Tag: Rūkymas

  • Aukštas kraujospūdis be simptomų: gydytojas patarė 5 paprastus būdus jį mažinti

    Aukštas arterinis kraujospūdis dažnai nepastebimas, nes gali nesukelti ryškių simptomų, tačiau didina infarkto, insulto ir ankstyvos mirties riziką.

    Šeimos gydytojas Amiras Khanas pateikė penkias paprastas rekomendacijas, kurios, pasak jo, gali padėti palaikyti kraujospūdį sveikesnėse ribose. Apie tai rašo „Express“.

    Gydytojas pabrėžia, kad šie patarimai nėra vaistų pakaitalas: jei jums paskirtas gydymas, vaistus būtina vartoti taip, kaip nurodė gydytojas.

    Taip pat primenama, kad prieš iš esmės keičiant mitybą ar gyvenimo būdą verta pasitarti su medicinos specialistu – ypač jei turite gretutinių ligų.

    Mažiau druskos ir daugiau skonio

    Pirmoji A. Khano rekomendacija – per parą suvartoti ne daugiau kaip 6 gramus druskos, tai yra maždaug vieną nubrauktą arbatinį šaukštelį.

    Svarbu prisiminti, kad nemaža dalis druskos jau būna kasdieniuose produktuose, todėl lengva viršyti normą net ir papildomai nesūdant.

    Gydytojas siūlo patiekalus gardinti pipirais, žolelėmis ir prieskoniais, o ne druska. Taip pat pataria rinktis konservus vandenyje, o ne sūryme, ir pirkti nesūdytus riešutus.

    Kalis, judėjimas ir žalingų įpročių atsisakymas

    Anot gydytojo, kalis gali padėti inkstams pašalinti natrio perteklių iš kraujo, o tai prisideda prie kraujospūdžio mažėjimo.

    Natūraliai kalio turinčių produktų sąraše jis mini pomidorus, bananus, nektarinus, kivius, morkas ir špinatus.

    Vis dėlto žmonėms, turintiems inkstų ligų, su kaliu reikia elgtis atsargiai – sutrikusi inkstų veikla gali trukdyti jam pasišalinti iš organizmo.

    Dar vienas patarimas – reguliari fizinė veikla. Gydytojas aiškina, kad judėjimas padeda palaikyti kraujagyslių lankstumą, reikalingą normaliai kraujotakai.

    Jis ragina rinktis tokią aktyvią veiklą, kuri teikia malonumą, ir paversti ją nuolatiniu įpročiu, o ne trumpalaikiu iššūkiu.

    A. Khanas atkreipia dėmesį ir į rūkymo žalą kraujagyslėms bei ryšį tarp alkoholio vartojimo ir hipertenzijos.

    Sveikas svoris – svarbus veiksnys

    Penktoji rekomendacija – siekti sveiko kūno svorio, ypatingą dėmesį skiriant riebalų pertekliui juosmens srityje.

    Pasak gydytojo, papildomos riebalinės ląstelės gali išskirti hormonus, kurie prisideda prie kraujospūdžio didėjimo.

    Jis pabrėžia, kad individualūs sprendimai – nuo mitybos iki fizinio krūvio – turėtų būti derinami su specialistu, kad pasirinktas kelias būtų saugus ir tinkamas konkrečiam žmogui.

  • Rūkyta kalakutiena vietoj kumpio: kaip glazūra suteikia šventiniam patiekalui naują skonį

    Per šventes daugelio namų stalo pažiba tampa glazūruotas kumpis, tačiau jį galima pakeisti kitu, ne mažiau išraiškingu patiekalu – rūkyta kalakutiena. Toks pasirinkimas ypač tinka tiems, kurie nevalgo kiaulienos arba tiesiog nori lengvesnės, bet vis tiek sodraus skonio alternatyvos.

    Idėja paprasta: kalakutienai pritaikoma ta pati saldi ir lipni glazūra, kuri dažniausiai siejama su šventiniu kumpiu. Kaip rašoma „Tasting Table“, kalakutiena, nors ir turi mažiau riebalų nei kiauliena, gerai sugeria glazūros skonį ir jį ryškiai išryškina.

    Vieną iš variantų pademonstravo „TikTok“ kūrėjas The Slider Guy – jis naudoja jau išrūkytas ir iš anksto išvirtas kalakuto blauzdeles. Jas reikia pašildyti iki minkštumo, o pabaigoje aptepti apelsinų ir ananasų sulčių glazūra, kad susidarytų blizgus, aromatingas sluoksnis.

