Rudeninis daržo tvarkymas – ne vien estetika: tai tiesiogiai lemia, kokia sveika bus dirva kitą sezoną. Palikus dalį augalinių liekanų lysvėse, į žemę galima „užkonservuoti“ ligas ir kenkėjus, kurie pavasarį smogs naujiems sodiniams.
Didžiausia klaida – po derliaus nuėmimo neskubėti išnešti sergančių augalų dalių ir supuvusių vaisių. Tokios atliekos tampa puikia terpe grybeliams ir pelėsiui, o jų sporos neretai sėkmingai peržiemoja.
Ypač atidūs turėtų būti auginantys populiarias daržoves – pomidorus, bulves, baklažanus. Sezono pabaigoje šie augalai dažnai būna pažeisti įvairių grybelinių ligų, todėl jų liekanos lysvėse gali tapti užkrato šaltiniu.
Tvarkant sklypą verta apžiūrėti ne tik lysves, bet ir tarpueilius bei pakraščius: piktžolės su subrendusiais sėklomis ir paliktos sintetinės medžiagos (plėvelė, agrodanga, virvutės) taip pat turi ilgalaikių pasekmių dirvai.
Pagrindinė rizika – bulvinių augalų lapija
Daugiausia žalos dirvai gali pridaryti pomidorų, bulvių ir baklažanų antžeminės dalys, jei jos buvo užkrėstos ligomis. Straipsnyje pabrėžiama, kad tokios liekanos, likusios dirvos paviršiuje ar įterptos į viršutinį sluoksnį, gali išsaugoti grybelio sporas iki pavasario.
Dėl to sergančios lapijos nerekomenduojama palikti darže ar mesti į įprastą kompostą. Siūloma ją pašalinti iš sklypo taip, kad infekcija nepersikeltų į kompostą ar lysves.
Supuvę vaisiai ir krituoliai – pelėsio židinys
Ant žemės palikti supuvę obuoliai, kriaušės ar daržovės (pavyzdžiui, moliūgai, cukinijos) per trumpą laiką virsta puvinio ir pelėsio židiniu. Tokios liekanos gali paveikti dirvos būklę ir sukurti palankias sąlygas nepageidaujamiems mikroorganizmams.
Be to, pūvančios atliekos vilioja įvairius kenkėjus, todėl rudenį verta surinkti krituolius ir pašalinti pažeistas daržoves, o ne palikti jas „susitvarkyti pačioms“.
Piktžolių sėklos ir plastiko likučiai
Jei piktžolės jau subrandino sėklas, delsti pavojinga: sėklos išbyra ir pavasarį jų bus gerokai daugiau. Tai reiškia didesnę konkurenciją kultūriniams augalams ir daugiau darbo ravint.
Taip pat siūloma surinkti visas sintetines medžiagas – seną plėvelę, agrodangą, plastikinius kuoliukus, virvutes. Paliktos per žiemą jos gali kaupti drėgmę ir ilgainiui irti, užteršdamos dirvą smulkiomis dalelėmis.
Ką daryti sutvarkius lysves
Pašalinus organines ir neorganines atliekas, rekomenduojama dirvą supurenti arba perkasti. Minima ir galimybė paviršių apdoroti biologiniais preparatais, skirtais mažinti ligų sukėlėjų riziką.
Dar vienas žingsnis – tuščias lysves apsėti sideratais (pavyzdžiui, garstyčiomis, rugiais ar facelijomis), kad dirva būtų „uždengta“, o jos struktūra ir būklė gerėtų iki pavasario.