CP v2

Tag: Rusijos centrinis bankas

  • „Euroclear“ uždirbo 3,6 mlrd. eurų palūkanų iš įšaldytų Rusijos aktyvų: kur keliauja pinigai

    Belgijoje įsikūrusi atsiskaitymų ir vertybinių popierių depozitoriumo institucija „Euroclear“ pranešė, kad per 2026 metų sausio–rugsėjo laikotarpį gavo 3,6 mlrd. eurų palūkanų už įšaldytą Rusijos valstybės ir Rusijos centrinio banko turtą. Tai yra apie 6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    „Euroclear“ duomenimis, per 2025 metus palūkanos iš šių įšaldytų lėšų sudarė 5 mlrd. eurų, o dar metais anksčiau buvo pasiekusios 6,9 mlrd. eurų. Pati įšaldytų aktyvų bazė išlieka milžiniška, o jų generuojamos palūkanos tapo vienu realiausių finansinių šaltinių Ukrainos rėmimui.

    Pagal sankcijų režimą šiuo metu nėra teisinio pagrindo išmokėti ar grąžinti pačių įšaldytų aktyvų jų savininkams. Dėl to Europos Sąjungoje daugiausia dėmesio sutelkiama į ne pagrindinės sumos konfiskavimą, o į palūkanų ir kitų finansinių pajamų panaudojimą Ukrainai.

    Įšaldyta apie 185 mlrd. eurų

    „Euroclear“ vertinimu, 2025 metų pabaigoje įšaldytas turtas buvo įkainotas maždaug 185 mlrd. eurų. Portfelį sudaro įvairios finansinės priemonės, tarp jų ir valstybinės obligacijos bei indėliai keliomis valiutomis, kurie per laiką generuoja palūkanas.

    Europos Komisija ir dalis valstybių narių ne kartą kėlė idėją plačiau panaudoti su Rusija siejamus įšaldytus išteklius Ukrainos atstatymui. Tačiau pagrindinės sumos perėmimas išlieka teisiškai ir politiškai jautrus klausimas, nes galėtų sukurti tarptautinį precedentą ir išprovokuoti ilgus ginčus.

    Palūkanos keliauja į paramos fondą

    Esama praktika remiasi tuo, kad palūkanų pajamos pervedamos į Europos fondą, skirtą Ukrainai remti. Iki šiol į šį mechanizmą, remiantis „Euroclear“ pateikta informacija, pervesta apie 8 mlrd. eurų, o paskutinė 1,4 mlrd. eurų įmoka atlikta 2026 metų rugpjūtį.

    Maskva ne kartą reikalavo atšaukti turto įšaldymą ir ėmėsi teisinių veiksmų, nukreiptų prieš „Euroclear“. Dalies bylų nagrinėjimas vyko Rusijos teismuose, kitos bylos tęsiamos Belgijoje, o ginčų skaičius, tikėtina, didės, kol sankcijos išliks galioti.

    Numatytos lėšos galimiems ieškiniams

    Vertindama rizikas dėl būsimų pretenzijų ir galimų kompensacijų, „Euroclear“ suformavo 162 mln. eurų rezervą. Šios lėšos skirtos padengti potencialias išlaidas, susijusias su teisiniais procesais ir galimais sprendimais ateityje.

    Finansų rinkų dalyviams ši situacija svarbi ir dėl kitos priežasties: ilgalaikiai ginčai, teisinis neapibrėžtumas bei politiniai sprendimai gali turėti įtakos tiek atsiskaitymų infrastruktūrai, tiek rizikos vertinimui. Kol kas Europos Sąjunga renkasi kelią, kuris leidžia realiai padėti Ukrainai, bet kartu mažina tikimybę, kad bus peržengtos tarptautinėje teisėje ginčijamos ribos.