    Jei norisi viską pasigaminti nuo pradžių, kalakutieną galima rūkyti patiems – nesvarbu, ar tai būtų krūtinėlė, blauzdelės, ar visas paukštis. Skirtumas tas, kad pačių rūkoma mėsa paprastai kepama ilgiau žemesnėje temperatūroje, kad tolygiai iškeptų.

    Kaip pašildyti ir kada glazūruoti

    Šildant jau paruoštas rūkytas kalakuto blauzdeles paprastai pasirenkama aukštesnė temperatūra ir trumpesnis laikas. Minima, kad gali tikti maždaug 325–425 laipsnių pagal Farenheitą temperatūra, o procesas trunka apie 1,5–2 valandas.

    Kuo karščiau kepama, tuo vėliau verta tepti glazūrą – taip sumažėja rizika, kad cukrus ims svilti. Glazūrą geriausia naudoti tada, kai mėsa jau beveik paruošta, o jos paviršius gali ramiai karamelizuotis.

    Rūkant kalakutą patiems, dažniau pasirenkama žemesnė temperatūra ir ilgesnis laikas. Pabaigoje mėsą galima kelis kartus aptepti glazūra, ypač paskutinėmis maždaug 30 minučių, kad skonis geriau „užsifiksuotų“ ant paviršiaus.

    Glazūros sudėtis: nuo klasikinių iki įdomesnių variantų

    Glazūrai tinka tie patys ingredientai, kurie naudojami ir kumpiui: vaisių sultys (apelsinų, obuolių ar ananasų), medus, rudasis cukrus. Skonį subalansuoja rūgštesnė nata – pavyzdžiui, obuolių sidro actas arba citrinų sultys.

    Norint įdomesnio charakterio, glazūrą galima pagyvinti burbonu, granatų sultimis, figų džemu, aitresniais prieskoniais ar balzaminiu actu. Svarbiausia – ingredientus pakaitinti puode ant mažos ar vidutinės kaitros, kad cukrus ištirptų, skoniai susijungtų, o masė šiek tiek sutirštėtų.

    The Slider Guy vaizdo įraše prieš pašildymą ant blauzdelių dedamas prieskoniais pagardintas sviestas, o mėsa uždengiama folija. Taip ji tarsi „pati save laisto“ ir išlieka itin sultinga, o vėliau glazūra suteikia šventišką saldumą.

    Kokius garnyrus derinti prie saldžios glazūros

    Prie glazūruotos ir rūkytos kalakutienos tinka tie patys garnyrai, kuriuos įprasta patiekti su kumpiu. Saldumą gražiai papildo, pavyzdžiui, medumi glazūruotos morkos arba klevų sirupu keptas moliūgas.

    Jei norisi daugiau gaivos ir rūgštelės, tinka citrina ir česnaku gardintos žaliosios pupelės – jos subalansuoja saldesnį patiekalo profilį. O klasikinis kalakutienos palydovas – spanguolės – dėl savo kartumo gali būti ypač geras kontrastas glazūros saldumui.

    Derinys su burokėlių, spanguolių ir obuolių salotomis taip pat gali „surišti“ bendrą šventinio stalo skonį: saldumas, rūgštumas ir lengvas kartumas padeda išvengti vienodo, pernelyg saldaus įspūdžio.

  • Rūkote ir kosite kelias savaites? Gydytojai įspėja: tai gali būti pavojingos plaučių ligos ženklas

    Užsitęsęs kosulys dažnai nurašomas peršalimui ar rūkymo pasekmėms, tačiau medikai pabrėžia, kad tai gali būti ir rimtų plaučių ligų signalas. Jei kosulys nepraeina kelias savaites, ypač kai prisideda dusulys ar nuovargis, verta nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

    Lėtinio kosulio priežasčių yra daug, bet viena pavojingiausių grupių yra intersticinės plaučių ligos, kai pažeidžiami plaučių audiniai. Tokioms būklėms būdingas progresuojantis kvėpavimo funkcijos prastėjimas, o simptomai ilgą laiką gali būti neryškūs ir lengvai supainiojami su alergija, infekcija ar amžėjimu.

    Kada kosulys tampa įspėjimu?

