiacintai ir krokai – čia svarbiausia suspėti iki dirvai užšąlant.

    Po šalnų taip pat ateina metas iškasti gėles, kurios neperžiemoja lauke. Kai šaltis pažeidžia antžemines dalių dalis, rekomenduojama atsargiai iškasti jurginų ir kanų kerus ir laikyti vėsioje patalpoje iki pavasario.

    Jei per vasarą lauke augo šalčiui neatsparūs daugiamečiai augalai vazonuose, juos verta perkelti į patalpas. Tokiu būdu sumažinama rizika, kad pirmesnės rimtesnės šalnos augalus negrįžtamai pažeis.

    Darže patariama surinkti likusį derlių: iš lysvių nukasti salierus, morkas, šaknines petražoles, kaliaropes. Kartu pažymima, kad vėlyvųjų kopūstų veislės, porai, briuseliniai kopūstai ir lapiniai kopūstai šalnų nebijo – jos neretai net pagerina skonį, tad šias daržoves galima palikti ilgiau.

    Antroje lapkričio pusėje dar galima sodinti žieminius česnakus, jei pasirenkamos šalčiui atsparesnės veislės. Taip pat siūloma pagerinti daržo dirvą kompostu ar perpuvusiu mėšlu ir apsaugoti ją mulčiu – šiaudais, storu lapų sluoksniu ar net kartonu.

    Nors orai jau šaltesni, tai gali būti tinkamas metas sodinti krūmus ir medelius: dirva dar būna palyginti šilta, todėl augalai lengviau prigyja. Tarp pavyzdžių minimos ir rožės.

    Dar vienas sezono darbas – nukritę lapai. Juos rekomenduojama surinkti (patogu – vejapjove su surinktuvu, kad iškart susmulkintų), o vėliau panaudoti kompostui, mulčiui arba palikti sukrautus ramesniame kampelyje kaip prieglobstį ežiams ir kitiems naudingiems gyvūnams.

    Kokių klaidų po šalnų geriau vengti

    Po šalnų augalai pereina į ramybės būseną, todėl pabrėžiama, kad nereikėtų tręšti medžių ir krūmų azoto turinčiomis trąšomis – jos gali atitolinti ūglių sumedėjimą.

    Taip pat patariama neskubėti su genėjimu, ypač spygliuočių, visžalių augalų ir sodo hortenzijų. Rudeninis skubėjimas su sekatoriumi gali silpninti augalą prieš žiemą.

    Atskirai pabrėžiama vejos priežiūra: lapų ant vejos palikti nereikėtų, nes drėgmė ir šaltis skatina jų pūvimą ir sudaro sąlygas grybinėms ligoms, įskaitant sniego pelėsį.

    Galiausiai, dengiant augalus nuo šalčio svarbu nepersistengti: per anksti uždengus po danga gali kauptis šiluma, kuri skatina pumpurų vystymąsi ir tęsiamą vegetaciją. Siūloma palaukti, kol įšalas dirvoje pasieks maždaug 3–4 cm gylį.