Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuras paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos iki 2026 metų liepos pabaigos Ukrainoje užfiksuota 1 004 seksualinio smurto atvejai, susiję su Rusijos pradėta plataus masto invazija. Dokumente aprašomas „šokiruojantis kankinimų, bauginimo ir prievartos modelis“, o tarp nukentėjusiųjų minimi žmonės nuo 4 iki 82 metų.
Ataskaitoje nurodoma, kad 89 proc. įvardytų nusikaltimų vykdytojų sudarė Rusijos pajėgų atstovai. JT pažymi, kad nors dauguma dokumentuotų aukų yra vyrai, ypač laikyti sulaikymo vietose, okupuotose teritorijose ypač skaudžiai nukentėjo moterys ir vaikai.
„Esu giliai sukrėstas mūsų ataskaitoje užfiksuotų baisių veiksmų masto ir bijau, kad jie, beveik neabejotinai, tęsiasi ir toliau“, – sakė JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türk.
Kas fiksuota sulaikymo vietose
Pasak JT, nusikaltimai prieš Ukrainos karo belaisvius ir sulaikytus medicinos darbuotojus apėmė grupinius išžaginimus, lytinių organų žalojimą bei kitus seksualinio žeminimo veiksmus. Ataskaitoje akcentuojama, kad seksualinis smurtas neretai buvo naudojamas kaip kankinimo, palaužimo ir prievartinio prisipažinimo priemonė.
Vienas dažniausiai minimų metodų – elektros smūgiai į lytinius organus, naudojant sovietmečio lauko telefono tipo įrenginį. JT duomenimis, bent kartą toks kankinimo būdas fiksuotas 155 atvejais, tai sudaro 27 proc. visų ataskaitoje nagrinėtų epizodų.
Dokumente taip pat aprašomi išgyvenusiųjų liudijimai apie seksualinį smurtą, vykdytą naudojant įvairius daiktus. JT pabrėžia, kad tokie veiksmai tarptautinėje teisėje vertinami kaip kankinimo forma ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę už karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui.
Rusija įtraukta į JT sąrašą
JT primena, kad 2026 metais gegužę Rusija buvo įtraukta į JT generalinio sekretoriaus sąrašą šalių ir jėgos struktūrų, „patikimai įtariamų“ seksualiniu smurtu konfliktuose. Į šį sąrašą įtraukiami subjektai, dėl kurių egzistuoja nuoseklūs, patikrinti signalai apie tokio pobūdžio nusikaltimus, o šalia Rusijos minimos ir kitos valstybės, anksčiau sulaukusios panašių vertinimų.
Kremlius JT išvadas atmetė, teigdamas, kad jos esą politiškai motyvuotos. Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministerija ataskaitą pasitiko palankiai, nurodydama, kad ji dar kartą parodė sisteminį žmogaus teisių pažeidimų mastą.
Kodėl tai laikoma karo nusikaltimais
Ataskaitoje primenama, kad išžaginimas ir kitos seksualinio smurto formos tarptautinėje teisėje pripažįstamos karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, o Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas tai aiškiai įtvirtino nuo 2002 metais įsigaliojusio dokumento pradžios. JT pabrėžia, kad sisteminis seksualinis smurtas konfliktuose vertinamas kaip ginklas, kuriuo siekiama palaužti bendruomenes, kelti baimę ir kontroliuoti civilius.
JT Žmogaus teisių biuras nurodo, kad ataskaita parengta remiantis konfidencialiais interviu su šimtais nukentėjusiųjų, teismų dokumentais ir oficialiais įrašais. Tokia metodika, anot JT, leidžia sudaryti patikimą vaizdą net ir tais atvejais, kai dalis aukų dėl baimės ar stigmos nesikreipia pagalbos.
Ataskaitoje aptariami ir epizodai, priskiriami Ukrainos pajėgoms: tai sudaro 11 proc. nagrinėtų atvejų. JT teigimu, dalis jų susiję su grasinimais seksualiniu smurtu Rusijos karo belaisviams, o likusiuose minimi prievartinis nuogumas, smūgiai į lytinius organus, seksualiai žeminantis elgesys, taip pat pavieniai seksualinės prievartos ir bandymo išžaginti atvejai.
JT ragina nedelsiant nutraukti seksualinį smurtą, užtikrinti civilių ir karo belaisvių apsaugą bei sudaryti sąlygas nepriklausomiems tyrimams. Institucijos pabrėžia, kad atsakomybė už tokius nusikaltimus yra individuali, tačiau valstybės privalo imtis realių, patikrinamų priemonių, kad jų pajėgos laikytųsi tarptautinės humanitarinės teisės.