    Gydytojai dažniausiai lėtiniu laiko kosulį, trunkantį ilgiau nei 8 savaites, tačiau įspėjamasis signalas gali būti ir trumpesnis, jei būklė nuosekliai blogėja. Ypač svarbu įvertinti, ar kosulys yra kasdienis, sausas, varginantis, ar kartojasi naktimis ir ar riboja įprastą aktyvumą.

    Budrumą turėtų didinti ir kiti simptomai: dusulys lipant laiptais, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, nuolatinis nuovargis, neaiškus svorio kritimas. Rūkantiems žmonėms šie požymiai neretai atrodo įprasti, todėl diagnostika atidedama, o tai gali lemti vėlyvą ligos nustatymą.

    Idiopatinė plaučių fibrozė: progresuojanti ir klastinga

    Viena iš sunkiausių intersticinių ligų formų yra idiopatinė plaučių fibrozė, kai plaučių audinys randėja, kietėja ir vis prasčiau aprūpina organizmą deguonimi. Ši liga dažniau nustatoma vyresniems žmonėms, o riziką didina rūkymas ir kai kurie aplinkos veiksniai, tačiau ankstyvoje stadijoje ji gali būti nepastebėta.

    Medikai pabrėžia, kad laiku nustatyta diagnozė yra kritiškai svarbi, nes gydymas gali sulėtinti ligos progresavimą ir padėti ilgiau išsaugoti kvėpavimo rezervą. Kuo vėliau kreipiamasi, tuo didesnė tikimybė, kad plaučių pokyčiai jau bus pažengę ir kasdienis aktyvumas taps smarkiai ribotas.

    Kokie tyrimai dažniausiai reikalingi?

    Užsitęsusio kosulio ištyrimas paprastai pradedamas nuo šeimos gydytojo apžiūros ir išsamaus simptomų bei rizikos veiksnių įvertinimo. Dažnai skiriama krūtinės ląstos rentgenograma, kvėpavimo funkcijos tyrimai, o prireikus pacientas siunčiamas pulmonologo konsultacijai.

    Kai kuriais atvejais ypač informatyvi yra mažos dozės krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, kuri gali padėti aptikti ankstyvus plaučių pakitimus. Specialistai pažymi, kad patikros programos, taikomos plaučių vėžio rizikos grupėms, gali netiesiogiai prisidėti ir prie kitų plaučių ligų nustatymo anksčiau, jei tyrimuose matomi įtartini intersticiniai pakitimai.

    Medikų žinutė paprasta: kosulys nėra diagnozė, o simptomas, kurio nereikėtų normalizuoti vien dėl rūkymo. Jei kosulys užsitęsia, kartojasi ar keičiasi, atsiranda dusulys arba kasdienė veikla ima varginti labiau nei įprastai, geriausia sprendimo nebeatidėlioti.

  • NTAKD ataskaita: alkoholis traukiasi, bet narkotikų vartojimas auga – ką rodo 2026 metų duomenys

    Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas Lietuvoje išlieka viena svarbiausių visuomenės sveikatos ir saugumo temų, kuriai reikia nuoseklios, duomenimis grįstos politikos. Naujausi rodikliai rodo ir teigiamus pokyčius, ir augančias rizikas, ypač susijusias su narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis.

    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pristatė 2026 metais parengtą leidinį „Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai 2026 m.“. Jame apžvelgiami vartojimo paplitimo pokyčiai, jų poveikis bendruomenei ir sritys, kuriose, pasak ekspertų, būtini papildomi sprendimai.

    Leidinyje pateikiama ilgalaikių stebėsenos duomenų apžvalga rodo, kad alkoholio vartojimo paplitimas mažėja. Per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojusių gyventojų dalis sumenko nuo 85,1 proc. 2004 metais iki 74,8 proc. 2026 metais, ir tai yra mažiausias fiksuotas lygis per visą stebėjimo laikotarpį.

    Kartu fiksuojami ir rūkymo įpročių pokyčiai: mažėja per dieną surūkomų cigarečių skaičius, o metusių rūkyti dalis auga. 2026 metais rūkantys gyventojai per dieną vidutiniškai surūkė 12 cigarečių, kai 2004 metais vidurkis siekė 13,5, o sėkmingai metusių rūkyti dalis padidėjo nuo 38,5 proc. iki 42,5 proc.

