Nuo liepos 31 dienos iki rugpjūčio 4 dienos rusų elektroninės žvalgybos lėktuvas Il-20M bent tris kartus buvo perimtas Lenkijos naikintuvų netoli Lenkijos oro erdvės. Pranešta, kad vienu atveju orlaivis priartėjo maždaug 56 kilometrų atstumu nuo Košalino.
Tokie skrydžiai Baltijos regione nėra naujiena, tačiau dėmesį patraukė intensyvumas per trumpą laiką. Pasak viešai skelbiamos informacijos, šis orlaivis tarptautinėje oro erdvėje dažnai skrenda nepateikdamas skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu, o tai apsunkina civilinės oro eismo kontrolės darbą ir didina incidentų riziką.
Kodėl Il-20M kelia tiek nerimo?
Il-20M, NATO klasifikacijoje žinomas kaip Coot-A, yra specializuotas elektroninės žvalgybos orlaivis, sukurtas dar Šaltojo karo laikotarpiu. Manoma, kad iki šiol rikiuotėje gali būti apie 10–14 tokių lėktuvų, kurie išlieka svarbūs Rusijos oro ir kosmoso pajėgoms.
Šių misijų specifika siejama ne tik su kariuomene, bet ir su Rusijos karine žvalgyba GRU. Praktikoje tai reiškia, kad orlaivyje dirba ne vien pilotai ir techninis personalas, bet ir signalų žvalgybos specialistai, analitikai bei ryšių perėmimo operatoriai, kurie realiu laiku renka ir vertina duomenis.
Ką jis gali „girdėti“ ir fiksuoti?
Il-20M pagrindinė užduotis – elektroninių signalų žvalgyba ir ryšių stebėsena, kai fiksuojami radijo ryšiai ir radarų spinduliuotė. Tokia žvalgyba leidžia ne tik „klausytis“ ryšių, bet ir identifikuoti, kur veikia radarai, kokiais dažniais, kokiu režimu, taip pat vertinti oro gynybos sistemos darbo modelius.
Viešai aprašoma, kad orlaivis naudoja šoninio vaizdo radarą bei optines priemones, įskaitant panoramines kameras ir infraraudonųjų spindulių įrangą. Tai suteikia galimybę iš didelio aukščio stebėti teritorijas, fiksuoti judėjimą ir rinkti papildomą vaizdinę informaciją, kuri vėliau lyginama su signalų žvalgybos duomenimis.
Skelbiama, kad dalis surinktos informacijos gali būti perduodama per ryšio kanalus į antžeminius centrus beveik realiu laiku. Būtent dėl to tokie skrydžiai šalia NATO valstybių sienų dažnai vertinami ne kaip demonstracija, o kaip bandymas sistemingai rinkti duomenis apie oro gynybos ir ryšių infrastruktūrą.
Kodėl skraido taip arti Lenkijos?
Tikslios konkrečių maršrutų priežastys paprastai neatskleidžiamos, tačiau tokios misijos dažnai siejamos su bandymu surinkti informaciją apie regiono oro gynybos pajėgumus. Viešojoje erdvėje atkreiptas dėmesys, kad Košaline yra dislokuoti su priešlėktuvine gynyba siejami kariniai vienetai, o Ustkoje veikia su kariniu rengimu ir poligonu susijusi infrastruktūra.
Ne mažiau svarbus aspektas – reakcijos patikrinimas: kiek laiko užtrunka pakelti budinčius naikintuvus, kaip vyksta identifikavimas, kokie ryšio kanalai naudojami, kaip veikia procedūros tarp karinių ir civilinių institucijų. Tokie veiksmai gali būti vertinami kaip spaudimo ir provokacijų taktika, ypač sustiprėjusi po plataus masto karo Ukrainoje pradžios.
Perėmimas paprastai reiškia priartėjimą saugiu atstumu, vizualinę identifikaciją ir palydą, kol orlaivis pasitraukia nuo jautrios zonos. Gynybos požiūriu tai yra rutininių procedūrų dalis, tačiau skrydžiai su išjungtu atsakikliu laikomi papildomu pavojumi, nes apsunkina orlaivio atpažinimą ir kelia grėsmę bendram skrydžių saugumui.
Atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas Baltijos regione, tikėtina, kad apie Il-20M pasirodymus ir jų perėmimus dar ne kartą bus pranešta. NATO valstybės tokias misijas paprastai vertina kaip ilgalaikės žvalgybinės kampanijos dalį, todėl budrumas ir greita reakcija išlieka esminiai.
