Vasarai baigiantis dažnam atrodo, kad daržo sezonas jau baigtas, tačiau rudeninis sodinimas gali tapti antruoju šansu prieskoninių žolelių lysvei. Vėsesnės naktys ir drėgnesnis oras padeda augalams lengviau įsišaknyti, o žolelės dažnai nukenčia mažiau nuo karščio streso.
Rudenį ypač pravartu atsodinti tai, kas per vasarą išretėjo, ir papildyti virtuvę naujais kvapais iki pat šalnų. Dalis žolelių, pasodintų tinkamu laiku, sėkmingai peržiemoja ir pavasarį atželia greičiau nei pavasarį pasėtos.
Kas labiausiai tinka rudenį
Rudeniniam sodinimui dažnai pasirenkamos tiek daugiametės, tiek vienmetės žolelės, kurios mėgsta vėsesnę temperatūrą. Svarbiausia taisyklė paprasta: sodinti verta taip, kad augalas spėtų įsišaknyti iki stipresnių šalnų, o dirva nebūtų permirkusi.
Jei ruduo šiltas, daug ką galima sėti tiesiai į gruntą, o vėsesnėse vietovėse saugiau rinktis daigus ar sodinti į vazonus. Induose auginamas žoleles lengviau apsaugoti nuo vėjo ir staigių temperatūros šuolių.
11 lengvai auginamų žolelių
Raudonėlis yra vienas atsparesnių pasirinkimų: jis pakelia skurdesnę dirvą ir nereikalauja gausaus laistymo. Įsitvirtinęs krūmelis geriau auga reguliariai skabomas, o jaunus augalus verta pridengti per pirmąsias šalnas.
Laiškiniai česnakai rudenį dažnai net suaktyvėja, nes jiems patinka vėsesnis oras. Tai taip pat geras metas iškasti ir padalyti senesnius kerus, kad jie atsinaujintų ir kitą sezoną duotų daugiau žalumos.
Krapai gali būti puikus sprendimas tiems, kurie praleido pavasarinę sėją. Vėsesniu oru jie auga tolygiau, tačiau svarbu parinkti vietą, kur mažiau skersvėjų, nes jauni augalai jautresni staigiems temperatūros pokyčiams.
Šalavijas vertinamas ir virtuvėje, ir gėlyne, nes yra aromatingas ir dekoratyvus. Jam svarbiausia gerai drenuota dirva, o atėjus šaltesniam laikui jaunus krūmelius verta mulčiuoti, kad nepažeistų įšalas.
Mėta rudenį prigyja lengvai, tačiau būtent čia slypi dažniausia klaida: ji greitai plinta ir gali užgožti kitus augalus. Dėl to saugiausia ją auginti vazone arba apribotoje vietoje, kad pavasarį nereikėtų kovoti su nekontroliuojamu atžėlimu.
Kalendra rudenį dažnai mažiau linkusi staigiai sužydėti ir subrandinti sėklas, todėl lapais galima mėgautis ilgiau. Šiltesnėse vietovėse ji gali peržiemoti, o vėsesnėse verta turėti apsaugą nuo šalnų ar auginti po priedanga.
Čiobrelis laikomas viena universaliausių žolelių, kuri mėgsta sausesnę, laidžią dirvą ir gerą oro cirkuliaciją. Pasodintas rudenį jis dažnai spėja įsišaknyti, o pavasarį greitai atgyja ir tampa ilgalaikiu lysvės augalu.
Mažuranas pagal aromatą primena čiobrelį ir raudonėlį, bet yra lepesnis šalčiui. Ten, kur žiemos atšiaresnės, jį praktiškiausia sodinti į vazoną ir, temperatūrai krentant, perkelti į vėsią, šviesią patalpą.
Daržinė kraputė iš pirmo žvilgsnio panaši į petražolę, tačiau jos skonis švelnesnis ir dažnai apibūdinamas kaip anyžinis. Ji mėgsta vėsą, todėl rudenį gali augti stabiliau, o sėklas patogu pradėti daiginti ir patalpose, jei lauke jau per šalta.
Petražolės rudenį tampa patikimu pasirinkimu, nes jos pakankamai atsparios ir dažnai išsilaiko iki vėlyvo sezono. Švelnesnės žiemos atveju jos gali tęsti augimą, o esant stipresniam šalčiui praverčia perkėlimas į šiltnamį ar auginimas ant palangės.
Rozmarinas geriausiai jaučiasi ten, kur rudenys ilgi ir šilti, tačiau kitur jis sėkmingai auginamas vazone. Taip augalą galima laiku apsaugoti nuo šalnų, o tinkamai skabant ir neperlaistant jis išlieka ilgaamžis.
Kaip išvengti dažniausių klaidų
Rudenį svarbiausia neperlaistyti: dėl dažnesnių kritulių šaknys gali pradėti pūti, ypač sunkesnėje dirvoje. Dėl to verta rinktis pakeltas lysves, purenti dirvą ir, jei reikia, įmaišyti daugiau smėlio ar komposto, kad vanduo greičiau nutekėtų.
Taip pat svarbu stebėti prognozes ir jaunus augalus laiku pridengti nuo šalnų. Net paprasta neaustinė medžiaga ar pernešamas mini šiltnamis gali prailginti derlių keliomis savaitėmis ir padėti augalams saugiai pasitikti pavasarį.