    Departamentas atkreipia dėmesį, kad tabako ir nikotino produktų pasirinkimai vis labiau skiriasi pagal amžių. Įprasti tabako gaminiai dažniau pasirenkami vyresnių gyventojų, o elektroninės cigaretės labiau paplitusios 15–34 metų amžiaus grupėje, todėl prevencijai būtina taikyti tikslines priemones skirtingoms auditorijoms.

    Didžiausiu iššūkiu įvardijami narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo pokyčiai. 2026 metais bent kartą gyvenime šias medžiagas vartojusių 15–64 metų gyventojų dalis, palyginti su 2021 metais, padidėjo nuo 14,1 proc. iki 24,2 proc., o vartojimas per pastaruosius 12 mėnesių, nors ir augo, didėjo nežymiai.

    „Duomenys rodo, kad Lietuvoje vyksta teigiamų pokyčių – mažėja alkoholio vartojimo paplitimas, daugėja sėkmingai metusių rūkyti gyventojų. Tačiau kartu matome ir naujų iššūkių: ypač svarbu atkreipti dėmesį į augantį narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimą bei besikeičiančius jaunų žmonių tabako gaminių pasirinkimo įpročius“, – sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė prof. dr. Rita Sketerskienė.

    Pasak departamento, situacijos vertinimas remiasi įvairių institucijų teikiamais duomenimis ir tarpžinybiniu bendradarbiavimu, nes psichoaktyviųjų medžiagų tema apima sveikatos priežiūrą, švietimą, socialinę politiką ir teisėsaugą. Tokia stebėsena leidžia tiksliau matyti, kuriose grandyse prevencija veikia, o kur reikalingas papildomas dėmesys, ypač kalbant apie jaunimo įpročius ir su narkotikais susijusias rizikas.

  • Gydytojas įspėja apie retus plaučių vėžio signalus: šie 5 požymiai dažnai pražiūrimi

    Plaučių vėžys ankstyvose stadijose neretai vystosi beveik nepastebimai, todėl dalis žmonių į gydytojus kreipiasi per vėlai. Specialistai pabrėžia, kad budrumą turėtų kelti ne tik ilgai trunkantis kosulys ar atkosėjamas kraujas, bet ir rečiau su šia liga siejami simptomai.

    Šeimos gydytojai ir onkologai primena, kad pavienis požymis dažniausiai dar nereiškia vėžio. Vis dėlto užsitęsę ar nepaaiškinami pokyčiai, ypač rūkantiems ar anksčiau rūkusiems žmonėms, yra signalas neatidėlioti konsultacijos ir išsamesnių tyrimų.

    Kokius simptomus žmonės nuvertina?

    Vienas iš rečiau aptariamų ženklų yra neaiškus skausmas krūtinėje, petyje ar viršutinėje nugaros dalyje. Jei skausmas nepraeina, nėra susijęs su trauma ar raumenų patempimu ir kartojasi, gydytojai rekomenduoja išsiaiškinti priežastį.

    Dar vienas svarbus signalas yra nuolatinis užkimimas. Medikai aiškina, kad navikas krūtinės srityje kartais gali dirginti nervus, susijusius su balso stygų veikla, todėl balsas gali keistis be akivaizdžios peršalimo priežasties.

    Įspėjamuoju ženklu laikomas ir svorio kritimas be aiškaus paaiškinimo, kai žmogus nekeičia mitybos ar fizinio aktyvumo. Toks simptomas gali būti susijęs su įvairiomis ligomis, tačiau, jei jis progresuoja, verta atlikti tyrimus.

    Dėmesio reikalauja ir padidėję limfmazgiai kakle arba ties raktikauliu. Jei patinimas nepraeina maždaug tris savaites ar didėja, gydytojai pataria neatidėlioti apsilankymo, nes tai gali rodyti organizmo uždegimą, infekciją arba kitus rimtesnius procesus.

    Dar vienas požymis yra nepaaiškinamas dusulys, kai anksčiau įprasti kasdieniai darbai staiga pradeda varginti. Dusulį gali sukelti daugybė būklių, tačiau staigus pokytis, ypač kartu su kitais simptomais, turėtų būti įvertintas mediciniškai.

    „Dažniausiai tai greičiausiai nebus vėžys, bet tokius dalykus geriau pasitikrinti kuo anksčiau“, – sakė gydytojas Amiras Khanas.

    Kada ypač svarbu pasitikrinti?

