Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Čiukotkoje, archeologai pranešė apie reikšmingus Pėgtymelio upės slėnio uolų piešinių tyrimų rezultatus. Ekspedicijai pavyko pasiekti itin atokias vietas, kuriose aptikta anksčiau nežinomų petroglifų, ir užbaigti daugiametį jų skaitmeninės dokumentacijos etapą.
Pėgtymelio petroglifai yra dešiniajame upės krante, šiaurės vakarinėje Čiukotkos dalyje, kur susisiekimą riboja reljefo sudėtingumas ir menka infrastruktūra. Ši vietovė laikoma viena labiausiai izoliuotų uolų meno teritorijų visoje Azijoje.
Kaip vyko ekspedicija
Šių metų darbai pirmiausia buvo skirti užbaigti skaitmeninį dokumentavimą, vykdytą nuo 2021 metų. Mokslininkai rengė detalius žemėlapius ir trimačius uolų paviršių modelius, o dalis skaitmeninių rekonstrukcijų jau paskelbta viešai.
Didžiausias dėmesys buvo skirtas sunkiausiai pasiekiamiems skardžių ruožams, kai kur prireikė alpinizmo įrangos. Tyrėjai nurodo, kad dabar visi jiems žinomi Pėgtymelio petroglifai yra suskaitmeninti, o jų vietos nustatytos geodeziškai tiksliai.
Netikėtas radinys „tuščioje“ zonoje
Skaitmeninis kartografavimas atnešė ir staigmenų: valant dalinai užneštus uolienų blokus bei iš naujo tikrinant anksčiau be piešinių laikytas vietas, aptikta naujų raižinių. Pasak ekspedicijos dalyvių, daugiausia emocijų sukėlė rytinė Kjejnjekuulo vietovės dalis, kuri ilgą laiką buvo laikyta beveik „tuščia“.
Patikslinus duomenis paaiškėjo, kad dekoruotų paviršių skaičius šioje vietoje išaugo iki 680. Toks šuolis rodo, kad net ir seniai žinomuose kompleksuose dalis petroglifų gali būti paslėpti po nuogulomis arba sunkiai įžiūrimi dėl uolienos būklės.
Naujas kompleksas ir apsaugos klausimai
Svarbiausias naujas atradimas fiksuotas už pagrindinės petroglifų sankaupos ribų, sistemingai žvalgant daugiau kaip 10 kilometrų ruožą. Šį kartą taikytas nuolatinis vietovės žemėlapio sudarymas ir kiekvieno radinio koordinatės tikslintos vietoje.
Taip identifikuotas naujas uolų meno kompleksas, pavadintas Kjejnjej I, kurį sudaro devyni petroglifais dengti uolų paviršiai. Viso Pėgtymelio regione žinomų ir dokumentuotų dekoruotų paviršių skaičius pasiekė 690, iš jų 31 nustatytas būtent per šių metų tyrimus.
Ekspedicija rinko ir kilnojamuosius radinius, tarp jų akmens įrankius bei kaulo ar rago dirbinius. Jų pasiskirstymas leidžia kelti hipotezę apie dar vieną archeologinę vietą į rytus nuo anksčiau tyrinėtos medžiotojų stovyklavietės, tačiau šiai prielaidai patvirtinti reikės papildomų tyrimų.
Archeologai pabrėžia, kad Pėgtymelio petroglifai yra pažeidžiami dėl atšiaurių Arkties sąlygų ir natūralios uolienų erozijos. Todėl išsami skaitmeninė dokumentacija ir 3D modeliai tampa ne tik moksline priemone, bet ir svarbiu būdu išsaugoti paveldą ateičiai bei tiksliau apibrėžti saugotinas teritorijų ribas.