Tag: Rūkas

  • Per rūką išjunkite šviesų jutiklį automobilyje: rūke dienos šviesos gali baigtis bauda

    Per rūką išjunkite šviesų jutiklį automobilyje: rūke dienos šviesos gali baigtis bauda

    Rūkas savaitgalį gali smarkiai pabloginti matomumą keliuose, o dalis vairuotojų tokiose sąlygose padaro paprastą, bet brangiai kainuojančią klaidą – palieka įjungtas tik dienos žibintų šviesas.

    Kaip skelbia Lenkijos meteorologijos tarnyba IMGW, perspėjimai dėl tiršto rūko apėmė didelę šalies dalį, o sudėtingiausios sąlygos prognozuotos naktį ir rytais. Tokiu oru vairuotojams svarbiausia ne tik sumažinti greitį, bet ir pasirūpinti, kad automobilis būtų gerai matomas.

    Problema ta, kad daug šiuolaikinių automobilių turi automatinius šviesų sprendimus – dienos žibintus ir vadinamąjį sutemų (šviesos) jutiklį. Vairuotojai prie to pripranta ir tikisi, kad automobilis pats „supras“, kada perjungti šviesas į artimąsias.

    Tačiau jutiklis dažniausiai reaguoja į bendrą šviesos kiekį, todėl net ir tirštas rūkas dieną nebūtinai privers sistemą įjungti artimąsias šviesas. Dėl to automobilis gali likti su dienos žibintais, o galiniai žibintai – apskritai nedegti.

    Kodėl rūke neužtenka dienos žibintų

    Lenkijos Kelių eismo taisyklėse aiškiai nurodoma, kad dienos žibintais galima važiuoti tik esant geram orui. Kai matomumas prastėja dėl lietaus, sniego ar rūko, reikia įjungti artimąsias šviesas.

    Praktikoje tai reiškia paprastą veiksmą: esant rūkui verta išjungti automatinį šviesų režimą ir rankiniu būdu perjungti į artimąsias šviesas. Taip automobilis bus geriau matomas ir iš priekio, ir iš galo.

    Už važiavimą be reikiamų šviesų sumažėjus skaidrumui dieną Lenkijoje numatyta 200 zlotų bauda ir 2 baudos taškai.

    Kita kraštutinė klaida – priešrūkiniai žibintai be reikalo

    Rūke pasitaiko ir priešinga klaida – vairuotojai įjungia priešrūkinius žibintus net tada, kai to nereikia. Tai ne tik dirgina kitus eismo dalyvius, bet ir gali kainuoti baudą.

    Priekiniai priešrūkiniai žibintai gali būti naudojami rūko metu, tačiau jų naudojimas priklauso nuo situacijos įvertinimo. Su galiniais priešrūkiniais žibintais taisyklė griežtesnė – jie leidžiami tik tada, kai matomumas sumažėja iki mažiau nei 50 metrų.

    Kitu atveju galiniai priešrūkiniai žibintai gali akinti iš paskos važiuojančius vairuotojus. Už netinkamą priekinių priešrūkinių žibintų naudojimą Lenkijoje skiriama 100 zlotų bauda ir 2 taškai, o už galinių – 200 zlotų ir 2 taškai.

  • Lenkijos meteorologai įspėja: savaitgalį 14 vaivadijų apgaubs tirštas rūkas, keliai gali tapti itin slidūs

    Savaitgalį Lenkijoje vairuotojų ir pėsčiųjų laukia ypač sudėtingos oro sąlygos – prognozuojamas tirštas rūkas ir plikledžio riziką didinanti šarma.

    Apie tai praneša Lenkijos Meteorologijos ir vandens ūkio institutas (IMGW), paskelbęs perspėjimus net 14 vaivadijų.

    Sinoptikai prognozuoja, kad vietomis rūkas gali smarkiai sumažinti matomumą – iki mažiau nei 200 metrų. Tokios sąlygos ypač pavojingos keliuose, kai sunkiau įvertinti atstumą ir laiku pastebėti kliūtis.

    Papildomų problemų gali sukelti besikaupianti šarma: dėl jos važiuojamoji dalis ir šaligatviai gali tapti labai slidūs, todėl didėja eismo įvykių ir traumų rizika.

