CP v2

Tag: Rūšiavimas

  • PSZOK nebe visiems nemokamas: savivaldybės įveda atliekų limitus ir priemokas gyventojams

    Kas keičiasi PSZOK ir kodėl

    Lenkijoje vis daugiau gyventojų praneša, kad naudojimasis PSZOK, komunalinių atliekų rūšiavimo ir surinkimo punktais, kai kuriose savivaldybėse tampa ribojamas. Dažniausiai atsiranda kiekiniai limitai, o viršijus nustatytą ribą taikomos papildomos priemokos.

    Ši praktika kelia įtampą, nes dauguma namų ūkių jau moka pastovų komunalinių atliekų tvarkymo mokestį. Gyventojai tikisi, kad tai užtikrins galimybę teisėtai perduoti bent jau įprastus srautus, tačiau realybėje ne visur taip veikia.

    Kokias atliekas riboja dažniausiai

    Ribojimai dažniausiai paliečia srautus, kuriuos žmonės į PSZOK atveža nereguliariai, bet didesniais kiekiais. Tai statybinės ir griovimo atliekos po remonto, žaliosios atliekos, padangos, didelių gabaritų daiktai ir nebenaudojama buitinė technika.

    Problema išryškėja tada, kai limitas nustatomas taip, kad jį nesunku pasiekti net po nedidelio būsto atnaujinimo. Tokiais atvejais papildomas mokestis tampa ne išimtimi, o praktiškai numatoma remonto dalis.

    Valdžios argumentas ir rizika aplinkai

    Aplinkos ir klimato politiką kuruojantys pareigūnai aiškina, kad limitai reikalingi tam, jog PSZOK nebūtų naudojami kaip nemokamas kelias atsikratyti dideliais kiekiais atliekų, kurios atsiranda vykdant ekonominę veiklą. Kitaip tariant, siekiama atskirti gyventojų atliekas nuo tų, kurios turėtų būti tvarkomos verslo sąskaita.

    Tačiau savivaldybių nustatomi limitai ir priemokos, jei jie gyventojams atrodo neadekvatūs, gali duoti priešingą efektą. Didžiausia rizika – dalis atliekų bus išmetama nelegaliai, o tai didina vadinamųjų laukinių sąvartynų atsiradimo tikimybę.

    Dar viena bėda – per retas punktų tinklas

    Kita dažnai minima problema – nepakankamas PSZOK skaičius ir jų pasiekiamumas. Kai punktas toli, o dar papildomai taikomi limitai ar priemokos, žmonių motyvacija tvarkytis teisėtai mažėja.

    Lenkijoje tuo pat metu aptariami siūlymai griežčiau apibrėžti PSZOK tinklo tankį, kad vienas punktas tektų maždaug 50 000 gyventojų. Tokia kryptis reikštų aiškesnį standartą, tačiau galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip bus suderinti prieinamumas, limitai ir kainodara.

    Gyventojams praktinis patarimas išlieka paprastas: prieš vežant atliekas į PSZOK verta pasitikrinti konkrečios savivaldybės taisykles, leistinus kiekius ir galimas priemokas. Skirtumai tarp vietovių gali būti dideli, o netikėtos išlaidos dažniausiai paaiškėja tik atvykus.

  • Vietinė rinkliava už atliekas: kodėl mokate ir negyvendami, bei kokias paslaugas gaunate iš tikrųjų

    Vietinė rinkliava už atliekas: kodėl mokate ir negyvendami, bei kokias paslaugas gaunate iš tikrųjų

    Dalis sodus, sodybas ar kelis būstus turinčių gyventojų, gavę sąskaitą, stebisi: kodėl reikia mokėti už atliekų tvarkymą, jei objekte nuolat negyvenama. Specialistai pabrėžia, kad vietinė rinkliava nėra vien mokestis už išvežtą maišą atliekų.

    Vietinė rinkliava veikia kaip viešosios infrastruktūros finansavimo modelis: sistema turi būti pasirengusi veikti nuolat, nepriklausomai nuo to, ar į sodybą atvykstama savaitgaliais, ar tik kelis kartus per sezoną. Dėl to rinkliava apima ne tik faktinį surinkimą, bet ir visos sistemos palaikymą.

