CP v2

Tag: Rūkymo žala

  • Pirmasis biologinis vaistas nuo LOPL jau registruotas, bet pacientai vis dar laukia kompensavimo

    Pirmasis biologinis vaistas lėtinei obstrukcinei plaučių ligai gydyti 2024 metais buvo registruotas po tyrimų, parodžiusių reikšmingą klinikinę naudą. Skelbiama, kad jis daugiau kaip 30 proc. sumažina ligos paūmėjimų skaičių, o kartu ir hospitalizacijų riziką. Tačiau daliai sunkiausiai sergančių pacientų modernus gydymas kol kas lieka nepasiekiamas, nes sveikatos apsaugos sistema jam nesuteikė kompensavimo.

    LOPL yra progresuojanti kvėpavimo takų liga, dažnai susijusi su ilgalaikiu rūkymu ir oro tarša, o jos eiga neretai veda į nuolatinį dusulį bei ribotą fizinį pajėgumą. Tarptautiniai epidemiologiniai vertinimai rodo, kad tai viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, o didžiausią naštą sudaro pasikartojantys paūmėjimai, po kurių paciento būklė dažnai nebegrįžta į ankstesnį lygį.

    Biologinė terapija LOPL gydyme laikoma nauju etapu, nes ji taikoma ne visiems, o tik atrinktai pacientų grupei. Paprastai tai sergantieji, kurių ligos uždegimas susijęs su vadinamuoju 2 tipo uždegimu ir padidėjusiu eozinofilų kiekiu kraujyje. Tokiais atvejais vaistas veikia tiksliai, blokuodamas uždegime dalyvaujančias grandis ir taip mažindamas paūmėjimų tikimybę.

    Pacientų viltys ir nusivylimas

    Sunkiausia LOPL forma sergantys žmonės dažnai susiduria ne tik su dusuliu, bet ir su kasdienės savarankiškos veiklos apribojimais. Net keli žingsniai gali sukelti ryškų oro trūkumą, o paprastos buitinės užduotys virsta dideliu fiziniu krūviu. Dėl to paūmėjimai ir hospitalizacijos tampa pasikartojančia gyvenimo dalimi.

    „Kai gydytojas pasakė, kad gali atsirasti šansas gyventi lengviau, atrodė, kad pagaliau atsirado viltis. Dabar jaučiu pyktį ir didžiulį nusivylimą, kad šis gydymas man nebus prieinamas“, – sakė pacientė.

    Specialistai pabrėžia, kad biologinis vaistas nėra universalus sprendimas visiems sergantiesiems, tačiau sunkiausiems pacientams jis gali tapti esminiu lūžiu. Klinikinėse studijose fiksuotas paūmėjimų sumažėjimas siejamas ne tik su retesniais vizitais į ligoninę, bet ir su geresne gyvenimo kokybe bei mažesne komplikacijų rizika.

    Ekspertai: tai tikslinė terapija

    Pulmonologai atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais LOPL gydymas sparčiai keitėsi. Plačiai taikomi inhaliuojami vaistai tapo veiksmingesni, o biologinės terapijos atsiradimas suteikė galimybę gydymą pritaikyti pagal paciento uždegimo profilį. Tokia kryptis atitinka šiuolaikinės medicinos tendenciją pereiti nuo vienodų schemų prie individualizuotos priežiūros.

    „Biologinės terapijos skirtos atrinktai pacientų grupei ir veikia labai preciziškai, todėl gali reikšmingai sumažinti paūmėjimų skaičių. Tikimės, kad šis klausimas dar grįš į darbotvarkę, nes sunkiausiems ligoniams tai gali būti reali galimybė pagerinti būklę“, – sakė gydytojas pulmonologas.

    Viešai pateikiami duomenys rodo, kad vien Lenkijoje LOPL gali sirgti apie 2 000 000 žmonių, o ekonominė našta sveikatos sistemai skaičiuojama milijardais eurų per metus. Ekspertai pabrėžia, kad išlaidas didina būtent paūmėjimai, skubios hospitalizacijos ir netekto darbingumo pasekmės, todėl prevencija, ankstyva diagnostika ir tikslinis gydymas ilgainiui gali būti finansiškai racionalūs.

