CP v2

Tag: Rusijos gynybos pramonė

  • Rusija stabdo „Kinžal“ hipergarsinių raketų gamybą: Ukrainos žvalgyba atskleidė kodėl

    Rusija stabdo „Kinžal“ hipergarsinių raketų gamybą: Ukrainos žvalgyba atskleidė kodėl

    Nuo 2026 metų balandžio Rusija nebegamina hipergarsinių raketų Ch-47M2 „Kinžal“, teigia Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) vadovybės atstovai. Apie tai interviu RBC-Ukraine kalbėjo HUR vadovo pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis.

    Pasak jo, pramoniniai pajėgumai, komponentai, raketinis kuras ir finansiniai ištekliai buvo perkelti į kitas balistinių raketų programas, kurias Maskva šiuo metu laiko efektyvesnėmis. Kartu, anot Ukrainos pusės, priimtas sprendimas sustabdyti ir Ch-32 gamybą, tai yra modernizuotą senesnės Ch-22 versiją.

    Kas nulėmė sprendimą?

    V. Skibickis kaip vieną pagrindinių priežasčių įvardijo tikslumą. Jo teigimu, šiuolaikinės valdomos raketos nuokrypis nuo taikinio turėtų siekti maždaug 5–7 metrus, o „Kinžal“ atveju nuokrypis esą gali būti apie 30 metrų ar net daugiau.

    „Sunku prisiminti atvejį, kai ši raketa tiksliai pataikė į taikinį“, – sakė V. Skibickis.

    Tikslumo problema, ypač smūgiuojant miestams, reiškia didesnę riziką pataikyti į civilinę infrastruktūrą ir didinti civilių aukų skaičių. Tarptautinės humanitarinės teisės požiūriu tyčiniai ar neatskiriami smūgiai civiliniams objektams gali būti vertinami kaip karo nusikaltimai.

    Patriot ir silpnėjantis mitas

    „Kinžal“ nuo 2018 metų Kremliaus buvo pristatomas kaip vienas pažangiausių ginklų, turintis užtikrinti itin trumpą reakcijos laiką. Raketos dažniausiai siejamos su paleidimu iš MiG-31K, o šių orlaivių pakilimai ne kartą tapo oro pavojaus signalu visoje Ukrainoje.

    Tačiau nuo 2023 metų Ukrainos naudojamos „Patriot“ sistemos vis dažniau perimdavo šias raketas, todėl jų reputacija kaip sunkiai numušamo ginklo pradėjo blėsti. Karo eigoje tai tapo svarbiu signalu, kad net ir modernios, dideliu greičiu skrendančios raketos nėra nepažeidžiamos, jei priešlėktuvinės gynybos tinklas veikia efektyviai.

    Gamybos perorientavimas į „Iskander“

    Ukrainos žvalgyba teigia, kad gamybos sustabdymas leido Rusijai didinti kitų balistinių raketų apimtis. HUR duomenimis, 2026 metų liepą pagaminta 65 vienetai 9M723 raketų, skirtų „Iskander“ sistemai, nors planas esą siekė 60.

    Taip pat teigiama, kad Rusijos gynybos pramonė mėnesinius raketų gamybos planus bendrai viršija iki 110–120 proc. Vis dėlto Ukrainos vertinimu, tai nereiškia neribotų galimybių, o labiau rodo prioritetų perskirstymą, kai neįmanoma vienodai intensyviai palaikyti visų programų.

    V. Skibickis pabrėžė, kad tai nebūtinai reiškia galutinį „Kinžal“ programos uždarymą ar MiG-31K atsisakymą. Pasak jo, tai gali būti priverstinė pauzė, susijusi su gamybos apribojimais ir realaus efektyvumo įvertinimu mūšio lauke.

  • Rusija traukia senus tankus: modernizuos apie 800 T-72A, bet ekspertai įžvelgia rimtą problemą

    Rusija traukia senus tankus: modernizuos apie 800 T-72A, bet ekspertai įžvelgia rimtą problemą

    Rusija, siekdama kompensuoti karo Ukrainoje nuostolius, vis dažniau remiasi senesniais šarvuotosios technikos rezervais. Ukrainos gynybos analitikų vertinimu, sandėliuose dar gali būti apie 800 tankų T-72A, kuriuos planuojama modernizuoti iki T-72B3M standarto.

    Toks sprendimas rodo pastangas išlaikyti tankų skaičių fronte, kai naujesnės technikos pasiūla ribota, o gamybos ir remonto pajėgumai patiria didelį krūvį. Kartu tai signalizuoja, kad lengviausiai atnaujinami modernesni T-72 variantai gali būti jau gerokai praretėję.

    T-72A silpnesnis už vėlesnes versijas

    T-72A yra ankstesnės kartos platforma, laikoma pastebimai silpnesne už vėlesnį T-72B. Šiam modeliui būdingas mažesnis bazinis šarvų atsparumas, paprastesnė ugnies valdymo sistema ir silpnesnis variklis, dažniausiai siejamas su maždaug 780 arklio galių klase.

    Modernizuojant iki T-72B3M, tankai paprastai gauna atnaujintą elektroniką, ryškesnius taikymo ir stebėjimo sprendimus bei papildomą reaktyvinę apsaugą. Taip pat nurodoma, kad modernizuotose versijose naudojami galingesni varikliai, siejami su maždaug 1 130 arklio galių klase.

    Modernizacija neišsprendžia bazinių ribų

    Vis dėlto modernizacija nepakeičia esminio dalyko: T-72A bazinė konstrukcija ir pradiniai šarvai išlieka tokie patys. Tai reiškia, kad net ir atnaujintas tankas gali turėti ribotas galimybes šiuolaikiniame mūšio lauke, kuriame plačiai naudojamos prieštankinės valdomos raketos, dronai ir viršutinės atakos priemonės.

    Analitikai pabrėžia, kad tokie atnaujinimai dažnai yra kompromisiniai, skirti greičiau grąžinti techniką į rikiuotę, o ne sukurti iš esmės naują pajėgumą. Praktikoje tai gali reikšti, kad kiekybė didinama, tačiau kokybės problema išlieka.

    Tempas ir pajėgumai riboti

    Modernizavimo apimtis priklausys nuo remonto pramonės pajėgumų ir komponentų prieinamumo. Vertinimuose minima, kad esant maždaug 200 tankų per metus tempui, teorinis 800 vienetų rezervas galėtų būti išnaudotas per kelerius metus, maždaug iki 2029 metų.

    Tačiau realų grafiką gali keisti senų korpusų techninė būklė, detalių trūkumas ir darbo intensyvumas. Kuo daugiau laiko technika praleidusi sandėliuose, tuo didesnė tikimybė, kad jos sugrąžinimas į tarnybą bus lėtesnis ir brangesnis.

    Ilgainiui tai Rusijai kuria papildomą dilemą: didesnės pastangos reikalingos tam, kad būtų išlaikytas tankų skaičius, tačiau modernizacijos ribos ir senų platformų pažeidžiamumas mažina bendrą efektyvumą. Šiuolaikiniame kare vis dažniau lemia ne vien vienetų skaičius, bet ir išgyvenamumas, sensoriai bei įgulos situacijos suvokimas.