    Už ką iš tikrųjų mokama

    Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro atstovas Mindaugas Varnas aiškina, kad vietinė rinkliava paprastai skaičiuojama kiekvienam nekilnojamojo turto objektui atskirai. Ji taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, turintiems objektų savivaldybės teritorijoje ar joje vykdantiems veiklą.

    Sumokėta rinkliava patenka į savivaldybės biudžetą ir skiriama užtikrinti paslaugas, kuriomis gali naudotis mokėtojai. Tai apima ne tik mišrių komunalinių atliekų, bet ir pakuočių, tekstilės, maisto atliekų surinkimą, taip pat šalia konteinerių paliktų atliekų sutvarkymą pagal nustatytą tvarką.

    Gyventojams dažnai suteikiami individualūs konteineriai, o jiems susidėvėjus ar sugedus, jie remontuojami arba keičiami. Jei dėl privažiavimo ar kitų aplinkybių individualus aptarnavimas neįmanomas, naudojamasi bendro naudojimo konteinerių aikštelėmis.

    Ką galima priduoti be papildomo mokesčio

    Vietinės rinkliavos mokėtojai dažniausiai turi teisę nemokamai priduoti didelių gabaritų atliekas, senus baldus, buitinę techniką, padangas, statybos ir griovimo atliekas bei pavojingas atliekas į specialias surinkimo aikšteles. Be to, daugelyje savivaldybių kelis kartus per metus organizuojamas didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu pagal iš anksto skelbiamus grafikus.

    Tokios paslaugos ypač aktualios tiems, kurie į sodybą atvyksta sezoniškai ir tada tvarkosi aplinką, remontuoja ar keičia baldus. Net jei kasdien atliekų nesusidaro, prireikus sistema turi būti pasiekiama ir veikti be papildomų, netikėtų mokesčių.

    „Gyventojai dažnai net nesusimąsto, kada jau naudojasi atliekų tvarkymo sistema, nes tai yra tapę kasdienybės dalimi“, – sakė Mindaugas Varnas.

    Kada rinkliavą galima sumažinti

    Praktikoje vietinė rinkliava neretai susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Pastovioji dalis skirta išlaidoms, kurios patiriamos nepriklausomai nuo atliekų kiekio, todėl ją paprastai moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai.

    Kintamoji dalis siejama su komunalinių atliekų paėmimu ir tvarkymu, todėl kai kuriais atvejais ji gali būti mažinama arba netaikoma. Pavyzdžiui, kai įrodoma, kad gyvenamosios paskirties objekte faktiškai niekas negyvena, tačiau konkrečias sąlygas, dokumentus ir terminus nustato kiekviena savivaldybė atskirai.

    Turint kelis objektus, pavyzdžiui, butą ir sodybą skirtingose savivaldybėse, taisyklės taip pat gali skirtis. Dėl to gyventojams rekomenduojama pasitikrinti savivaldybės patvirtintą rinkliavos skaičiavimo tvarką ir lengvatų taikymo sąlygas.

  • VAATC keičia tvarką: nuo gegužės 2 dienos izoliacinių atliekų priėmimas vėl bus nemokamas

    Nemokamas priėmimas grįžta su limitu

    Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pranešė, kad nuo gegužės 2 dienos Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse izoliacinių medžiagų atliekas gyventojai vėl galės priduoti nemokamai. Tačiau bus taikomas nemokamas metinis limitas – 250 kilogramų vienam gyventojui per metus.

    Šis sprendimas aktualus gyventojams, kurie įsirenginėja būstą ar vykdo remontą ir sukaupia polistirolo, akmens ar stiklo vatos, gipso kartono ir kitų panašių medžiagų likučių. VAATC pabrėžia, kad nemokamas priėmimas taikomas fiziniams asmenims, pristatantiems atliekas į regiono aikšteles.

    Kodėl VAATC grįžta prie nemokamos tvarkos?