    Matomumas gali kristi žemiau 200 metrų

    Tankus rūkas – viena dažniausių avarijų prielaidų šaltuoju metų laiku, nes vairuotojai vėliau pamato lėtėjančias ar sustojusias transporto priemones, pėsčiuosius bei kelio ženklus.

    Esant prastam matomumui, ypač svarbu pasirinkti saugų greitį ir laikytis didesnio atstumo, tačiau patys perspėjimai pirmiausia akcentuoja būtent staigų matomumo sumažėjimą tam tikrose vietovėse.

    Šarma gali paversti kelius ir šaligatvius čiuožykla

    Prognozuojama šarma gali nusėsti ant paviršių ir padidinti slydimo riziką. Tai aktualu ne tik vairuotojams – slidūs šaligatviai tampa pavojingi ir pėstiesiems.

    Tokios sąlygos dažnai būna klastingos tuo, kad kelio danga ar šaligatvis gali atrodyti tik drėgni, tačiau iš tiesų būti labai slidūs.

  • Vėlinės artėja: „Kelių priežiūra“ įspėja dėl rūko ir šalnų – kur bus pavojingiausia

    Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, keliuose tradiciškai išauga automobilių srautai, o kelionės dažnai vyksta tamsiu paros metu. Kelininkai primena, kad rudenį eismo sąlygos kinta greitai: prastesnis matomumas, drėgna danga ir pirmosios šalnos didina avarijų riziką.

    Bendrovė „Kelių priežiūra“ ragina kelionę planuoti iš anksto ir numatyti daugiau laiko, ypač vykstant į kapines didmiesčių prieigose ar pagrindiniais magistraliniais keliais. Dėl intensyvesnio eismo tikėtinos spūstys, o bet koks incidentas gali sukelti ilgesnius vėlavimus.

    Vairuotojams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti automobilio techninę būklę: padangas ir jų slėgį, žibintus, valytuvus bei langų apiplovimo skystį. Drėgna kelio danga ir šalnos mažina sukibimą, todėl saugus greitis ir didesnis atstumas nuo kitų transporto priemonių tampa būtinybe.

    Rūkas ir lietus trumpina matomumo nuotolį, todėl svarbu naudoti tinkamas šviesas ir vengti staigių manevrų. Miškingose vietovėse ir užmiesčio keliuose vairuotojai turėtų būti ypač atidūs dėl galimo laukinių gyvūnų pasirodymo, ypač sutemose ir ankstų rytą.

    „Kelių priežiūra“ informuoja nuolat stebinti meteorologines ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose ir pagal poreikį organizuoti priežiūros darbus. Apie pavojingas kliūtis, plikledį ar pažaidas vairuotojai kviečiami pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001, taip pat pažymėti situaciją programėlėje „Waze“.

    Kelionėms rekomenduojama rinktis poilsio pertraukas, o pajutus nuovargį sustoti saugioje vietoje. Kelininkai pabrėžia, kad didžiausią riziką per šį laikotarpį sukuria skuba, todėl saugiausia taktika yra ramus važiavimas ir atidi reakcija į kintančias oro sąlygas.

  • Netikėta orų permaina Lenkijoje: sinoptikai švelnina prognozę, bet įspėja dėl rūko

    Lenkijoje trečiadieniui, spalio 28 dienai, atnaujintos orų prognozės skamba palankiau nei savaitės pradžioje. Valstybiniai sinoptikai skelbia, kad lietaus turėtų būti mažiau, dažniau pasirodys saulė, o temperatūra daug kur išliks maloni vėlyvam rudeniui.

    Vis dėlto meteorologai pabrėžia, kad didžiausias pavojus išlieka prastas matomumas. Daugelyje vietovių prognozuojamas tirštas rūkas ir smarkus miglotumas, todėl vairuotojai ir pėstieji raginami būti ypač atsargūs ryte ir iki priešpiečių.

    Naktį daug kur tvyros rūkas

    Naktį iš spalio 27 į spalio 28 dieną debesuotumas daug kur turėtų didėti iki vidutinio ar didelio. Kai kur, ypač šalies rytuose ir pietryčiuose, vietomis galimas silpnas dulksnojimas, o šiaurės vakaruose ir vakaruose paryčiais gali iškristi nedidelis lietus.