  • Rusija mažina aukso rezervus: parduota 62 tonos, atsargos nukrito iki žemiausio lygio nuo 2019 metų

    Rusijos centrinis bankas per 2026 metus pardavė 62 tonas aukso iš valstybinių atsargų, o bendras rezervų dydis sumažėjo iki 2 264 tonų. Tai žemiausias fiksuotas lygis nuo 2019 metų, kai auksas taip pat buvo naudojamas finansiniam spaudimui mažinti.

    Šie pardavimai vyksta Rusijai tęsiant karinę agresiją prieš Ukrainą, o biudžeto pajamos vis dažniau remiamos ne tik energijos ištekliais, bet ir greitai realizuojamu turtu. Auksas tokioje schemoje ypač patrauklus, nes jį galima parduoti tarptautinėse rinkose ir taip gauti likvidžių lėšų.

    Pagal skelbiamus skaičiavimus, 62 tonų aukso pardavimo vertė siekė apie 7 400 000 000 eurų. Tai reikšminga suma, turint omenyje, kad daliai Rusijos finansų sistemos taikomi apribojimai, o tarptautiniai atsiskaitymai sudėtingėja dėl sankcijų ir bankinių kanalų kontrolės.

    Pardavimai ir karo biudžetas

    Iki plataus masto karo pradžios Rusijos biudžetas daugiausia rėmėsi naftos ir dujų eksportu, tačiau tęsiantis konfliktui atsirado poreikis diversifikuoti finansavimo šaltinius. Auksas šiuo atveju tampa papildomu rezervu, kurį galima paversti pinigais greičiau nei dalį kitų turto formų.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad auksas taip pat gali būti naudojamas atsiskaitymams, kai tradiciniai bankiniai pervedimai tampa lėtesni ar rizikingesni. Tokia praktika didina aukso, kaip alternatyvaus atsiskaitymo instrumento, svarbą šalyse, kurios siekia apeiti finansinius ribojimus.

    Kiek aukso Rusija išgauna pati?

    Vien pardavimai iš atsargų nebūtų įmanomi be vietinės gavybos, o Rusija išlieka viena didžiausių aukso gamintojų pasaulyje. Vertinimai rodo, kad 2026 metais Rusija gali išgauti apie 345 tonas aukso, kai 2025 metais gavyba siekė apie 330 tonų.

    Oficialioji Maskva viešai akcentuoja tikslą didinti kasybą, nes tai leidžia ne tik palaikyti pramonės apimtis, bet ir generuoti eksportui tinkamą žaliavą. Auganti gavyba reiškia, kad net ir mažėjant rezervams, aukso srautas į rinką gali išlikti stabilus.

    Kur keliauja rusiškas auksas?

    Dalis aukso sandorių siejama su Azijos rinkomis, kuriose metalo prekyba išlieka aktyvi, o paklausa didelė tiek finansų institucijoms, tiek pramonei. Minimi ir atsiskaitymai per regioninius prekybos bei kliringo mechanizmus, o tarp pirkėjų įvardijamos ir didelės valstybinės institucijos, įskaitant Kinijos centrinę bankinę sistemą.

    Tokia kryptis leidžia Rusijai ieškoti alternatyvių realizavimo kanalų, kai Vakarų rinkose taikomi apribojimai ir didesnė reputacinė rizika. Kuo daugiau prekybos persikelia į regionus, kuriuose sankcijų laikymasis nevienodas, tuo lengviau užtikrinti aukso pardavimų tęstinumą.

    Afriškas faktorius ir sankcijų apeinimas

    Analitikai taip pat išskiria Rusijos aktyvėjimą kai kuriose Afrikos valstybėse, ypač Sahelio regione, kur saugumo ir politiniai susitarimai dažnai eina kartu su prieiga prie gamtos išteklių. Tokiose šalyse kaip Burkina Fasas aukso gavybos apimtys siekia dešimtis tonų per metus, o vietos valdžios sprendimai keisti partnerius atveria erdvės Maskvos įtakai.

    Rusijai tai reiškia papildomą galimybę gauti lengvai parduodamų aktyvų, kurie tarptautinėje rinkoje paprastai išlieka paklausūs. Kartu tai didina riziką, kad aukso tiekimo grandinės bus naudojamos sankcijų apėjimui, o kilmės ir tarpininkavimo grandys taps dar sunkiau patikrinamos.

    Kol tęsiasi karas, aukso pardavimai ir gavybos didinimas signalizuoja apie bandymą išlaikyti finansinį lankstumą. Tačiau mažėjant oficialioms atsargoms didėja klausimas, kiek ilgai šis modelis gali būti tvarus, jei biudžeto spaudimas ir karo sąnaudos nesumažės.

  • Rusijos ekonomika įstrigo tarp infliacijos ir augimo: ką dėl palūkanų spręs centrinis bankas?

    Rusijos ekonomika, palyginti su pirmosiomis plataus masto karo Ukrainoje savaitėmis, susiduria su kitokio pobūdžio spaudimu: infliaciją vis labiau kursto ilgalaikė paklausos ir pasiūlos disbalanso problema. Dėl to Rusijos centrinis bankas atsidūrė dilemoje, kurioje kiekvienas sprendimas turi didelę kainą verslui ir gyventojams.

    2022 metais, siekdamas stabilizuoti rublį ir pristabdyti kainų šuolį, Rusijos bankas bazines palūkanas pakėlė nuo 9,5 iki 20 proc. Vėliau infliacijos tempas buvo smarkiai sumažėjęs, tačiau šį rezultatą iš dalies lėmė aukšta palyginamoji bazė ir laikinas prisitaikymas prie pradinių sankcijų sukrėtimų.

    Vėlesniu laikotarpiu kainų augimas vėl įsibėgėjo, o tai privertė grįžti prie griežtesnės pinigų politikos. Ciklo pikas buvo pasiektas, kai bazinės palūkanos kurį laiką siekė 21 proc., o tai tapo vienu aukščiausių lygių per pastarąjį dešimtmetį.

    Pastaruoju metu pinigų politika švelninama, tačiau centrinis bankas tebėra atsargus: pagrindinė norma buvo išlaikyta ties 14 proc. Toks sprendimas atspindi rinkos lūkesčius, bet kartu rodo, kad institucija vis dar mato reikšmingas rizikas infliacijos dinamikai.

    Kas labiausiai kursto kainas?

    Skirtingai nei 2022 metais, kai pagrindinis veiksnys buvo finansinio stabilumo šokas, dabar infliaciją maitina struktūriniai apribojimai. Tai reiškia, kad paklausa išlieka aukšta, o ekonomikos galimybės greitai didinti pasiūlą yra ribotos dėl darbo jėgos trūkumo, importo apribojimų ir gamybos grandinių suvaržymų.

    Tokioje aplinkoje aukštesnės palūkanos mažina vartojimą ir investicijas, tačiau kartu brangina kreditą įmonėms, kurios ir taip susiduria su ribotomis technologijų bei komponentų tiekimo galimybėmis. Dėl to pinigų politika tampa mažiau efektyvi, o jos poveikis augimui gali būti skausmingesnis.

    Fiskalinė politika ir palūkanos traukia į skirtingas puses

    Centrinio banko pasirinkimus apsunkina tai, kad fiskalinė politika veikia priešinga kryptimi nei pinigų politika. Nors kreditas branginamas tam, kad būtų pristabdyta paklausa, valstybės išlaidos ją palaiko, o tai didina spaudimą kainoms ir lėtina kelią į žemesnę infliaciją.

    Prognozuojama, kad biudžeto deficitas gali siekti 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto, kai pirminiuose planuose buvo numatyta 1,6 proc. Toks impulsas reiškia, kad palūkanų mažinimas turi būti lėtesnis, jei siekiama neįžiebti naujos infliacijos bangos.

    Tuo pat metu augimo perspektyvos prastėja: 2026 metais ekonomikos plėtra vertinama kaip artima stagnacijai, o tai didina spaudimą palūkanas mažinti greičiau. Ši įtampa ir sukuria esminį klausimą: ar labiau saugoti kainų stabilumą, ar bandyti palaikyti ekonominį aktyvumą.

    Centrinis bankas prognozuoja, kad infliacija 2026 metų pabaigoje gali siekti 6–7 proc. per metus, o prie 4 proc. tikslo būtų grįžtama 2027 metais. Toks scenarijus reikštų, kad palūkanų mažinimas, nors ir tikėtinas, bus vykdomas atsargiai, nuolat vertinant fiskalinių sprendimų ir karo ekonomikos poveikį kainoms.

  • Rusijoje komunaliniai mokesčiai šauna į viršų: centrinis bankas įspėja dėl infliacijos

    Rusijoje komunaliniai mokesčiai šauna į viršų: centrinis bankas įspėja dėl infliacijos

    Brangimas rudenį palies visą šalį

    Rusijoje nuo spalio 1 dienos įsigalios vidutiniškai apie 15 proc. komunalinių paslaugų tarifų didinimas. Rusijos centrinis bankas įspėja, kad šis sprendimas taps papildomu veiksniu, stumiančiu metinę infliaciją dar toliau nuo oficialaus 4 proc. tikslo.

    Tarifų pokyčiai skirtinguose regionuose nevienodi ir, valdžios skelbiamais vertinimais, sieks maždaug nuo 8 proc. iki 22 proc. Didesnis spaudimas prognozuojamas kai kuriems pietiniams ir Sibiro regionams, o Maskvoje tarifai turėtų augti apie 15 proc., Sankt Peterburge – apie 14,6 proc.

    Du didinimai per metus – reta praktika

    Dar vienas, palyginti nedidelis, tarifų didinimas įsigaliojo šių metų sausį, kai mokėjimai augo apie 1,7 proc. Dvigubas tarifų kėlimas per tuos pačius kalendorinius metus Rusijoje nėra įprastas ir pastaraisiais metais buvo taikomas retai.

    Tokie sprendimai stiprina vadinamąją administruojamų kainų įtaką infliacijai, nes komunaliniai mokesčiai yra neišvengiama išlaidų dalis. Augant šiai eilutei sąskaitose, gyventojams lieka mažiau lėšų kitoms prekėms ir paslaugoms, o įmonėms kyla veiklos savikaina.

    Kodėl tarifai keliami?

    Kremlius tarifų didinimą aiškina nusidėvėjusia infrastruktūra ir būtinybe modernizuoti komunalinius tinklus. Dalis šilumos, vandentiekio ir elektros ūkio daugelyje regionų yra paveldėta iš sovietmečio, o atnaujinimo tempai ilgą laiką buvo nepakankami.

    Papildomą riziką kelia ir ribotos galimybės greitai įsigyti kai kurią importuojamą įrangą bei komponentus, kurių reikia remontui ir modernizacijai. Prie spaudimo prisideda ir darbo jėgos trūkumas, kai dalis darbuotojų nukreipiama į su gynybos pramone susijusius sektorius.

    Smulkiausi ir skurdžiausi jaučia labiausiai

    Centrinis bankas vertina, kad spalio tarifų šuolis pastebimai prisidės prie spartesnės metinės infliacijos. Baziniame scenarijuje institucija prognozuoja, kad 2026 metais infliacija gali siekti 6–7 proc., tai yra gerokai virš 4 proc. tikslo.

    Komunaliniai mokesčiai yra fiksuotos išlaidos, kurių namų ūkiai negali lengvai sumažinti, ypač šildymo sezono metu. Mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms 15 proc. pabrangimas dažnai reiškia tiesioginį pasirinkimą tarp būtinųjų pirkinių, o didesnes pajamas turintiems tokio paties dydžio šuolis sudaro santykinai mažesnę naštą.

    Verslui komunalinių paslaugų brangimas taip pat tampa grandinine reakcija: išauga gamybos, logistikos, prekybos ir biurų išlaidos, o dalis jų persikelia į galutines kainas. Tokiu būdu tarifų kilimas gali tapti dar vienu infliacijos kanalu ekonomikoje, kurią jau veikia karo išlaidos, sankcijos ir brangus skolinimasis.

    „Komunalinių tarifų didinimas taps reikšmingu veiksniu, papildomai spartinančiu metinę infliaciją“, – sakė Rusijos centrinis bankas.

    Situaciją aštrina ir aukštos palūkanos: Rusijos centrinis bankas pastaraisiais metais laikė itin griežtą pinigų politiką, o bazinė palūkanų norma buvo pakelta iki 21 proc. Brangus kreditas mažina privačias investicijas ir ypač skaudžiai smogia smulkesniems verslams, kurie neturi priėjimo prie valstybinių užsakymų ar pigesnio finansavimo.

    Ekonomistai pažymi, kad privalomųjų mokėjimų augimas paprastai silpnina vidaus paklausą, ypač regionuose, kur atlyginimai nespėja su kainų kilimu. Jei komunalinių mokesčių šuolį lydės tolesnis būtinųjų prekių brangimas, spaudimas namų ūkiams gali didėti ir tapti socialiniu bei politiniu jautrumo tašku.

  • Rusija jau pardavė beveik 50 tonų aukso: rezervai mažiausi nuo 2019 metų, auga biudžeto spaudimas

    Rusija vis aktyviau remiasi aukso rezervais: per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius, oficialiais duomenimis, parduota beveik 50 tonų aukso. Po šios serijos pardavimų aukso atsargos sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2019 metų pabaigos, o tai atkreipė rinkos analitikų dėmesį.

    Rusijos centrinio banko skelbiamais duomenimis, liepos pabaigoje oficialūs aukso rezervai siekė apie 2 276,76 tonos. Tai reiškia, kad aukso atsargų mažėjimas tęsiasi jau septintą mėnesį iš eilės, o metinis pardavimų mastas, vertinant pagal viešai prieinamą statistiką, yra vienas didžiausių per pastaruosius dešimtmečius.

    Kas rodo rezervų mažėjimas?

    Ekonomistai pabrėžia, kad pats aukso pardavimo faktas dar nereiškia, jog Rusija artėja prie nemokumo. Vis dėlto tokia kryptis dažnai signalizuoja, kad didėja spaudimas biudžetui, o valdžiai reikia papildomo likvidumo, kai kitos lengviau panaudojamos finansinės priemonės tampa ribotos.

    „Pats faktas, kad jie parduoda auksą, gali reikšti, jog senka kitas, dar likvidesnis turtas“, – sakė ekonomistė Elina Ribakova, cituojama tarptautinėje žiniasklaidoje.

    Ši dinamika siejama su augančiomis valstybės išlaidomis ir biudžeto įtampa, kurią didina karas Ukrainoje bei su juo susiję įsipareigojimai. Gynybos išlaidų augimas pastaraisiais metais išliko vienu svarbiausių veiksnių, keičiančių fiskalinę pusiausvyrą ir didinančių poreikį greitai pasiekiamiems finansavimo šaltiniams.

    Sprendimas dėl aukso: rizika ar taktika?

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad aukso pardavimai gali būti ne tik „skylės“ biudžete lopymas, bet ir taktinė priemonė perbalansuoti valstybės rezervų struktūrą. Auksas išlieka vienas universaliausių aktyvų, kurį galima panaudoti atsiskaitymams ar keitimui į kitas priemones, ypač kai dalis tarptautinių rezervų gali būti sunkiau prieinami dėl sankcijų.

    „Tai nereiškia, kad Rusija bankrutuoja ar kad jai baigiasi pinigai – greičiau tai bandymas perskirstyti likvidumą“, – sakė analitikas Chris Weafer, cituojamas tarptautiniuose komentaruose.

    Svarbus kontekstas ir tai, kad Rusija yra viena didžiausių aukso gamintojų pasaulyje, todėl teoriškai turi galimybę vėliau atkurti atsargas, supirkdama metalą vidaus rinkoje. Tačiau tęstinis rezervų mažėjimas gali didinti rinkų jautrumą: investuotojai ir reitingų vertintojai paprastai stebi ne tik absoliučius skaičius, bet ir tendenciją bei jos priežastis.

  • Rusija vėl mažina palūkanas, bet problemos tik gilėja: infliacija kyla, augimas beveik sustojęs

    Rusijos centrinis bankas dar kartą sumažino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 14,00 proc. Tai jau dešimtas nuoseklus mažinimas, kuriuo siekiama paskatinti ekonomikos augimą, tačiau signalai iš ekonomikos rodo priešingą kryptį.

    Palyginimui, prieš metus bazinė palūkanų norma siekė 18,00 proc., o oficiali infliacija tuo metu buvo skelbiama apie 3,5–4 proc. Dabar bankas pripažįsta, kad kainų spaudimas stiprėja, o augimo perspektyvos silpsta.

    Infliacija grįžta į pirmą planą

    Atnaujintose prognozėse Rusijos centrinis bankas nurodo, kad infliacija gali pakilti iki 6–7 proc. Tai reikšmingas pablogėjimas, palyginti su anksčiau viešai aptarinėtais lūkesčiais, kad kainų augimas liks artimesnis 4,5–5,5 proc. intervalui.

    Prie kainų kilimo prisideda brangstantys degalai ir per tai didėjanti maisto produktų savikaina. Oficialiai skelbta, kad per pirmąjį metų pusmetį degalų kainos išaugo 16 proc., o tai greitai persiduoda į logistiką ir kasdienio vartojimo prekes.

    „Atsižvelgdami į jau fiksuojamą degalų kainų augimą ir su tuo susijusį žemės ūkio bei maisto produktų brangimą, šių metų infliacijos prognozę pakėlėme iki 6–7 proc.“, – sakė Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina.

    Augimas lėtėja iki minimumo

    Kartu su sprendimu dėl palūkanų bankas pablogino ir ekonomikos augimo prognozes. Naujausiose gairėse nurodoma, kad bendrasis vidaus produktas gali augti tik apie 0,0–1,5 proc., t. y. praktiškai ties stagnacijos riba.

    Tai reiškia, kad palūkanų mažinimas pats savaime nebepajėgia atkurti paklausos ir pasitikėjimo, kai ekonomika vis labiau priklauso nuo ribotų eksporto srautų, valstybės išlaidų struktūros ir vidaus kainų šuolių. Ilgiau trunkantis karo finansavimas ir sankcijų poveikis, nors ir nevienodas skirtingiems sektoriams, didina įtampą biudžete ir tiekimo grandinėse.

    Kokie signalai svarbiausi verslui ir gyventojams

    Palūkanų normos mažinimas teoriškai turėtų piginti paskolas, tačiau augant infliacijai reali perkamoji galia silpnėja. Be to, kai dalyje rinkų atsiranda prekių trūkumo požymių, kainas labiau lemia pasiūlos apribojimai, o ne finansavimo kaina.

    Analitikų vertinimu, artimiausiu laikotarpiu Rusijos ekonomikai didžiausią riziką kelia būtent infliacijos ir augimo kombinacija: kainos kyla, o plėtros tempas lėtėja. Tokia situacija apsunkina ir centrinio banko pasirinkimus, nes per didelis palūkanų mažinimas gali dar labiau pakurstyti kainų kilimą.