Tag: Rusijos karinis laivynas

  • Naujausias Rusijos Baltijos laivyno laivas liepsnose: palydoviniai vaizdai atskleidė smūgio mastą

    Naujausias Rusijos Baltijos laivyno laivas liepsnose: palydoviniai vaizdai atskleidė smūgio mastą

    Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos surengė ataką prieš vieną moderniausių Rusijos Baltijos laivyno korvečių „Bojkij“. Smūgis, kaip rodo palydoviniai vaizdai, sukėlė didelį gaisrą, kuris apėmė laivo antstatą ir centrinę korpuso dalį.

    Pranešama, kad korvetė tuo metu stovėjo sausajame doke Kronštate, netoli Sankt Peterburgo. Tokia vieta nuo fronto nutolusi šimtais kilometrų, todėl incidentas vertinamas kaip ženklas, jog Ukraina plečia toliašaudžių bepiločių operacijų geografiją.

    Palydoviniai kadrai ir liudijimai

    Palydovinėse nuotraukose matomas tankus dūmų stulpas virš doko ir keli gaisriniai vandens pabūklai, kuriais mėginta pažaboti liepsnas. Analitikai iš kadrų sprendžia, kad labiausiai nukentėti galėjo tiltelio zona ir šalia esantys elektronikos moduliai.

    Ukrainos pusė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matyti nuoseklūs smūgiai į doką įleistą laivą. Rusijos prorusiškuose kanaluose taip pat pasirodė patvirtinimų, kad pataikyta į antstatą, tačiau oficialių institucijų detalių komentarų dėl žalos masto kol kas nėra.

    Kuo svarbi korvetė „Bojkij“

    „Bojkij“ priskiriama projekto 20380 „Stereguščij“ klasės korvetėms, sukurtoms veikti pakrančių zonoje ir vykdyti palydos bei priešpovandenines užduotis. Šio tipo laivai laikomi vienais pažangiausių Rusijos Baltijos jūroje dėl modernizuotos jutiklių ir priešlėktuvinės gynybos architektūros.

    Atvirose apžvalgose nurodoma, kad korvetė ginkluota laivų puolimo raketomis „Uran“, turi laivui skirtą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Redut“, 100 milimetrų artilerijos pabūklą A-190 ir torpedinį kompleksą „Paket-NK“. Dėl šių pajėgumų tokio laivo laikinas iškritimas iš rikiuotės reiškia realų smūgį Baltijos laivyno operacinei veiklai.

    Galimos pasekmės Baltijos saugumui

    Kariniai stebėtojai pabrėžia, kad gaisras laive dažnai sukelia antrinius pažeidimus, ypač kai liepsnos pasiekia kabelių trasas, radarų ir ryšių įrangą. Net jei korpusas nebuvo kritiškai pramuštas, elektronikos ir antstato remontas gali užtrukti mėnesius, o kartais ir ilgiau, priklausomai nuo atsarginių dalių prieinamumo.

    Incidentas taip pat atkreipia dėmesį į didėjančią bepiločių platformų reikšmę jūriniame kare. Pastaraisiais metais Ukraina nuosekliai investuoja į bepiločius sprendimus, kurie leidžia pigiau ir lanksčiau smogti aukštos vertės taikiniams, o Rusijai tenka skirti vis daugiau resursų uostų, dokų ir bazinės infrastruktūros apsaugai.

    Kol kas nėra nepriklausomai patvirtintos informacijos, ar „Bojkij“ bus greitai grąžinta į tarnybą. Vis dėlto palydoviniai vaizdai ir paskelbti vaizdo įrašai rodo, kad incidentas greičiausiai neapsiribos kosmetiniais pažeidimais.

  • Misija „Jantar“ Viduržemio jūroje: Rusija ieško nuskendusio laivo nuolaužų su galimu branduoliniu kroviniu

    Po to, kai prie Ispanijos krantų Viduržemio jūroje nuskendo rusų krovininis laivas Didžioji Meška, Rusija į incidento rajoną išsiuntė specializuotus karinio jūrų laivyno vienetus. Užsienio žiniasklaida ir Vakarų pareigūnai šią operaciją sieja su bandymu kuo greičiau pasiekti nuolaužas ir jų turinį.

    Skelbiama, kad laivas nuskendo 2024 metų gruodžio 23 dieną, o vienas iš svarstomų scenarijų yra išorinis poveikis ar smūgis, sukėlęs avariją. Maskva iškart sureagavo, todėl įvykis iš civilinės nelaimės greitai peraugo į jautrų saugumo klausimą.

    Pagrindiniu operacijos elementu tapo giluminių darbų laivas „Jantar“, Vakarų šalių dažnai apibūdinamas kaip vienas svarbiausių Rusijos jūrinės žvalgybos įrankių. Formali jo paskirtis – okeanografiniai tyrimai, tačiau tokie laivai paprastai turi įrangą, leidžiančią dirbti dideliame gylyje.

    Pasak viešai skelbtų vertinimų, „Jantar“ gali būti naudojamas ne tik paieškos ir gelbėjimo operacijoms, bet ir sudėtingoms povandeninėms užduotims. Dėl to jo pasirodymas prie NATO valstybės krantų natūraliai kelia papildomų klausimų apie realius misijos tikslus.

    Ispanijos tyrėjai ir tarptautinėje erdvėje cituojami šaltiniai svarsto versiją, kad nuskendęs laivas galėjo gabenti su branduolinėmis technologijomis susijusį krovinį. Tarp minimų variantų – galimi povandeninių reaktorių komponentai, kurie, kaip teigiama, galėjo būti skirti Šiaurės Korėjai, apeinant tarptautinius apribojimus.

    Jei tokia informacija pasitvirtintų, incidentas įgytų dar didesnį geopolitinį svorį: kalbama ne tik apie avariją jūroje, bet ir apie galimą sankcijų režimo pažeidimą. Šiaurės Korėjos branduolinė ir raketinė programa jau daugelį metų yra griežtai ribojama Jungtinių Tautų priemonėmis, todėl bet koks technologijų perdavimo įtarimas sulaukia ypatingo dėmesio.

    Vakarų vertinimu, Rusija gali siekti pirmoji pasiekti nuolaužas, kol tyrėjai ar Ispanijos institucijos neįgijo pilnos prieigos prie galimo krovinio. Tokiu atveju operacijos tikslas galėtų būti ne vien paieška, bet ir jautrių technologijų susigrąžinimas arba jų pašalinimas iš įrodymų grandinės.

    „Jantar“ buvimas prie Ispanijos krantų didina įtampą ir sustiprina stebėseną Viduržemio jūroje, nes bet kokie veiksmai šalia NATO teritorijos vertinami itin jautriai. Tolimesnę įvykių eigą lems tyrimo duomenys, oficialūs Ispanijos institucijų pareiškimai ir tai, ar bus patvirtintas krovinio pobūdis.