    Sinoptikai prognozuoja, kad daugelyje regionų formuosis rūkas, o matomumas gali kristi žemiau 200 metrų. Kai kuriose rytų ir pietryčių vietovėse rūkas gali būti dar tankesnis, trumpam sumažindamas matomumą iki maždaug 100 metrų.

    Temperatūra naktį daugelyje šalies vietų turėtų svyruoti nuo maždaug minus 1 iki 3 laipsnių šilumos. Šilčiau numatoma šiaurės vakaruose, pajūrio zonoje ir pietryčiuose, kur termometrai gali rodyti apie 4–7 laipsnius šilumos, o kalnų slėniuose vietomis galimas iki maždaug minus 3 laipsnių šaltis.

    Dieną daugiau pragiedrulių, lietaus mažiau

    Dieną prognozuojama aiškesnė rudeniška situacija nei buvo žadėta anksčiau, tačiau skėčiai kai kur vis dar pravers. Krituliai daugiausia turėtų būti silpni ir trumpalaikiai, judantys iš vakarų į rytus, o vietomis pietryčiuose ir rytuose gali pasitaikyti dulksnos.

    „Iki priešpiečių daugelyje vietų laikysis smarkus miglotumas arba rūkas, matomumą mažinantis iki mažiau nei 200 metrų“, – skelbia sinoptikai, primindami, kad tokiomis sąlygomis išauga eismo įvykių rizika.

    Stipresnio vėjo proveržių savaitės viduryje nenumatoma, todėl pojūtis lauke turėtų būti gana komfortiškas. Pietiniuose regionuose tikimasi daugiau saulėtų tarpų, o temperatūra dieną daug kur sieks apie 10–14 laipsnių šilumos.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams

    Didžiausią dėmesį specialistai ragina skirti rytiniams maršrutams, kai rūkas paprastai būna tankiausias. Esant ribotam matomumui ypač svarbu laikytis saugaus atstumo, rinktis mažesnį greitį ir įsitikinti, kad veikia automobilio žibintai.

    Orai rudenį sparčiai kinta, todėl sinoptikai pataria sekti operatyviai atnaujinamus pranešimus. Net ir nedideli temperatūros bei debesuotumo svyravimai gali lemti, kuriose vietovėse rūkas užsilaikys ilgiau, o kur greičiau pasirodys saulė.

  • Ispanijoje pasirodė mįslingas P-33 ženklas: „dingstantis“ automobilis įspėja apie pavojų

    Ispanijoje pasirodė mįslingas P-33 ženklas: „dingstantis“ automobilis įspėja apie pavojų

    Dauguma vairuotojų yra įpratę prie Lietuvoje sutinkamų ženklų, tačiau keliaujant po Europą galima netikėtai pasimesti. Nors Europos Sąjungoje galioja bendri eismo saugos principai, atskiros šalys gali turėti savitų ženklinimo sprendimų.

    Vienas tokių pavyzdžių yra Ispanijoje naudojamas horizontaliojo ženklinimo simbolis P-33, kurį dalis vairuotojų apibūdina kaip dingstantį automobilį. Iš pirmo žvilgsnio jis gali atrodyti neaiškus, tačiau jo paskirtis labai praktiška.

    P-33 įspėja apie kelio ruožą, kuriame matomumas gali staiga ir smarkiai pablogėti dėl oro reiškinių. Dažniausiai tai būna rūkas, bet riziką gali kelti ir intensyvus lietus, dūmai ar snygis, kai vairuotojas per kelias sekundes iš aiškios situacijos patenka į beveik aklą zoną.

    Tokiose vietose avarijų rizika išauga dėl kelių priežasčių: vairuotojai per vėlai sumažina greitį, neįvertina stabdymo kelio ir palaiko per mažą atstumą. Prastėjant matomumui ypač pavojingi staigūs manevrai, nes kiti eismo dalyviai gali būti pastebimi tik paskutinę akimirką.

    P-33 ženklinimas skirtas iš anksto suaktyvinti vairuotojo budrumą ir priminti, kad verta prisitaikyti dar prieš įvažiuojant į kritinę zoną. Praktiškai tai reiškia mažesnį greitį, didesnį atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir atsargesnį lenkimą ar persirikiavimą.

    „Šis ženklinimas vairuotojui turi veikti kaip aiškus signalas, kad matomumas gali pasikeisti akimirksniu, todėl greitį reikia koreguoti iš anksto“, – pabrėžia Ispanijos eismo saugos institucijų komunikacijoje akcentuojama P-33 paskirtis.

    Važiuojant prasto matomumo sąlygomis itin svarbu teisingai naudoti žibintus. Dienos žibintų gali nepakakti, todėl saugesnis pasirinkimas yra įjungti artimąsias šviesas, kad automobilis būtų matomas ir iš priekio, ir iš galo.

    Priekiniai rūko žibintai gali padėti, jei matomumas ribotas, tačiau per tankiame rūke kartais sukuria šviesos atspindžius ir situaciją dar pablogina. Galiniai rūko žibintai turėtų būti naudojami tik tada, kai matomumas tampa labai prastas, kad neakintų iš paskos važiuojančių vairuotojų.

    Jei planuojate kelionę automobiliu po Ispaniją ar kitą Europos šalį, verta iš anksto pasidomėti vietiniais ženklais ir ženklinimo ypatumais. Tokios detalės dažnai nulemia, ar į pavojingą kelio ruožą įvažiuosite pasiruošę, ar būsite užklupti netikėtai.

  • Vienas rudens įprotis kelyje brangiai kainuoja: kodėl AUTO šviesomis pasitikėti pavojinga

    Vienas rudens įprotis kelyje brangiai kainuoja: kodėl AUTO šviesomis pasitikėti pavojinga

    Kodėl dienos šviesų nepakanka

    Dienos šviesos skirtos tam, kad automobilį būtų lengviau pastebėti iš priekio, ypač esant geram orui. Jos skleidžia baltą šviesą, tačiau dažniausiai neapšviečia kelio taip, kaip tai daro artimosios šviesos.

    Artimosios šviesos apšviečia važiuojamąją dalį ir kelkraštį, todėl vairuotojas anksčiau pamato kliūtis, pėsčiuosius ar kelio posūkį. Svarbu ir tai, kad įjungus artimąsias paprastai kartu įsijungia galiniai gabaritai bei numerio apšvietimas.

    Lietus ir rūkas išryškina klaidą

    Lyjant matomumą blogina šlapio asfalto atspindžiai ir vandens plėvelė, kuri „surenka“ šviesas nuo žibintų, reklamų ar kitų automobilių. Dėl to fonas tampa ryškesnis, o silpniau matomi objektai, ypač iš toliau, tarsi ištirpsta.

    Papildomą problemą sukuria vandens purslai nuo ratų: smulkūs lašeliai sklaido šviesą ir „uždengia“ automobilio kontūrus pilkšva migla. Jei važiuojama tik su dienos šviesomis, dalyje automobilių iš galo gali beveik nesimatyti, nes galiniai gabaritai su DRL ne visada įsijungia.

    Rūke situacija dar prastesnė: šviesa sklaidosi ore, prieš automobilį susidaro šviesi užuolaida, o kelio ribas ir kliūtis tampa sunkiau atskirti. Tokiose sąlygose artimosios šviesos paprastai yra tinkamesnis pasirinkimas nei vien dienos šviesos.

    Kodėl AUTO režimas ne visada išgelbėja

    Daugelis automobilių turi AUTO režimą, kuris pats perjungia šviesas pagal aplinkos apšvietimą. Tačiau lietus ar rūkas ne visada reiškia, kad aplinka staiga patamsėja, todėl sistema gali per vėlai įjungti artimąsias šviesas.

    Kai kuriuose modeliuose artimosios šviesos įjungiamos tik tuomet, kai valytuvai veikia nepertraukiamai tam tikrą laiką. Vienas valytuvų brūkštelėjimas ar langų apiplovimas dažnai neaktyvuoja perjungimo, todėl vairuotojui tenka sprendimą priimti pačiam.

    Dar viena dažna situacija po apsilankymo servise, plovykloje ar techninės apžiūros stotyje, kai šviesų jungiklis paliekamas ne AUTO, o nulio padėtyje. Šiuolaikiniuose automobiliuose prietaisų skydelis ir ekranai būna apšviesti nuolat, todėl išjungtas šviesas galima nepastebėti.

    Kada tinka priešrūkiniai žibintai

    Priekiniai priešrūkiniai žibintai tam tikromis sąlygomis gali pagerinti matomumą, tačiau jie nepakeičia artimųjų, kai reikalingi galiniai gabaritai ir aiškesnis automobilio pažymėjimas eisme. Vairuotojui svarbiausia vertinti realų matomumą, o ne vien paros laiką.

    Galinis priešrūkinis žibintas skirtas tik itin prastam matomumui ir jis neturėtų būti naudojamas įprastame lietuje. Ryški galinė šviesa gali akinti iš paskos važiuojančius, o atspindžiai nuo šlapios dangos dar labiau didina diskomfortą.

    Esant pablogėjusiam matomumui saugiausia taisyklė paprasta: jei matote, kad eismo dalyviai, kelio ženklai ar automobiliai tolumoje darosi sunkiau įžiūrimi, verta nelaukti, kol sureaguos AUTO, ir įjungti artimąsias šviesas. Už tinkamą apšvietimo pasirinkimą visada atsako vairuotojas, net jei automobilis turi automatines sistemas.

  • Tyrimas: rūkas pilnas gyvybės ir gali mažinti oro taršą, bet jo vandens saugumas kelia klausimų

    Rūkas nėra vien sterili vandens lašelių dulksna ore – mokslininkų vertinimu, tai gali būti aktyvi mikroorganizmų terpė, kurioje bakterijos ne tik išlieka, bet ir auga. Nauji stebėjimai rodo, kad dalis rūko mikrobų gali prisidėti prie tam tikrų oro teršalų skaidymo.

    Tyrėjai, analizavę rūko lašelius ir oro mėginius prieš bei po rūko susidarymo, nustatė, kad nors bakterijų aptinkama ne kiekviename lašelyje, bendras jų kiekis visame rūko tūryje gali būti labai didelis. Skaičiuojama, kad viename rūko vandens lašelyje kartais gali būti apie 10 milijonų bakterijų.

    Didžiausią dėmesį tyrime patraukė metilobakterijos – mikroorganizmų grupė, galinti maitintis paprastais anglies junginiais. Tarp jų minimas ir formaldehidas – ore pasitaikantis teršalas, siejamas su fotocheminiu smogu ir prastesne oro kokybe.

    Mokslininkai pastebėjo, kad rūko aplinkoje bakterijos gali didėti ir dalytis, o formaldehidą naudoti kaip „kuro“ šaltinį augimui. Kai teršalo koncentracija tampa per didelė ir joms pačioms pavojinga, dalis bakterijų jį suskaido į anglies dioksidą, taip stabilizuodamos savo aplinką.

    Tokiu būdu mikroorganizmai veikia ne dėl „oro valymo“ tikslo, o dėl išlikimo: naudodamos teršalus kaip maisto šaltinį jos keičia cheminių medžiagų sudėtį ore. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog rūkas automatiškai panaikina taršą ar gali pakeisti emisijų mažinimo priemones.

    Ilgą laiką kai kuriose pasaulio vietovėse rūko vandens surinkimas buvo laikomas patraukliu būdu gauti geriamojo vandens regionuose, kur trūksta kritulių. Rūkas dažnai įsivaizduojamas kaip švarus, „natūraliai filtruotas“ vandens šaltinis.

    Tačiau nauji duomenys primena paprastą taisyklę: rūko vanduo nėra sterilus ir gali turėti tiek gyvų bakterijų, tiek ore esančių cheminių priemaišų. Dėl to prieš vartojimą tokį vandenį reikėtų tirti ir, jei planuojama gerti, atitinkamai apdoroti, nes sudėtis gali skirtis priklausomai nuo vietovės, taršos šaltinių ir meteorologinių sąlygų.

    Šie rezultatai stiprina kryptį, kuri vis dažniau akcentuojama atmosferos moksluose: biologiniai procesai ore ir debesų bei rūko lašeliuose gali turėti realų, nors ir ribotą, poveikį cheminių junginių apykaitai. Kitaip tariant, atmosferoje vyksta ne tik fizika ir chemija, bet ir biologija.

