Rododendrai, dar vadinami rūgščiamėgiais azalijų giminaičiais, yra vieni įspūdingiausių dekoratyvinių krūmų, tačiau jų sodinukai dažnai kainuoja brangiai. Vis dėlto augalų kolekciją galima praplėsti ir patiems, jei laikysitės kelių esminių taisyklių. Rudenį, kai dirva dar šilta, o drėgmės daugiau, įsišaknijimo sąlygos paprastai būna palankesnės.
Tinkamiausias metas sodinti ar persodinti rododendrus dažniausiai yra nuo rugsėjo iki spalio vidurio, kol neprasidėjo stipresni šalčiai. Per šį laiką augalas spėja suformuoti naujas šakneles ir geriau pasiruošti žiemai. Svarbu rinktis pusiau pavėsingą, nuo vėjo apsaugotą vietą, nes tiesioginė kaitra ir skersvėjai silpnina krūmą.
Didžiausia rododendrų sėkmės paslaptis yra tinkamas dirvožemis. Šiems augalams būtina rūgšti terpė, dažniausiai pH 3,5–5,5, nes per šarminėje dirvoje jie prasčiau pasisavina maisto medžiagas, lapai ima gelsti, o augimas sustoja. Ruošiant duobę verta įrengti platesnę, o ne gilesnę, nes rododendrai turi paviršinę šaknų sistemą.
Praktiškai tai reiškia, kad į sodinimo duobę dažniausiai maišomas rūgštus durpynų substratas, smulkinta pušų žievė ir šiek tiek smėlio, kad žemė būtų laidi orui. Apačioje pravartu suformuoti drenažą iš žvyro ar keramzito, ypač jei sklype linkusi užsistovėti drėgmė. Pasodinus krūmą būtina gausiai palaistyti ir mulčiuoti pušų žieve, kad šaknys neperdžiūtų ir būtų palaikoma rūgšti reakcija.
Norint rododendrus pasidauginti, rudenį dažniausiai renkamasi dauginimas auginiais arba atlankomis. Auginiai imami iš sveikų, šių metų ūglių, o įsišaknijimui svarbiausia pastovi, bet ne per didelė drėgmė ir šiluma. Atlankos patogios tuo, kad prilenktas ūglis šaknis formuoja dar būdamas sujungtas su motininiu augalu, todėl rizika mažesnė.
Natūralesnė alternatyva šaknų formavimą skatinantiems preparatams yra gluosnio šakelių nuoviras ar užpilas. Gluosniuose aptinkamos medžiagos, siejamos su augalų augimo procesais, todėl toks tirpalas dažnai naudojamas auginio pagrindui sudrėkinti prieš sodinant į substratą. Svarbu nepersistengti su laistymu, nes per šlapioje žemėje auginiai greičiau pūva nei įsišaknija.
Jauni rododendrai vazonuose turėtų žiemoti šviesioje, vėsioje vietoje, kur nėra staigių temperatūros šuolių. Substratas turi būti tik lengvai drėgnas, o ne šlapias, nes žiemą augalas vandens sunaudoja mažiau. Į atvirą gruntą pavasarį sodinama tik tada, kai praeina stipresnių šalnų rizika, o prieš tai augalą verta palaipsniui pratinti prie lauko sąlygų.
Jei rododendras pasodinamas rudenį į gruntą, jį pravartu apsaugoti nuo pirmųjų šalčių ir žiemos saulės. Tam dažnai naudojama šviesi agroplėvelė, o šaknų zoną papildomai saugo storesnis mulčo sluoksnis. Toks pasiruošimas sumažina iššalimo ir išdžiūvimo riziką, kuri rododendrams ypač aktuali žiemos pabaigoje.