    Iki šiol galiojusi praktika buvo griežtesnė: nuo 2026 metų pradžios gyventojai, pristatydami izoliacines atliekas, už jų priėmimą mokėjo 0,19 euro už kilogramą. VAATC nurodo, kad tokia tvarka turėjo padėti suvaldyti srautus ir finansuoti sudėtingesnį šių atliekų apdorojimą.

    Vis dėlto per kelis mėnesius fiksuotas nepageidaujamas efektas – izoliacinių medžiagų kiekis pradėjo augti mišrių komunalinių atliekų sraute. Pasak VAATC, tai prieštarauja atliekų tvarkymo sistemoje keliamiems aplinkosauginiams tikslams, nes tokios atliekos turi būti surenkamos atskirai, o ne patenka į bendrą konteinerių srautą.

    Izoliacinės atliekos: kodėl svarbu atskirti?

    VAATC atkreipia dėmesį, kad izoliacinių medžiagų atliekos dažnai nėra perdirbamos įprastais būdais, o jų apdorojimas yra atskiras ir sudėtingesnis procesas. Dėl to itin svarbu šias atliekas atskirti nuo kitų statybinių atliekų ir pristatyti į tam skirtas aikšteles.

    Centro teigimu, geriausia atskyrimą atlikti dar atliekų susidarymo vietoje, nes taip sumažinama rizika, kad izoliacinės medžiagos bus sumaišytos su kitomis atliekomis. Tinkamas rūšiavimas padeda mažinti bendrą taršą ir leidžia efektyviau organizuoti atliekų tvarkymo grandinę.

    Kokie srautai fiksuojami Vilniaus regione?

    VAATC duomenimis, per 2025 metus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių tinkle surinkta beveik 30 000 tonų atliekų. Iš šio kiekio izoliacinių medžiagų atliekos sudarė apie 20 proc. viso srauto, arba apie 6 500 tonų.

    Tokie skaičiai rodo, kad izoliacinių medžiagų atliekos sudaro reikšmingą dalį atliekų, kurios susidaro renovuojant ar remontuojant būstus. Dėl to VAATC sprendimą sieja ir su praktiniu tikslu užkirsti kelią netinkamam šių atliekų šalinimui.

    Prieš vykstant į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę VAATC rekomenduoja pasitikrinti konkrečios aikštelės priėmimo sąlygas bei galiojančius limitus. Taip pat gyventojai gali kreiptis į pasirinktą aikštelę konsultacijai telefonu ar el. paštu.

  • „Rūšiavimo lyga“ startuoja: penktokų komandos varžysis žiniomis, kūryba ir finalu Vilniuje

    „Rūšiavimo lyga“ startuoja: penktokų komandos varžysis žiniomis, kūryba ir finalu Vilniuje

    Asociacija „Gamtos ateitis“ kviečia penktų klasių moksleivius iš visos Lietuvos įsitraukti į respublikinį konkursą „Rūšiavimo lyga“. Iniciatyvos tikslas – patraukliai ir praktiškai stiprinti vaikų žinias apie atliekų rūšiavimą bei atsakingą vartojimą.

    Konkurso veidu tapo komikas ir „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ vedėjas Paulius Ambrazevičius, kuris prisideda prie projekto kaip renginių vedėjas. Organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimo įgūdžiai formuojasi nuo pirmų kasdienių pasirinkimų, todėl mokyklų bendruomenėms svarbu ne tik kalbėti, bet ir veikti.

    „Rūšiuoti gali kiekvienas – tereikia pradėti“, – sako Paulius Ambrazevičius.

    Konkursas skirtas mokykloms, kurios gali suburti septynių mokinių komandą ir dalyvauti trijų etapų iššūkyje. Pirmajame etape komandos kviečiamos kūrybiškai pristatyti, kaip jų mokykloje rūšiuojamos atliekos, kokios iniciatyvos jau vyksta ir kuo bendruomenė išsiskiria.

    Į antrąjį etapą patekusios komandos dalyvaus nuotolinėje interaktyvioje viktorinoje, kurioje bus tikrinamos žinios apie rūšiavimą, pakuočių atliekas ir kasdienius sprendimus, mažinančius šiukšlių kiekį. Pasak organizatorių, toks formatas leidžia sulyginti skirtingų mokyklų galimybes ir skatina pasiruošimą klasėje.

