Viržiai, pasodinti grupėmis, rudenį sukuria ryškų spalvų kilimą ir dažniausiai žydi nuo rugpjūčio iki spalio pabaigos. Dalis veislių, jei sąlygos palankios, dekoratyvumą išlaiko iki pirmųjų šalnų, todėl augalai itin vertinami sode, balkone ar terasoje.
Kad viržiai gausiai žydėtų ir išliktų tvirti, svarbiausia užtikrinti jiems tinkamą dirvą ir saikingą drėgmę. Šie visžaliai krūmokšniai geriausiai auga saulėtoje vietoje, nuo vėjo kiek pridengtoje, o žydėjimą labiausiai lemia rūgštus, laidus ir neužmirkstantis substratas.
Viržiams palanki dirva paprastai būna rūgšti, todėl sode ar vazone verta ją palaikyti mulčiuojant pušų žieve. Mulčias padeda išsaugoti drėgmę, mažina piktžolių kiekį, o kartu palaipsniui gerina sąlygas šaknims, kurios jautriai reaguoja į užmirkimą ir dirvos sutankėjimą.
Kitas dažnai taikomas būdas dirvai švelniai parūgštinti yra kavos tirščiai, naudojami saikingai. Atvėsusius tirščius reikėtų plonu sluoksniu įmaišyti tik į viršutinį dirvos sluoksnį, kad nesusidarytų pluta ir nepablogėtų oro patekimas prie šaknų.
Viržiams svarbus ir tinkamas tręšimas, tačiau per didelės dozės gali pakenkti, ypač jei trąšos netinka rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Praktikoje dažniausiai pakanka tręšti kelis kartus per sezoną, o rudenėjant rinktis fosforo ir kalio turtingesnes trąšas, kurios padeda augalui sustiprėti prieš šaltį.
Laistymas turėtų būti reguliarus, bet saikingas: viržiai mėgsta lengvai drėgną žemę, tačiau nuolat šlapias substratas didina šaknų puvinio riziką. Jei viržiai auginami vazone, ypač svarbu drenažas ir tai, kad vandens perteklius laisvai išbėgtų, o lėkštelėje neužsistovėtų.
Sodinimo laikas taip pat turi reikšmės, nes nuo jo priklauso, ar augalas spės įsišaknyti iki šalčių. Viržiai dažnai sodinami nuo vasaros pabaigos iki ankstyvo rudens, tačiau pavasarį pasodintiems augalams dažniau reikia atidesnio laistymo, ypač sausrų metu.