Tag: Rusijos gynybos pramonė

  • Liepsnos ir dūmų stulpai Rusijoje: Ukraina smogė strateginėms gamykloms, svarbioms raketoms

    Liepsnos ir dūmų stulpai Rusijoje: Ukraina smogė strateginėms gamykloms, svarbioms raketoms

    Ukrainos pajėgos pastarosiomis dienomis surengė atakas prieš kelis Rusijos pramonės objektus, siejamus su karine pramone. Vietos šaltinių vaizduose ir pranešimuose matyti gaisrai bei dūmų stulpai, o žala, kaip teigiama, galėjo sutrikdyti gamybą.

    Pranešta, kad po smūgio „Energia“ gamyklos teritorijoje kilo gaisras, o vienas iš gamybinių pastatų galėjo būti rimtai apgadintas. Kai kurie šaltiniai tvirtino, jog objektą galėjo pasiekti kelios sparnuotosios raketos, tačiau nepriklausomo patvirtinimo šiai versijai viešai nepateikta.

    Ukrainos žiniasklaida ir situaciją stebintys kanalai skelbė, kad sunaikinimo mastas gali būti didelis. Cituoti analitikai vertino, jog įmonė laikinai gali būti nepajėgi vykdyti veiklos, o tai reikštų papildomą spaudimą Rusijos ginkluotės tiekimo grandinei.

    „Energia“ siejama su komponentais, naudojamais raketų sistemose, valdomose aviacijos bombose ir kariniuose orlaiviuose. Tarp viešai minimų gaminių nurodomi maitinimo mazgai ir baterijos, siejami su „Iskander-K“ naudojamomis 9M727 sparnuotosiomis raketomis, taip pat sprendimai, minimi „Iskander-M“ ir kitų ginklų sistemų kontekste.

    Smūgis titanui ir aviacijai

    Spalio 25 dieną Ukrainos pajėgos, kaip skelbta, atakavo ir chemijos bei metalurgijos gamyklą AVISMA Bereznikuose Permės krašte. Tai vienas svarbiausių titano kempinės gamintojų Rusijoje, o ši žaliava naudojama metalinio titano ir lydinių gamybai.

    Atakos įrašą paskelbė su karo stebėsena siejama bendruomenė, o vietos valdžia patvirtino smūgį pramonės objektui šiaurinėje regiono dalyje. Permės krašto gubernatorius Dmitrijus Machoninas teigė, kad oro gynyba numušė 11 dronų, o vienas pramonės objektas patyrė nedidelių pažeidimų; pirminiais duomenimis, sužeisti penki darbuotojai.

    AVISMA reikšmė, remiantis tarptautiniais žaliavų rinkos vertinimais, peržengia regiono ekonomiką. JAV geologijos tarnybos duomenimis, 2024 metais VSMPO-AVISMA pagamino apie 33 500 tonų titano kempinės, tai sudarė apie 96 proc. visos Rusijos šios medžiagos gamybos.

    Titanas ir jo lydiniai plačiai naudojami aviacijoje, ypač orlaivių konstrukcijose ir variklių komponentuose, taip pat kitose aukštųjų technologijų pramonės srityse. Dėl to bet kokie ilgiau trunkantys gamybos trikdžiai gali atsiliepti tiek karinei aviacijai, tiek raketų programoms.

    Ką rodo ši taktika?

    Atakos prieš gynybos pramonei svarbius objektus rodo Ukrainos pastangas mažinti Rusijos galimybes atkurti ar didinti ginkluotės gamybą. Tokiais smūgiais siekiama ne tik fizinės žalos, bet ir ilgalaikių pasekmių, kai sutrinka tiekimas, remontas, logistika bei kvalifikuotos darbo jėgos darbas.

    Nepriklausomai įvertinti kai kurių pranešimų detales sudėtinga, tačiau tendencija aiški: abiejų pusių kare vis dažniau taikomasi į kritinius pramonės pajėgumus. Tai didina ir ekonominį, ir technologinį spaudimą, ypač tose srityse, kur reikalingi specifiniai komponentai bei sudėtingos gamybos grandinės.

  • Ukraina atskleidė rusiškos „Kometa“ sandarą: 28 iš 37 dalių – iš JAV, štai kas nustebino

    Ukraina atskleidė rusiškos „Kometa“ sandarą: 28 iš 37 dalių – iš JAV, štai kas nustebino

    Ukrainos žvalgyba paskelbė duomenis apie Rusijos naudojamą navigacijos apsaugos sistemą „Kometa“ ir joje aptiktus užsienio elektronikos komponentus. Pagal paviešintą analizę iš viso identifikuotos 37 užsienyje pagamintos detalės, o net 28 jų siejamos su JAV kilmės tiekimo grandinėmis.

    Tarp kitų šalių minimos Japonija, Kinija, Šveicarija ir Taivanas. Kartu pateikti ir duomenys apie 28 įmones, kurios, kaip teigiama, įvairiais lygmenimis dalyvauja tiekime ar gamyboje, bei 13 užsienio technologinių įrenginių, naudotų kuriant ar surenkant įrangą.

    Kam skirta „Kometa“?