    Aštuonios stipriausios komandos bus pakviestos į finalą Vilniuje, kuris vyks gegužės 26 dieną. Finalo metu dalyvių lauks ne tik klausimai, bet ir komandinės užduotys, kuriose svarbūs susitarimai, greita reakcija ir gebėjimas pritaikyti žinias praktikoje.

    Finalininkams numatyti prizai, tarp jų bilietai ir kelionė į krepšinio varžybas, ekskursijos į „Mokslo salą“ bei papildomi apdovanojimai mokytojams ir nominacijos komandoms. Organizatoriai ragina mokytojus ir auklėtojus nelaukti, nes komandų atranka priklausys ir nuo pirmojo etapo darbų kokybės.

    „Rūšiavimo lyga“ prisijungia prie platesnės tendencijos, kai tvarumo temos mokyklose vis dažniau įgauna varžybų, praktinių eksperimentų ir kūrybinių užduočių formą. Toks metodas padeda vaikams lengviau įsiminti rūšiavimo taisykles ir perkelti jas į namų aplinką, kur sprendimai dėl atliekų dažniausiai priimami kasdien.

  • Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pranešė, kad Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse izoliacinių medžiagų atliekos nuo gegužės 2 dienos vėl bus priimamos nemokamai. Gyventojams bus taikomas metinis nemokamas limitas – 250 kilogramų vienam asmeniui per metus.

    Sprendimas aktualus įsirengiantiems būstą ar remontuojantiems gyventojams, kuriems dažniausiai susidaro įvairių statybinių ir apdailos medžiagų likučių. VAATC pabrėžia, kad nemokamas priėmimas taikomas tik neviršijant nustatyto kiekio, todėl didesnius kiekius planuojantiems atvežti gyventojams verta iš anksto pasitikslinti sąlygas konkrečioje aikštelėje.

    Anksčiau už šių atliekų pridavimą buvo taikomas mokestis: izoliacinių medžiagų, tokių kaip gipso kartono plokščių atliekos, polistirolas, akmens ar stiklo vata, priėmimas fiziniams asmenims kainavo 0,19 euro už kilogramą. VAATC nurodo, kad praktika parodė ir nepageidaujamą pasekmę – dalis tokių atliekų ėmė dažniau patekti į mišrių komunalinių atliekų srautą.

    Centras teigia, kad toks elgesys apsunkina atliekų tvarkymo procesus ir neatitinka aplinkosauginių tikslų. Mišriame sraute atsidūrusios izoliacinės medžiagos didina užterštumą, blogina rūšiavimo efektyvumą ir gali lemti didesnius sistemos kaštus, nes netinkamai atskirtas atliekas tenka papildomai apdoroti.

    VAATC specialistai atkreipia dėmesį, kad izoliacinių medžiagų atliekos dažniausiai nėra perdirbamos įprastais būdais, o jų apdorojimas yra atskiras ir sudėtingesnis procesas. Dėl to gyventojams rekomenduojama izoliacines atliekas nuo kitų statybinių atliekų atskirti dar jų susidarymo vietoje, kad aikštelėje jas būtų galima priimti ir nukreipti tinkamu būdu.

    VAATC pateiktais duomenimis, per 2025 metus jo valdomame didelių gabaritų atliekų aikštelių tinkle surinkta beveik 30 000 tonų atliekų. Izoliacinių medžiagų atliekos praėjusiais metais sudarė apie 20 proc. viso srauto ir siekė maždaug 6 500 tonų, todėl jų surinkimo tvarka turi reikšmingą poveikį visos sistemos veikimui.

    Prieš vykstant į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gyventojams patariama pasitikrinti priėmimo sąlygas, galiojančius limitus ir konkrečioje vietoje priimamas atliekų rūšis. VAATC pažymi, kad tai padeda išvengti situacijų, kai atliekos atvežamos netinkamai paruoštos arba neįtrauktos į priėmimo sąrašą.