Tag: Rusijos bankai

  • ES patvirtino naujas sankcijas Rusijai: į sąrašą įtraukti „Wildberries“, „Ozon“ ir daugiau nei 40 bankų

    Europos Sąjunga patvirtino naują sankcijų paketą Rusijai, kuris jau įsigaliojo. Į ribojimų sąrašą šį kartą pateko ne tik finansų sektorius, bet ir ryškūs Rusijos e. prekybos bei su naftos sektoriumi siejami veikėjai.

    Kaip nurodoma, tarp sankcionuotų asmenų yra Tatiana Kim, siejama su platforma „Wildberries“, taip pat investuotojas Aleksandras Čačava, turintis ryšių su „Ozon“. Tai vienas pirmųjų atvejų, kai ES taip aiškiai išplėtė sankcijas įtakingiems Rusijos elektroninės prekybos atstovams.

    Naujasis paketas apima ir daugiau nei 40 Rusijos bankų bei kitų finansų institucijų. ES tikslas – dar labiau apriboti galimybes finansuoti Rusijos karą prieš Ukrainą, užkertant kelią papildomiems pinigų srautams.

    Sankcijos taip pat palietė vadinamąją „šešėlinę flotilę“ bei kelias su ja siejamas užsienio jurisdikcijose veikiančias įmones ir asmenis. Ribojimais siekiama mažinti galimybes apeiti jau galiojančias naftos eksporto ir prekybos priemones.

    E. prekyba: „Wildberries“ ir „Ozon“ sankcijų taikinyje

    Į sankcijų sąrašą įtraukta Tatiana Kim pristatoma kaip „Wildberries“ įkūrėja ir vadovė. ES nurodo, kad ši platforma veikia kaip tiekimo tinklas, susijęs su Rusijos kariuomene, sudarydama sąlygas prekiauti karinėmis prekėmis ir dvejopo naudojimo produktais.

    Ribojimai pritaikyti ir Aleksandrui Čačavai, kuris įvardijamas kaip investuotojas, turintis didžiausią dalį antroje pagal dydį Rusijos e. prekybos bendrovėje „Ozon“. Teigiama, kad ir ši įmonė prisideda prie tiekimo grandinių, sudarančių galimybes prekiauti karine įranga bei dvejopos paskirties prekėmis.

    Taip pat pažymima, kad Aleksandras Čačava turi akcijų „Yandex“ – didžiausioje Rusijos IT bendrovėje.

    Finansų sektorius ir „šešėlinė flotilė“

    Į sankcijų sąrašą patekus daugiau nei 40 Rusijos bankų ir finansų institucijų, joms taikomos papildomos priemonės, skirtos riboti finansavimą ir operacijų galimybes. Tokios priemonės laikomos vienu būdų mažinti karo ekonomikos atsparumą.

    Be to, ES nukreipė sankcijas į vadinamąją „šešėlinę flotilę“ – su neteisėtu Rusijos naftos gabenimu siejamus laivus, jų savininkus ar valdytojus, taip pat atskirus subjektus iš Jungtinių Arabų Emyratų, Kinijos, Seišelių ir Omano, kurie perka rusiškos kilmės naftos produktus.

    Propaganda ir kibernetinės atakos

    Į sąrašą įtraukta ir Maskvoje veikianti „Social Design Agency (SDA)“, kuri, ES vertinimu, vykdė plataus masto informacijos manipuliavimo operacijas. Nurodoma, kad jos veikla apėmė propagandos ir dezinformacijos sklaidą, taip pat kampanijas, nukreiptas prieš ES valstybes ir paramą Ukrainai.

    Teigiama, kad SDA veikla buvo susijusi ir su 2024 metų Europos Parlamento rinkimų laikotarpiu, o sankcijos pritaikytos ir 24 su šia agentūra siejamiems asmenims. Ribojimai paliestų asmenų sąraše minimi ir propagandos bei žiniasklaidos veikėjai.

    Atskiras blokas skirtas kibernetiniam saugumui: sankcijomis apimta prorusiška programišių grupė NoName057(16), kuri veikti pradėjo 2022 metų kovą. ES teigia, kad grupė siejama su DDoS atakomis prieš institucijas, kritinę infrastruktūrą ir privačias įmones Ukrainoje, JAV bei ES šalyse.

    Sankcionuotiems asmenims ir organizacijoms taikomas turto įšaldymas, draudimas atvykti į ES ar tranzitu kirsti jos teritoriją, o ES piliečiams ir įmonėms – draudimas jiems teikti lėšas.

  • Putino dekretas atvėrė kelią: „UniCredit“ traukiasi iš Rusijos, bet pasilieka pelningą dalį

    Putino dekretas atvėrė kelią: „UniCredit“ traukiasi iš Rusijos, bet pasilieka pelningą dalį

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Italijos bankų grupė „UniCredit“ gali parduoti dalį savo verslo Rusijoje. Šis sprendimas laikomas būtina sąlyga Vakarų finansų institucijoms, bandančioms mažinti veiklą šalyje po plataus masto karo Ukrainoje pradžios.