    „Kometa“ siejama su sprendimais, kurie padeda apsaugoti palydovinę navigaciją nuo trikdžių ir klaidinimo. Esminė idėja yra sumažinti radioelektroninės kovos poveikį GNSS signalams, kad technika galėtų tiksliau išlaikyti kursą ar taiklumą, net kai eteryje aktyviai veikia trukdžiai.

    Ukrainos pateikiamuose aprašymuose minima CRPA tipo antenų architektūra, kai naudojamas valdomas priėmimo kryptingumas. Tokia sistema analizuoja gaunamus signalus ir formuoja priėmimo modelį taip, kad būtų nuslopintos trukdžių kryptys, o naudingas signalas išliktų kuo stabilesnis.

    Kokie komponentai minimi?

    Tipinėje tokio tipo sistemoje svarbią dalį sudaro antenų masyvas ir signalų apdorojimo grandinė. Ukrainos apžvalgoje išskiriami programuojami logikos įrenginiai FPGA, įskaitant „Intel“ šeimos sprendimus, kurie gali būti naudojami spartiems skaitmeninio signalo apdorojimo uždaviniams.

    Tokios detalės ypač vertinamos dėl lankstumo, nes leidžia keisti algoritmus, pritaikyti filtravimą ir signalų apdorojimo logiką be visiško aparatinės dalies perdarymo. Tai aktualu aplinkoje, kur trikdymo metodai nuolat kinta, o sprendimus reikia adaptuoti greitai.

    Kodėl antenų skaičius svarbus?

    Pasak ukrainiečių pateiktų teiginių, Rusija jau plačiai naudoja „Kometa“ versijas su 16 antenų elementų. Taip pat minima, kad siekiama masinės gamybos konfigūracijų su 20 elementų, o atskirai nurodomi 32 elementų CRPA tipo sprendimai, siejami su Kinijos gamyba ir Rusijos pramonine zona Alabuga.

    Didesnis antenų elementų skaičius paprastai leidžia tiksliau nustatyti trukdžių kryptį ir efektyviau ją slopinti. Vis dėlto tai negarantuoja visiško atsparumo, nes radioelektroninės kovos priemonės tobulėja, o trikdymas dažnai derinamas su kitais metodais.

    Paviešinti duomenys, Ukrainos vertinimu, parodo ir kitą tendenciją: net vykstant ilgalaikei karo ekonomikos mobilizacijai Rusija išlieka priklausoma nuo tarptautinių technologijų ir sudėtingų tiekimo grandinių. Tai, anot Kyjivo, reiškia, kad eksporto kontrolė veikia tik tuomet, kai kartu stiprinamas komponentų atsekamumas ir tarpininkavimo kanalų stebėsena.

    Tokio pobūdžio tyrimai paprastai naudojami ne tik informavimui, bet ir sankcijų politikai tikslinti, identifikuojant kritines detales bei įmones, per kurias jos patenka į Rusijos karinę pramonę. Kuo tiksliau nustatomas konkrečių komponentų kelias, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią pakartotiniam tiekimui.

  • Rusija stabdo „Kinžal“ hipergarsinių raketų gamybą: Ukrainos žvalgyba atskleidė kodėl

    Rusija stabdo „Kinžal“ hipergarsinių raketų gamybą: Ukrainos žvalgyba atskleidė kodėl

    Nuo 2026 metų balandžio Rusija nebegamina hipergarsinių raketų Ch-47M2 „Kinžal“, teigia Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) vadovybės atstovai. Apie tai interviu RBC-Ukraine kalbėjo HUR vadovo pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis.

    Pasak jo, pramoniniai pajėgumai, komponentai, raketinis kuras ir finansiniai ištekliai buvo perkelti į kitas balistinių raketų programas, kurias Maskva šiuo metu laiko efektyvesnėmis. Kartu, anot Ukrainos pusės, priimtas sprendimas sustabdyti ir Ch-32 gamybą, tai yra modernizuotą senesnės Ch-22 versiją.

    Kas nulėmė sprendimą?

    V. Skibickis kaip vieną pagrindinių priežasčių įvardijo tikslumą. Jo teigimu, šiuolaikinės valdomos raketos nuokrypis nuo taikinio turėtų siekti maždaug 5–7 metrus, o „Kinžal“ atveju nuokrypis esą gali būti apie 30 metrų ar net daugiau.

    „Sunku prisiminti atvejį, kai ši raketa tiksliai pataikė į taikinį“, – sakė V. Skibickis.

    Tikslumo problema, ypač smūgiuojant miestams, reiškia didesnę riziką pataikyti į civilinę infrastruktūrą ir didinti civilių aukų skaičių. Tarptautinės humanitarinės teisės požiūriu tyčiniai ar neatskiriami smūgiai civiliniams objektams gali būti vertinami kaip karo nusikaltimai.

    Patriot ir silpnėjantis mitas

    „Kinžal“ nuo 2018 metų Kremliaus buvo pristatomas kaip vienas pažangiausių ginklų, turintis užtikrinti itin trumpą reakcijos laiką. Raketos dažniausiai siejamos su paleidimu iš MiG-31K, o šių orlaivių pakilimai ne kartą tapo oro pavojaus signalu visoje Ukrainoje.