    Ką rodo naujausios tendencijos

    Tarptautinėje praktikoje LOPL valdymas vis dažniau grindžiamas rizikos mažinimu: rūkymo nutraukimu, vakcinacija nuo kvėpavimo takų infekcijų, plaučių reabilitacija ir individualiai parinkta vaistų kombinacija. Taip pat daug dėmesio skiriama paciento paūmėjimų istorijai, nes dažni paūmėjimai prognozuoja greitesnį ligos progresavimą.

    Biologinių vaistų plėtra LOPL srityje tęsiasi, o klinikiniuose tyrimuose jau vertinami ir kiti preparatai, orientuoti į skirtingus uždegimo mechanizmus. Dėl to sveikatos politikos sprendimai dėl kompensavimo tampa itin svarbūs, nes jie lemia, ar naujausios gydymo galimybės pasieks tuos pacientus, kuriems jų reikia labiausiai.

  • Kardiologas įspėja: vėjpuose aptiko medžiagų, naudojamų lavonams konservuoti – pasekmės šokiruoja

    Kardiologas ir kardiochirurgas Borisas Todurovas perspėja, kad elektroninės cigaretės gali kelti ne mažesnę, o kai kuriais atvejais ir didesnę riziką nei įprastas rūkymas. Pasak gydytojo, dalyje vėjpų skysčių ir aerozolių aptinkamos medžiagos, kurios siejamos su audinių dirginimu ir toksiniu poveikiu, o ilgalaikės pasekmės plaučiams gali būti itin sunkios.

    „Elektroninės cigaretės dar blogiau, nes ten yra medžiagų, kurios naudojamos lavonams konservuoti“, – sakė Borisas Todurovas.

    Gydytojas teigė, kad vizito JAV metu su kolegomis aptarė augantį sunkių plaučių pažeidimų skaičių jauniems žmonėms, o kai kuriose klinikose esą svarstoma atskirai organizuoti plaučių transplantacijos paslaugas jaunesniems pacientams. Nors tokie atvejai nėra kasdienybė, medicinos bendruomenė vis dažniau akcentuoja, kad intensyvus garinimas gali tapti rimtu rizikos veiksniu.

    Vėjpų riziką medikai sieja ne vien su nikotinu, bet ir su aerozolio sudėtimi. Tyrimai rodo, kad kaitinant skysčius susidaro plaučius dirginantys karboniliniai junginiai, o dalyje produktų gali būti metalų dalelių iš kaitinimo spiralės; šie veiksniai siejami su uždegimu bei kvėpavimo takų pažeidimu.

    Medikai primena, kad priklausomybę formuoja nikotinas, tačiau įkvėpiamos medžiagos daro platesnį poveikį organizmui. Nustatyta, kad rūkymas ir garinimas gali didinti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą, o ilgainiui tai siejama su didesne kraujotakos sutrikimų rizika, ypač jei įprotis derinamas su kitais rizikos veiksniais.

    Kalbėdamas apie įprastą rūkymą, gydytojas akcentavo, kad net ir santykinai nedidelis cigarečių skaičius per dieną reikšmingai didina onkologinių ligų tikimybę, o tabako dūmai žaloja ne tik plaučius, bet ir kraujagysles. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad saugaus rūkymo lygio nėra, todėl didžiausią naudą duoda visiškas atsisakymas.

    „Mesti rūkyti – tik valios sprendimas. Jokie pleistrai, nikotininės kramtomosios gumos ar pakaitalai gali padėti, bet be valios sprendimo tu nerūkyti nenustosi“, – sakė Borisas Todurovas.

    Specialistai pažymi, kad metant rūkyti dažnai padeda kompleksinis planas: priklausomybės gydymo konsultacijos, nikotino pakaitinė terapija ar receptiniai vaistai, taip pat aiškus rūkymo trigerių valdymas. Vis daugiau dėmesio skiriama ir paauglių apsaugai, nes nikotinas paauglystėje ypač greitai formuoja priklausomybę, o saldūs skoniai ir agresyvi rinkodara skatina ankstyvą vartojimą.

    Pastaruoju metu viešumoje pasirodo ir incidentų, susijusių su elektroninių cigarečių naudojimu, įskaitant baterijų gedimus ar net sprogimus. Medikai ragina nenaudoti neaiškios kilmės įrenginių, nebandyti jų modifikuoti ir, pajutus dusulį, krūtinės skausmą ar užsitęsusį kosulį po garinimo, nedelsti kreiptis į gydytojus.