    „UniCredit“ Rusijoje veikia nuo 1989 metų ir po 2022 metų vasario mėnesį pradėtos invazijos nepasitraukė, tačiau palaipsniui ieško būdų sumažinti rizikas. Bankas anksčiau skelbė ketinantis parduoti dalį vietinės struktūros privataus investuotojo grupei Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o sau pasilikti tarptautinių mokėjimų segmentą.

    Dekrete numatyta pertvarka: dalis Rusijos juridinio asmens būtų atskirta į naują bendrovę, kuri liktų „UniCredit“ nuosavybėje. Ši išlaikoma dalis turėtų aptarnauti tarptautinius mokėjimus eurais ir JAV doleriais įmonėms, kurioms netaikomos sankcijos.

    Kita verslo dalis būtų perduota pirkėjui, kurio pavadinimo „UniCredit“ viešai neatskleidžia. Rusijos žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad su sandoriu gali būti siejamas „Alfa Group“ interesas; vienas jos įkūrėjų Michailas Fridmanas neseniai buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos sankcijų sąrašo.

    Brangus ir lėtas pasitraukimas

    „UniCredit“ yra įvertinęs, kad sandoris finansiniams rezultatams turės apie 3–3,3 milijardo eurų neigiamą poveikį. Bankas jau yra nurodęs, kad procedūros gali užtrukti, nes reikalingi privalomi susitarimai, veiklų atskyrimas ir skirtingų reguliuotojų leidimai.

    Planuojama, kad sandoris galėtų būti užbaigtas 2027 metų pirmoje pusėje. Finansų rinkose tokie terminai vertinami kaip signalas, jog pasitraukimas iš Rusijos tapo ne vien verslo sprendimu, o kompleksiniu politinių ir teisinių leidimų procesu.

    Kas pasikeitė Rusijos taisyklėse?

    Po 2022 metų Rusija įvedė papildomus apribojimus vadinamųjų nedraugiškų šalių investuotojams, todėl kai kurių bankų akcijų sandoriams reikalingas asmeninis prezidento pritarimas. Dėl to Europos bankams dažnai neužtenka vien vidaus sprendimo atsitraukti ar parduoti turtą.

    Be to, nuo 2024 metų spalio mėnesio, remiantis tarptautinių organizacijų apibendrinta informacija, pasitraukimo sąlygos tapo gerokai griežtesnės: užsienio turto pardavimui taikomos didelės nuolaidos nuo rinkos vertės ir papildomos įmokos, kurios mažina sandorio patrauklumą.

    Šis kontekstas paaiškina, kodėl „UniCredit“ vadovas Andrea Orcelis ne kartą viešai akcentavo, kad parduoti turtą per pigiai bankas nenori, o be Kremliaus leidimo daugelis scenarijų praktiškai neįmanomi. Europos Centrinis Bankas tuo pat metu spaudė didžiuosius europinius bankus, įskaitant „UniCredit“ ir „Raiffeisen“, sparčiau mažinti rizikas Rusijoje.

    Vakarų įmonės Rusijoje – po padidinamuoju stiklu

    Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios šimtai užsienio bendrovių pasitraukė iš Rusijos arba smarkiai apribojo veiklą. Tačiau likusioms įmonėms pastaraisiais metais padaugėjo atvejų, kai vietiniai aktyvai perimami ar jų valdymas perduodamas trečiosioms šalims prezidentiniais dekretais.

    Rugsėjo mėnesį Rusijoje jau buvo fiksuoti precedento neturintys sprendimai, kai keliolikos Vakarų bendrovių turtas perduotas laikinam valdymui, o dar vienu atveju Vokietijos didmenininkas „Metro AG“ neteko operacinės kontrolės vietinėje įmonėje. Tokia praktika stiprina spaudimą užsienio finansų ir pramonės grupėms ieškoti pasitraukimo kelių, net jei tai reiškia didelius nuostolius.

    „Tegul jie bijo“, – agentūrai „Reuters“ sakė anoniminis aukšto rango Rusijos pareigūnas, paklaustas, ar kiti Vakarų bankai galėtų tapti panašių sprendimų taikiniu.

    Analitikai pabrėžia, kad „UniCredit“ atvejis rodo dvigubą realybę: viena vertus, Europos bankai formaliai siekia trauktis, kita vertus, stengiasi išlaikyti tarptautinių atsiskaitymų infrastruktūrą, kuri leidžia aptarnauti sankcijų neapimamus klientus. Būtent ši dalis dažnai laikoma strategiškai svarbiausia ir pelningiausia.