    Tačiau nuo 2023 metų Ukrainos naudojamos „Patriot“ sistemos vis dažniau perimdavo šias raketas, todėl jų reputacija kaip sunkiai numušamo ginklo pradėjo blėsti. Karo eigoje tai tapo svarbiu signalu, kad net ir modernios, dideliu greičiu skrendančios raketos nėra nepažeidžiamos, jei priešlėktuvinės gynybos tinklas veikia efektyviai.

    Gamybos perorientavimas į „Iskander“

    Ukrainos žvalgyba teigia, kad gamybos sustabdymas leido Rusijai didinti kitų balistinių raketų apimtis. HUR duomenimis, 2026 metų liepą pagaminta 65 vienetai 9M723 raketų, skirtų „Iskander“ sistemai, nors planas esą siekė 60.

    Taip pat teigiama, kad Rusijos gynybos pramonė mėnesinius raketų gamybos planus bendrai viršija iki 110–120 proc. Vis dėlto Ukrainos vertinimu, tai nereiškia neribotų galimybių, o labiau rodo prioritetų perskirstymą, kai neįmanoma vienodai intensyviai palaikyti visų programų.

    V. Skibickis pabrėžė, kad tai nebūtinai reiškia galutinį „Kinžal“ programos uždarymą ar MiG-31K atsisakymą. Pasak jo, tai gali būti priverstinė pauzė, susijusi su gamybos apribojimais ir realaus efektyvumo įvertinimu mūšio lauke.

  • Rusija traukia senus tankus: modernizuos apie 800 T-72A, bet ekspertai įžvelgia rimtą problemą

    Rusija traukia senus tankus: modernizuos apie 800 T-72A, bet ekspertai įžvelgia rimtą problemą

    Rusija, siekdama kompensuoti karo Ukrainoje nuostolius, vis dažniau remiasi senesniais šarvuotosios technikos rezervais. Ukrainos gynybos analitikų vertinimu, sandėliuose dar gali būti apie 800 tankų T-72A, kuriuos planuojama modernizuoti iki T-72B3M standarto.

    Toks sprendimas rodo pastangas išlaikyti tankų skaičių fronte, kai naujesnės technikos pasiūla ribota, o gamybos ir remonto pajėgumai patiria didelį krūvį. Kartu tai signalizuoja, kad lengviausiai atnaujinami modernesni T-72 variantai gali būti jau gerokai praretėję.

    T-72A silpnesnis už vėlesnes versijas

    T-72A yra ankstesnės kartos platforma, laikoma pastebimai silpnesne už vėlesnį T-72B. Šiam modeliui būdingas mažesnis bazinis šarvų atsparumas, paprastesnė ugnies valdymo sistema ir silpnesnis variklis, dažniausiai siejamas su maždaug 780 arklio galių klase.

    Modernizuojant iki T-72B3M, tankai paprastai gauna atnaujintą elektroniką, ryškesnius taikymo ir stebėjimo sprendimus bei papildomą reaktyvinę apsaugą. Taip pat nurodoma, kad modernizuotose versijose naudojami galingesni varikliai, siejami su maždaug 1 130 arklio galių klase.

    Modernizacija neišsprendžia bazinių ribų

    Vis dėlto modernizacija nepakeičia esminio dalyko: T-72A bazinė konstrukcija ir pradiniai šarvai išlieka tokie patys. Tai reiškia, kad net ir atnaujintas tankas gali turėti ribotas galimybes šiuolaikiniame mūšio lauke, kuriame plačiai naudojamos prieštankinės valdomos raketos, dronai ir viršutinės atakos priemonės.

    Analitikai pabrėžia, kad tokie atnaujinimai dažnai yra kompromisiniai, skirti greičiau grąžinti techniką į rikiuotę, o ne sukurti iš esmės naują pajėgumą. Praktikoje tai gali reikšti, kad kiekybė didinama, tačiau kokybės problema išlieka.

    Tempas ir pajėgumai riboti

    Modernizavimo apimtis priklausys nuo remonto pramonės pajėgumų ir komponentų prieinamumo. Vertinimuose minima, kad esant maždaug 200 tankų per metus tempui, teorinis 800 vienetų rezervas galėtų būti išnaudotas per kelerius metus, maždaug iki 2029 metų.

    Tačiau realų grafiką gali keisti senų korpusų techninė būklė, detalių trūkumas ir darbo intensyvumas. Kuo daugiau laiko technika praleidusi sandėliuose, tuo didesnė tikimybė, kad jos sugrąžinimas į tarnybą bus lėtesnis ir brangesnis.

    Ilgainiui tai Rusijai kuria papildomą dilemą: didesnės pastangos reikalingos tam, kad būtų išlaikytas tankų skaičius, tačiau modernizacijos ribos ir senų platformų pažeidžiamumas mažina bendrą efektyvumą. Šiuolaikiniame kare vis dažniau lemia ne vien vienetų skaičius, bet ir išgyvenamumas, sensoriai bei įgulos situacijos suvokimas.