    Plaučių vėžio rizika didėja rūkantiems ir anksčiau rūkusiems žmonėms, taip pat patiriantiems ilgalaikį kontaktą su tabako dūmais. Riziką gali didinti ir radono poveikis patalpose, tam tikros profesinės ekspozicijos bei oro tarša.

    Gydytojai pabrėžia, kad ankstyvas ištyrimas svarbus dėl to, kad dalį plaučių vėžio atvejų galima aptikti dar iki ryškių simptomų atsiradimo. Kai kuriose šalyse rizikos grupėms taikoma mažos dozės kompiuterinės tomografijos patikra, o tyrimų duomenys rodo, kad ji gali padėti sumažinti mirštamumą.

    Ką daryti pastebėjus pokyčius?

    Jei simptomai kartojasi ar nepraeina, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas įvertins rizikos veiksnius, simptomų trukmę, paskirs kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą ar nukreips papildomiems tyrimams, pavyzdžiui, kompiuterinei tomografijai.

    Medikai primena, kad savidiagnostika internete dažnai klaidina, o delsiant galima prarasti laiką. Ankstyvas kreipimasis dažniausiai reiškia daugiau gydymo galimybių ir tikslesnį atsakymą, kas iš tiesų sukėlė savijautos pokyčius.

  • Visagine prie mokyklų – reidas su dronu: tikrins nelegalias rūkymo vietas ir pažeidimus

    Visagine prie mokyklų – reidas su dronu: tikrins nelegalias rūkymo vietas ir pažeidimus

    Akcija apims visas įstaigas

    2026 metų spalio 7–8 dienomis prie visų Visagino švietimo įstaigų bus vykdoma prevencinė akcija, skirta užkirsti kelią rūkymui draudžiamose vietose. Priemonę organizuoja Visagino savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir rinkliavų skyriaus specialistai kartu su Visagino policijos komisariato pareigūnais.

    Pareigūnai ir savivaldybės atstovai daugiausia dėmesio skirs laikui, kai mokiniai išeina į ilgesnes pertraukas. Akcijos tikslas – identifikuoti problemines vietas, sumažinti pažeidimų skaičių ir stiprinti saugios aplinkos prie švietimo įstaigų užtikrinimą.

    Teritorijas stebės bepilotis orlaivis

    Numatyta, kad teritorijų apžvalgai bus naudojama bepilotė orlaivio sistema, leidžianti greičiau pastebėti vietas, kuriose kartojasi pažeidimai. Savivaldybė tikisi, kad tai padės tiksliau nukreipti prevencines priemones ir operatyviau reaguoti į gautą informaciją.

    Tokio pobūdžio prevencija, anot organizatorių, orientuota ne į atsitiktinius patikrinimus, o į pasikartojančių taškų nustatymą. Vėliau tai leidžia planuoti aiškesnius veiksmus ir mažinti rizikas šalia ugdymo įstaigų.

    Draudimas galioja ir elektroninėms cigaretėms

    Primename, kad Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas numato draudimą rūkyti visose švietimo įstaigose ir jų teritorijose. Draudimas taikomas ne tik įprastoms cigaretėms, bet ir elektroninėms cigaretėms, kurios priskiriamos su tabaku susijusiems gaminiams.

    Institucijos pabrėžia, kad prevencinės priemonės skirtos ne tik pažeidimams fiksuoti, bet ir mažinti rūkymo paplitimą tarp nepilnamečių bei stiprinti nuostatą, jog mokyklų teritorijos turi išlikti be dūmų ir garų. Gyventojai, pastebėję pažeidimus prie ugdymo įstaigų, raginami apie juos pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Šie tylūs ženklai gali įspėti apie plaučių vėžį: gydytojai ragina neatidėlioti

    Nuovargis, užsitęsęs kosulys ar dusulys neretai priskiriami peršalimui, alergijoms ar įtampai darbe. Vis dėlto medikai primena, kad kai kurie, iš pirmo žvilgsnio, menki simptomai gali būti rimtesnės ligos, įskaitant plaučių vėžį, pradžia.

    Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) ragina kreiptis į šeimos gydytoją, jei kelias savaites nepraeina arba stiprėja kvėpavimo sistemos nusiskundimai. Ankstyvas ištyrimas svarbus todėl, kad plaučių vėžys ilgą laiką gali progresuoti beveik nepastebimai.

