CP v2

Tag: Rugsėjo 11-oji

  • CŽV paviešino netikėtą trofėjų: atnaujino rusišką sraigtasparnį ir parodė visuomenei

    CŽV paviešino netikėtą trofėjų: atnaujino rusišką sraigtasparnį ir parodė visuomenei

    CŽV būstinėje Langley mieste, Virdžinijoje, visuomenei pristatytas restauruotas rusiškos kilmės sraigtasparnis, kurį agentūra naudojo pirmosiomis operacijų Afganistane savaitėmis po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių. Orlaivis sugrąžintas į pradinę kamufliažo schemą ir pažymėjimus, kokius turėjo per istorinį skrydį.

    Pasak agentūros pateikiamos informacijos, būtent šis sraigtasparnis 2001 metų rugsėjo 26 dieną, praėjus 15 dienų po atakų JAV, tapo pirmąja platforma, nugabenusia amerikiečius į Afganistaną. Restauracija paskelbta artėjant 25-osioms operacijos JAWBREAKER metinėms, kuri laikoma viena pirmųjų JAV atsako į „Al Qaeda“ veiksmus dalių.

    Skrydis į Pandžšyrą

    Tą dieną sraigtasparniu skrido septyni CŽV pareigūnai, trijų žmonių įgula ir du afganų partneriai. Grupių užduotis buvo pasiekti Pandžšyro slėnį, užmegzti ryšius su Šiaurės aljansu, rinkti žvalgybinę informaciją ir parengti dirvą vėlesnei platesnei kampanijai prieš „Al Qaeda“ ir talibų pajėgas.

    Publikuotuose pasakojimuose minima, kad krovinys buvo maksimalus, o įranga ir atsargos turėjo lemiamą reikšmę veiksmams atšiauriomis sąlygomis. Kelionei reikėjo įveikti Andžumano perėją maždaug 4 400 metrų aukštyje, todėl skrydis buvo sudėtingas tiek dėl retėjančio oro, tiek dėl ribotų galios rezervų.

    Kodėl pasirinktas sovietinis modelis

    CŽV pasirinko sovietinės konstrukcijos Mi-17 šeimos sraigtasparnį dėl praktinių priežasčių. Toks tipas tuo metu buvo paplitęs regione ir galėjo mažiau traukti dėmesį, o konstrukcija laikoma pakankamai atsparia darbui dideliame aukštyje, kas Afganistane yra kritiškai svarbu.

    Agentūra sraigtasparnį pritaikė savo poreikiams, papildydama avioniką ir prietaisus, kad įgulai būtų paprasčiau orientuotis. Kadangi orlaivyje nebuvo transponderio, ant stabilizatoriaus atsirado JAV ženklinimas ir vėliava, matoma iš viršaus sąjungininkų pilotams, tačiau mažiau pastebima nuo žemės.

    Restauracija ir viešas eksponavimas

    Vėliau sraigtasparniui suteiktas numeris 91101, siejamas su 2001 metų rugsėjo 11-osios data, o dabartinės restauracijos metu atkurti ankstesni skrydžio žymėjimai, įskaitant numerį 607. Pastarasis siejamas su identifikacija, leidusia orlaiviui atrodyti kaip vietinių pajėgų naudojamas sraigtasparnis.

    CŽV viešai jį įvardija kaip Mi-17, nors buvę agentūros pareigūnai yra nurodę, kad techniškai tai gali būti Mi-8MTV varianto orlaivis. Skelbiama, kad Afganistane šis sraigtasparnis įvykdė 310 misijų, o paskutinį kartą kilo 2012 metų kovo 1 dieną.

    Po tarnybos orlaivis buvo perkeltas į Langley ir 2019 metų rugsėjo 26 dieną pristatytas kaip eksponatas. Kadangi jis laikomas lauke, dažai laikui bėgant išbluko, o į vidų patekdavo gyvūnai, todėl per naujausią konservavimą sandarintas korpusas ir atnaujintas išorės vaizdas, kad sraigtasparnis vėl atrodytų kaip 2001 metais.

  • 2 977 dronai virš Niujorko atkartoję WTC bokštus sujaudino: kiekviena šviesa turėjo prasmę

    2 977 dronai virš Niujorko atkartoję WTC bokštus sujaudino: kiekviena šviesa turėjo prasmę

    Niujorko uosto danguje sutemus surengtas išskirtinis dronų pasirodymas, kuriame šviesos taškai suformavo dviejų Pasaulio prekybos centro (WTC) bokštų kontūrus. Instaliacija „2,977 Lights Over New York Harbor“ priminė tragediją, sukrėtusią pasaulį 2001 metais.

    Organizatoriai pabrėžė, kad 2 977 šviesos simbolizavo po vieną žmogų, žuvusį per išpuolius Niujorke. Būtent toks skaičius dažniausiai nurodomas kaip 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų aukų skaičius, neskaičiuojant vėliau dėl sveikatos komplikacijų mirusių gelbėtojų.

    Pasirodymas vyko rugsėjo 10 dieną, išvakarėse prieš oficialius 2001 metų rugsėjo 11-osios minėjimus. Projektą rengė dizaino studija „Drift“, kartu dirbo architektas Shigeru Ban, prisidėjo ir architektas Dean Maltz.

    Dronai bokštų siluetus atkūrė architektūriniu masteliu: šviesos pirmiausia pakilo virš uosto, o vėliau pamažu susirikiavo į atpažįstamas formas. Instaliacija buvo įžiebta du kartus, kiekvieną kartą po maždaug 15 minučių, o po to dronai grįžo į nusileidimo vietas.

    Projekto autoriai teigė, kad idėja buvo derinta su aukų artimaisiais, išgyvenusiaisiais ir gelbėtojais, kad forma ir tonas išliktų pagarbus. Instaliacija sąmoningai priminė kasmetinį „Tribute in Light“ renginį, kai į dangų virš buvusių bokštų vietos nukreipiami du galingi šviesos spinduliai.

    „Negalėjome įsivaizduoti prasmingesnio technologijų panaudojimo. Dabar, labiau nei bet kada, svarbu kurti geresnę ateitį pasitelkiant mūsų laikų įrankius taip, kad praeitis nebūtų pamiršta“, – sakė „Drift“ atstovai.

    Kūrėjai pasitelkė ne tik WTC kontūrus: formuojant bokštus dronai trumpam sudarė spiralinę struktūrą, siejamą su kadaise svarstyta, bet neįgyvendinta World Cultural Centre koncepcija. Taip instaliacija įgijo ir platesnį architektūrinį bei kultūrinį sluoksnį.

    Prie projekto prisidėjusi buvusi Niujorko ugniagesių gelbėjimo tarnybos narė ir menininkė Brenda Berkman akcentavo meno vaidmenį perduodant istorinę atmintį. Jos teigimu, tokie darbai padeda naujoms kartoms ne tik sužinoti faktus, bet ir pajusti įvykių mastą.

    Tokio tipo dronų pasirodymai pastaraisiais metais vis dažniau naudojami kaip alternatyva fejerverkams, nes leidžia tiksliai valdyti vaizdą ir kurti sudėtingas formas. Tačiau šį kartą technologinis įspūdis buvo tik priemonė, o pagrindinis tikslas liko vienas – priminti apie 2 977 žmones, kurių gyvybes nusinešė 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuoliai.