Rusija pranešė išbandžiusi jūrinės branduolinės triados elementą: strateginis povandeninis laivas „Generalissimus Suvorov“ iš Ochotsko jūros paleido balistinę raketą „Bulava“. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, tai buvo planinių kovinio rengimo pratybų dalis, o kovinių galvučių imitacijos nurodytą rajoną pasiekė laiku.
„Bulava“ yra kietojo kuro tarpžemyninė balistinė raketa, skirta paleidimui iš povandeninių laivų. Tokios sistemos esmė ta, kad paleidimas gali būti atliktas iš panirusios platformos, todėl laivas neprivalo iškilti į paviršių ir taip demaskuoti savo buvimo vietos.
„Generalissimus Suvorov“ priklauso „Borei-A“ serijai, kuri laikoma naujos kartos Rusijos strateginių povandeninių laivų pagrindu. Laivas į rikiuotę priimtas 2022 metais, o vėliau perkeltas tarnauti Ramiajame vandenyne, kur pakeičia senesnes sovietinės konstrukcijos platformas.
Lygiagrečiai analitikų dėmesį patraukė Kinijos bandymai su neįprastos trimarano schemos povandenine ar pusiau povandenine platforma. Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, laivas, siejamas su bandymais Bohajaus jūros regione, turi centriniame korpuse įrengtus du ginkluotės skyrius.
Vertinimuose teigiama, kad šiuose skyriuose galėtų būti apie 16–18 paleidimo įrenginių, tačiau oficialaus patvirtinimo nėra. Skirtingai nuo šiuolaikinių strateginių povandeninių laivų koncepcijos, tokiai sistemai, sprendžiant iš matomų sprendinių, gali reikėti iškilti, atidaryti dangčius ir pakelti paleidimo modulius į vertikalią padėtį.
Spėjama, kad platforma galėtų būti skirta priešlėktuvinių ar priešlaivinių, taip pat sparnuotųjų raketų paleidimui į jūrinius ar sausumos taikinius. Viešojoje erdvėje minimos ir hipergarsinių raketų pritaikymo versijos, tačiau kol kas nėra duomenų, kad pasirinktas būtent toks komplektavimas.
Konstrukcijos stabilumui galėtų būti naudojami šoniniai plūdurai, o dyzelinių variklių darbą po vandeniu leistų užtikrinti snorkelio tipo sprendiniai. Kai kurie ekspertai kelia prielaidą, kad dėl ribotos vidaus erdvės platforma gali būti projektuojama kaip nuotoliniu būdu valdoma ar iš dalies beįgė, tačiau tai išlieka hipoteze.
Tokie bandymai rodo platesnę tendenciją: didžiosios valstybės investuoja ir į tradicinius branduolinio atgrasymo povandeninius laivus, ir į naujus, sunkiau klasifikuojamus sprendimus. Šiuolaikinė jūrinė kova vis labiau remiasi tinkliniu principu, kai platformos veikia kartu su palydovais, aviacija ir kitais jutikliais, o povandeniniai laivai tampa ne vien „vieniši medžiotojai“, bet visos sistemos dalimi.