    Dažniausiai minimi įspėjamieji požymiai yra kosulys, trunkantis tris savaites ar ilgiau, ir kosulys, kuris laikui bėgant ryškėja. Taip pat verta sunerimti, jei kartojasi krūtinės infekcijos arba atsiranda kraujo atkosėjimas.

    Gydytojai atkreipia dėmesį ir į kitus simptomus: krūtinės skausmą ar diskomfortą kvėpuojant bei kosint, nuolatinį dusulį ir užsitęsusį išsekimą. Įspėjamuoju signalu gali tapti ir apetito sumažėjimas bei nepaaiškinamas svorio kritimas.

    „Jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių ar simptomų, kreipkitės į savo šeimos gydytoją“, – pabrėžia NHS.

    Specialistai primena, kad šiuos simptomus dažnai sukelia ne vėžys, o, pavyzdžiui, infekcijos, lėtinės plaučių ligos ar gastroezofaginis refliuksas. Tačiau būtent patikra ir tyrimai leidžia laiku atmesti pavojingiausias priežastis arba pradėti gydymą, kai jis efektyviausias.

    Didžiausias plaučių vėžio rizikos veiksnys išlieka rūkymas, tačiau susirgti gali ir niekada nerūkę žmonės. Riziką taip pat didina pasyvus rūkymas, ilgalaikis kenksmingų dalelių įkvėpimas darbe, oro tarša, radono poveikis ir amžius.

    Cancer Research UK duomenimis, Jungtinėje Karalystėje kasmet nustatoma apie 48 000–50 000 naujų plaučių vėžio atvejų, o maždaug 33 000–35 000 žmonių nuo šios ligos miršta. Organizacija taip pat nurodo, kad didelė dalis atvejų yra susiję su išvengiamais rizikos veiksniais, pirmiausia rūkymu.

    Medikai akcentuoja paprastą taisyklę: jei kosulys, dusulys, krūtinės skausmas ar nepaaiškinamas svorio kritimas užsitęsia ir nepraeina įprastais būdais, delsti nereikėtų. Šeimos gydytojas įvertins būklę ir, jei prireiks, paskirs kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą ar nukreips detalesniam ištyrimui.

  • Gydytojas įvardijo 5 paprastus įpročius, kurie gali sumažinti demencijos riziką

    Demencija nėra neišvengiama senėjimo dalis, o naujausi tyrimai rodo, kad dalį atvejų galima atitolinti ar net išvengti, mažinant keičiamus rizikos veiksnius. 2024 metais medicinos žurnale The Lancet paskelbtoje apžvalgoje pabrėžiama, kad reikšminga dalis demencijos rizikos siejama su gyvenimo būdu ir sveikatos būkle.

    Gydytojas Amiras Khanas išskiria penkis paprastus įpročius, kurie padeda saugoti smegenų sveikatą. Jo teigimu, šie žingsniai nėra stebuklinga garantija, tačiau gali prisidėti prie geresnės atminties, dėmesio ir bendros savijautos ilgainiui.

    Mokymasis visą gyvenimą

    Vienas svarbiausių principų – nuolatinis protinis aktyvumas, kuris padeda kurti vadinamąjį kognityvinį rezervą. Tai smegenų gebėjimas ilgiau kompensuoti su amžiumi ar ligomis susijusius pokyčius.

    Praktiškai tai gali būti skaitymas, užsienio kalbos mokymasis, nauji kursai, rašymas ar kiti užsiėmimai, reikalaujantys pastangų ir naujų įgūdžių. Svarbiausia, kad veikla būtų reguliari ir keltų smegenims naujų užduočių.

    Klausa, kraujagyslės ir saugumas

    Vidutiniame amžiuje prastėjanti klausa laikoma vienu iš reikšmingų, bet koreguojamų demencijos rizikos veiksnių. Gydytojas ragina profilaktiškai tikrintis klausą ir, jei reikia, neatidėlioti klausos aparatų ar kitų priemonių, nes sunkiau girdint dažniau mažėja socialinis aktyvumas.

    Taip pat akcentuojama širdies ir kraujagyslių sveikata, ypač padidėjęs vadinamasis blogasis cholesterolis, mažo tankio lipoproteinai. Ilgainiui jis skatina aterosklerozę ir blogina kraujotaką, o tai gali paveikti ir smegenų aprūpinimą deguonimi.