  • Rusijoje panika dėl santaupų: iš bankų per 7 mėnesius išėmė 24,4 mlrd. eurų

    Rusijoje panika dėl santaupų: iš bankų per 7 mėnesius išėmė 24,4 mlrd. eurų

    Rusijoje gyventojai ir įmonės vis dažniau renkasi grynuosius: per pirmus septynis 2026 metų mėnesius iš šalies bankų sistemos išimta apie 24,4 mlrd. eurų. Tokias tendencijas fiksuoja Rusijos centrinio banko skelbiami duomenys, o analitikai jas sieja su augančia ekonomine įtampa ir karo Ukrainoje kaštais.

    Finansų rinkos duomenys rodo, kad ryškesnis grynųjų paklausos šuolis prasidėjo kovo pradžioje ir nuo to laiko neslūgsta. Skaičiuojama, kad kas mėnesį iš sąskaitų iškeliauja apie 3,05 mlrd. eurų, o dalis indėlininkų lėšas perkelia į grynuosius arba ieško alternatyvų už šalies ribų.

    Ryškiausi nutekėjimai fiksuoti didžiuosiuose bankuose. „Gazprombank“ per keturis mėnesius neteko apie 3,04 mlrd. eurų, tai sudaro 10,8 proc. visų indėlių, o „Rosselkhozbank“ prarado maždaug 2,75 mlrd. eurų, arba daugiau nei 15 proc. indėlių.

    Tarp privačių skolintojų didžiausią smūgį patyrė „Alfa-Bank“, kurio indėliai sumažėjo apie 1,82 mlrd. eurų, arba 5,6 proc. Tuo metu „Sovcombank“ ir VTB fiksavo atitinkamai apie 830 mln. eurų ir 207 mln. eurų nutekėjimus.

    Net ir didžiausias šalies bankas „Sberbank“ ilgą laiką atrodė atsparesnis, tačiau vasarą tendencija pasikeitė: vien birželį iš jo sąskaitų pasitraukė apie 2,15 mlrd. eurų, o liepą dar apie 323 mln. eurų. Išimtimi tapo „T-Bank“, kuriame indėlių apimtis, priešingai, padidėjo maždaug 1,96 mlrd. eurų.

    Kodėl gyventojai traukia pinigus?

    Analitikai išskiria dvi pagrindines priežastis, kurios viena kitą sustiprina. Pirma, dalis visuomenės baiminasi, kad karo veiksmai ir Ukrainos dronų smūgiai svarbiems naftos perdirbimo bei logistikos objektams didina ekonominį neapibrėžtumą ir gali sukelti šoką finansų sistemai.

    Antra, plinta baimė, jog valdžia gali griebtis indėlių ribojimų, įšaldymo ar kitų priemonių, siekdama finansuoti augančias karo išlaidas. Tokias nuotaikas kursto ir pastarųjų metų praktika, kai dalis privačių aktyvų buvo perimta valstybės kontrolėn, o verslas patiria stiprėjantį spaudimą prisidėti prie biudžeto.

    Rusijos centrinio banko statistika rodo ir kitą signalą: grynųjų pinigų kiekis apyvartoje liepą padidėjo apie 6,53 mlrd. eurų, tai buvo didžiausias mėnesinis šuolis nuo metų pradžios. Rugpjūčio pirmoje pusėje, remiantis tais pačiais duomenimis, iš bankų dar papildomai išimta apie 3,05 mlrd. eurų.

    Ekonomikos fonas prastėja

    Indėlių mažėjimas vyksta silpstant augimui: oficialiai skelbta, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Rusijos bendrasis vidaus produktas didėjo 0,3 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau augimas siekė 1,2 proc. Dalies ekonomistų vertinimu, tokia dinamika didina gyventojų norą mažinti rizikas ir kaupti atsargas grynaisiais.

    Istorinis precedentas taip pat svarbus: 2022 metais, prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą ir įvedus sankcijas, Rusijoje buvo kilusi panaši grynųjų banga. Tuomet centrinis bankas laikinai pakėlė bazines palūkanas iki 20 proc. ir įvedė kapitalo kontrolės priemones, tačiau dabartinis nutekėjimas, vertinant jo trukmę ir apimtį, atrodo didesnis.

    Padėtį komplikuoja ir tai, kad bankai dalį kreditavimo vykdo pagal valstybės prioritetus, ypač gynybos pramonei, o tai gali didinti sistemines rizikas, jei ekonomika lėtėja. Dėl šių priežasčių grynųjų paklausos šuolis tampa ne tik gyventojų nuotaikų, bet ir platesnės finansinio stabilumo įtampos indikatoriumi.

    „Mes nelaimėsime šio išsekimo karo konkurencijos. Klaidinamės manydami, kad viskas sugrius, bet taip neįvyko ir neįvyks, o mūsų sąnaudos auga“, – sakė Andrejus Klepačas.