    Kartu mokslininkai pabrėžia neapibrėžtumą: dar nėra iki galo aišku, kokių rūšių mikroorganizmų rūke būna skirtinguose regionuose ir kokiomis koncentracijomis jie gali paveikti konkrečius teršalus. Dėl to tolimesni tyrimai sieks tiksliau įvertinti, kada ir kokiomis sąlygomis rūkas tampa reikšmingu „reaktoriumi“ ore vykstantiems procesams.

  • Viršukalnės virš debesų: kas yra temperatūros inversija kalnuose ir kada ją pamatyti?

    Viršukalnės virš debesų: kas yra temperatūros inversija kalnuose ir kada ją pamatyti?

    Temperatūros inversija yra atmosferos reiškinys, kai kylant aukštyn oras ne vėsta, o šyla. Įprastai troposferoje temperatūra su aukščiu mažėja, tačiau inversijos metu šis dėsningumas laikinai apsiverčia. Dėl to kalnuose neretai pasitaiko situacija, kai viršūnėse būna šilčiau nei slėniuose.

    Ryškiausias inversijos vaizdas vadinamas debesų jūra: rūkas ir žemi sluoksniniai debesys užpildo slėnius, o aukštesnės viršūnės išnyra tarsi salos. Tokie vaizdai dažniausiai susiformuoja, kai oras stabilus, dangus giedras, o vėjas silpnas. Tuo metu žemės paviršius naktį greitai išspinduliuoja šilumą, o šaltas ir sunkesnis oras „nuteka“ į įdubas.

    Kodėl slėniuose būna šalčiau?

    Dažniausias kalnų inversijos scenarijus susijęs su ramiais, be debesų vakarais ir naktimis, ypač šaltuoju metų laiku. Slėniuose ir dubumose susikaupia šaltas oras, o aukščiau išlieka šiltesnis sluoksnis, kuris veikia kaip dangtis ir stabdo oro maišymąsi. Dėl to rytais temperatūrų skirtumai tarp slėnio ir viršūnės gali būti akivaizdūs net nedideliame aukščių intervale.

    Kitas tipas siejamas su oro masių judėjimu per kalnus, kai viena šlaito pusė vėsta, o kita, pavėjinė, patiria leidžiantis šylantį orą. Tokiose situacijose virš slėnio taip pat gali susiformuoti šiltesnis sluoksnis, „užrakinantis“ vėsesnį orą apačioje. Reiškinio intensyvumą sustiprina reljefas, ypač gilūs slėniai ir katilai.

    Kada inversija tikėtiniausia?

    Inversijai palankiausias laikotarpis dažniausiai yra vėlyvas ruduo ir žiema, kai naktys ilgos, o saulės įšildymas silpnesnis. Dažniausiai ji stebima nuo lapkričio iki kovo, ypač esant aukšto slėgio sričiai ir giedram dangui. Geriausias metas pamatyti debesų jūrą paprastai būna ankstyvas rytas, prieš saulėtekį arba netrukus po jo.

    Patikimiausi ženklai prognozėse yra silpnas vėjas, mažas debesuotumas aukštesniuose sluoksniuose ir ilgiau užsitęsiantis anticiklonas. Jei vėjas sustiprėja, oras pradeda maišytis ir inversija greitai silpnėja. Dėl to net ir tinkamą sezoną reiškinys dažniau pasitaiko „langais“, trunkančiais nuo kelių valandų iki kelių dienų.

    Ne tik vaizdai, bet ir pasekmės

    Nors inversija kalnuose sukuria įspūdingus panoraminius vaizdus, ji turi ir praktinių pasekmių. Šiltas sluoksnis viršuje riboja vertikalų oro judėjimą, todėl slėniuose lengviau kaupiasi drėgmė, susidaro rūkas, o kartu gali kauptis ir teršalai. Dėl to gyvenvietėse slėniuose inversijos dienomis dažniau juntamas prastesnis oro skaidrumas ir didesnė kietųjų dalelių koncentracijų rizika.

    Kelionėms tai reiškia paprastą taisyklę: slėnyje gali būti šalta ir niūru, o pakilus aukščiau atsiveria saulė ir šiltesnis oras. Vis dėlto verta įvertinti, kad temperatūrų kontrastas gali klaidinti renkantis aprangą, o takai ryte gali būti slidūs dėl šerkšno ar plikledžio. Jei planuojate žygį, svarbu stebėti ir vėjo prognozes, nes jos dažnai nulemia, ar inversija išsilaikys.