    Dar vienas svarbus aspektas – galvos traumų prevencija. Specialistai pabrėžia, kad trauminių smegenų pažeidimų riziką verta mažinti kasdienėse situacijose: segėti šalmą važiuojant dviračiu, prisisegti saugos diržą automobilyje ir pasirūpinti kritimų prevencija namuose.

    Rūkymo atsisakymas

    Rūkymas siejamas su didesne demencijos rizika, nes kenkia kraujagyslėms, didina uždegiminius procesus ir blogina bendrą širdies bei smegenų kraujotaką. Gydytojas pabrėžia, kad mesti rūkyti naudinga bet kuriame amžiuje, nes teigiamas poveikis sveikatai pastebimas net ir vėliau.

    Ekspertai primena, kad demencija turi skirtingas formas ir priežastis, todėl nė viena priemonė nesuteikia šimtaprocentės apsaugos. Vis dėlto nuoseklus dėmesys protinei veiklai, klausai, kraujagyslių būklei, traumų prevencijai ir žalingų įpročių atsisakymui laikomas vienu realistiškiausių būdų mažinti riziką.

  • Kosulys ir dusulys ne visada prasta forma: paprastas tyrimas gali laiku aptikti plaučių ligą

    Kosulys ir dusulys ne visada prasta forma: paprastas tyrimas gali laiku aptikti plaučių ligą

    Sitęsiantis kosulys, švokštimas ar netikėtai atsiradęs dusulys neretai nurašomi nuovargiui ar prastai fizinei formai. Tačiau gydytojai primena, kad tokie simptomai gali rodyti lėtines kvėpavimo takų ligas, ypač astmą arba lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.

    Vienas svarbiausių pirminių tyrimų, padedančių tai įvertinti, yra spirometrija. Ji parodo, kiek oro žmogus gali iškvėpti ir kokiu greičiu oras prateka per kvėpavimo takus, todėl leidžia pastebėti bronchų susiaurėjimą, kuris trukdo laisvai kvėpuoti.

    Kada verta sunerimti?

    Didžiausią dėmesį gydytojai siūlo atkreipti į kosulį, kuris tęsiasi kelias savaites ar ilgiau, į pasikartojantį dusulį bei švokštimą. Įspėjamasis ženklas gali būti ir spaudimo jausmas krūtinėje bei mažėjanti fizinio krūvio tolerancija.

    Jei lipimas laiptais, spartesnis ėjimas ar kelias iki viešojo transporto ima kelti dusulį, nors anksčiau taip nebuvo, vien amžiumi to aiškinti nereikėtų. Tokie pokyčiai gali reikšti, kad kvėpavimo sistema ventiliuoja prasčiau, nei turėtų.

    „Spirometrija yra pagrindinis funkcinis kvėpavimo sistemos tyrimas. Ji parodo, ar plaučių ventiliacinis pajėgumas nėra sutrikęs“, – sakė gydytojas pulmonologas Piotras Dąbrowieckis.

    Kas rizikuoja labiausiai?

    Ypač budrūs turėtų būti vyresni nei 40 metų žmonės, kurie rūko arba rūkė anksčiau. Vis dėlto LOPL nėra vien rūkalių liga, o kvėpavimo takų pažeidimus gali skatinti ir ilgalaikis užteršto oro, dulkių, dūmų ar cheminių dirgiklių poveikis.

    Gydytojai pabrėžia, kad vadinamasis rūkaliaus kosulys ar dusulys einant įprastu tempu neturėtų būti laikomi norma. Kuo anksčiau nustatoma problema, tuo daugiau galimybių sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti paūmėjimų riziką.

    Kaip atliekama spirometrija?

    Spirometrija yra neskausminga ir neinvazinė. Tyrimo metu žmogus giliai įkvepia ir per specialų kandiklį išpučia orą kiek įmanoma stipriau, greičiau ir ilgiau, o procedūra dažniausiai kartojama kelis kartus, kad rezultatai būtų patikimi.

    Kai kuriais atvejais taikoma ir vadinamoji bronchus plečianti mėginio dalis: po pirmo matavimo įkvepiamas vaistas, o po tam tikro laiko tyrimas kartojamas. Tai padeda tiksliau įvertinti, ar kvėpavimo takų susiaurėjimas yra grįžtamas, kas svarbu diferencijuojant astmą ir kitus sutrikimus.

    „Svarbus ne tik aparatas. Reikia apmokyto specialisto, kuris tinkamai instruktuoja pacientą, įvertina bandymų kokybę ir teisingai interpretuoja rezultatą“, – sakė Piotras Dąbrowieckis.

    Specialistai pabrėžia, kad spirometrija nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rezultatai turi būti vertinami kartu su simptomais, ligos istorija ir kitais tyrimais, nes, pavyzdžiui, astma gali būti kintanti ir tyrimo metu rodikliai kartais būna normalūs.

    Vis dėlto spirometrija svarbi ne tik diagnozei nustatyti, bet ir gydymo efektyvumui stebėti. Sergant astma tinkamai parinktas gydymas dažnai leidžia ilgai gyventi beveik be simptomų, o sergant LOPL, nors jau atsiradusių plaučių pokyčių ne visada įmanoma panaikinti, ligos eigą galima sulėtinti.

    „Ankstyvas LOPL atpažinimas leidžia sulėtinti ligos progresavimą, ypač jei žmogus nustoja rūkyti ir laiku pradeda gydymą“, – sakė Piotras Dąbrowieckis.

    Lenkijoje Spirometrijos diena minima rugsėjo 30 dieną, kai dalyje vietų tyrimą galima atlikti nemokamai be siuntimo. Tačiau gydytojai ragina nelaukti proginių akcijų ir, atsiradus įtartiniems simptomams, kreiptis į šeimos gydytoją ar pulmonologą dėl tinkamiausio ištyrimo.

  • Kasdieniai įpročiai tyliai kelia kraujospūdį: 7 klaidos ir kas patenka į rizikos grupę

    Високий тиск часто протікає без помітних симптомів. Водночас деякі звичні речі можуть поступово збільшувати ризик проблем із серцем і судинами.

    Проблеми з серцем. Ілюстративне фото

    За даними NHS, у рідкісних випадках можуть з’являтися головний біль, погіршення зору або біль у грудях. Але єдиний спосіб дізнатися про гіпертонію — перевірити артеріальний тиск, пише видання Express.

    Фахівці назвали сім повсякденних звичок і факторів, які можуть сприяти його підвищенню.

    1. Надмірна кількість солі.
    NHS радить дорослим споживати не більше 6 г солі на день — приблизно одну рівну чайну ложку. Причому йдеться не лише про сіль, яку люди додають самостійно. Значна її кількість уже міститься у продуктах.

    Британський фонд серця серед таких продуктів називає сир, пластівці для сніданку, консервовані супи, хліб, випічку, піцу, оброблене м’ясо та соуси.

    2. Поганий сон.
    За даними Blood Pressure UK, проблеми зі сном пов’язують із підвищеним тиском. Зокрема, йдеться про сон менш ніж п’ять годин, безсоння та перерваний сон.

    3. Куріння.
    NHS зазначає, що сигарети тимчасово підвищують артеріальний тиск і частоту серцевих скорочень. З часом хімічні речовини тютюну можуть сприяти закупорюванню артерій і погіршенню кровообігу.

    4. Надмірне вживання алкоголю.
    NHS радить для зниження тиску “не вживайте забагато алкоголю – уникайте вживання понад 14 алкогольних одиниць на тиждень на регулярній основі”. Британський фонд серця попереджає, що цей фактор ризику часто недооцінюють.

    5. Надлишок доданого цукру.
    Цукор міститься не лише у солодощах і напоях. Його можна знайти також у хлібі, соусах, пластівцях, йогуртах, кетчупі та заправках для салатів. У дослідженні BMC Medicine за 2023 рік більша кількість доданого цукру була пов’язана з вищим ризиком серцевих захворювань та інсульту.

    6. Тривалий стрес.
    NHS зазначає, що постійне відчуття стресу може збільшувати ризик високого тиску. Додатково люди можуть почати частіше курити, вживати алкоголь або переїдати, що також впливає на здоров’я.

    7. Низька фізична активність.
    Брак руху пов’язують із вищим ризиком гіпертонії. За наведеними даними, у неактивних людей цей ризик може бути на 30–50% вищим порівняно з активними.

    Лікарі попереджають, що високий тиск може збільшувати ризик серцевого нападу, захворювань нирок та інсульту. Перевірити його можна лише шляхом вимірювання артеріального тиску.

    Нагадаємо: портал “Коментарі” писав, які продукти допоможуть знизити високий тиск та рівень холестерину.