Tag: Rusijos karinis laivynas

  • Rusija nuleido į vandenį korvetę Groznyj: štai ką tai reiškia Ramiojo vandenyno laivynui

    Rusija nuleido į vandenį korvetę Groznyj: štai ką tai reiškia Ramiojo vandenyno laivynui

    Rusijos žiniasklaida, remdamasi kariuomenės pranešimais, paskelbė apie naujos korvetės „Groznyj“ nuleidimą į vandenį. Ceremonija įvyko 2026 metų spalio 24 dieną Komsomolske prie Amūro, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, o laivas iš gamybos cecho į vandenį buvo perkeltas naudojant pontoninį doką „Amurets“.

    Po ceremonijos korvetė buvo nuvaryta prie krantinės, kur tęsiami įrangos ir sistemų montavimo darbai. Tokiais atvejais nuleidimas į vandenį dar nereiškia, kad laivas netrukus pradės tarnybą, nes iki priėmimo dažniausiai laukia ilgas bandymų ir derinimo etapas.

    Skelbiama, kad korvetės kilis buvo padėtas 2021 metų rugpjūčio 23 dieną, tad iki nuleidimo praėjo daugiau nei penkeri metai. Rusijos pusė viešai neįvardijo, kada prasidės pilni jūriniai bandymai ir kada laivas galėtų būti oficialiai perduotas kariniam laivynui.

    Vis dėlto Ramiojo vandenyno laivyno vadovybė tvirtina, kad įgula jau suformuota ir pradėjo mokymus. Po šio etapo jūreiviai turėtų atvykti į laivų statyklą dalyvauti baigiamuosiuose parengimo darbuose ir ruoštis bandymams.

    Kas tai per laivas

    „Groznyj“ priskiriama projekto 20380 korvetėms, kurios Vakarų šaltiniuose dažnai vadinamos Stereguščij tipo laivais. Tai daugiafunkciai raketiniai laivai, skirti veiksmams pakrantės ir artimos jūros zonose, kovai su paviršiniais taikiniais, povandeniniais laivais bei ugnies paramai.

    Šio tipo korvetės, viešai skelbiamais duomenimis, siekia apie 104,5 metro ilgį ir 11,1 metro plotį, o vandentalpa yra apie 2 200 tonų. Maksimalus greitis nurodomas apie 27 mazgus, o įgula paprastai sudaro maždaug 100 žmonių.

    Projektuojant šią klasę akcentuotos mažesnio pastebimumo priemonės, skirtos sumažinti radarinį pėdsaką. Tai atitinka bendrą šiuolaikinių karo laivų tendenciją, kai svarbu ne tik ginkluotė, bet ir išgyvenamumas bei sensorių ir valdymo sistemų integracija.

    Ginkluotė ir pajėgumai

    Standartinėje projekto 20380 komplektacijoje dažniausiai minimas 100 milimetrų kalibro A-190 jūrinis pabūklas ir 30 milimetrų kalibro AK-630M artimos gynybos sistemos. Taip pat nurodomos priešlaivinės raketos Ch-35 ir oro gynybos raketos, siejamos su 9M96 šeima, nors konkreti „Groznyj“ konfigūracija viešai nedetalizuojama.

    Šio tipo laivai gali turėti 324 milimetrų torpedų ginkluotę ir bazuoti Ka-27PL sraigtasparnį, pritaikytą kovai su povandeniniais laivais. Rusijos šaltiniai taip pat mini galimą žvalgybinio bepiločio integraciją, tačiau praktinis pritaikymas priklauso nuo konkretaus laivo įrangos.

    Karo pamokos ir naujos grėsmės

    Karo Ukrainoje patirtis sustiprino dėmesį bepiločių keliamai rizikai net ir santykinai naujiems karo laivams. Pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami sprendimai papildomai stiprinti artimąją gynybą, kai prioritetu tampa ne vien klasikinė priešlėktuvinė apsauga, bet ir gebėjimas atremti mažus, pigesnius ir masiškai naudojamus dronus.

    2026 metų vasaros pabaigoje viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie papildomų kulkosvaidžių pozicijų montavimą projekto 20380 korvetėse, siekiant padidinti gynybą nuo dronų. Tokie pakeitimai rodo, kad grėsmės jūroje sparčiai kinta, o improvizuotos priemonės tampa laikinu atsaku į naują taktiką.

    Tarp minimų pavyzdžių figūravo Baltijos laivyno korvetė „Stoikij“, kuriai, pranešta, buvo sumontuoti papildomi kulkosvaidžiai. Kitas dažnai aptariamas atvejis siejamas su korvete „Boikij“, kuri, skelbiama, buvo apgadinta dronų atakos metu, kai stovėjo sausajame doke remonto metu.

    Nors Rusija „Groznyj“ pristato kaip pastiprinimą Ramiojo vandenyno laivynui, realus šio laivo indėlis priklausys nuo bandymų eigos, galutinės ginkluotės komplektacijos ir to, kaip sparčiai bus pritaikytos pamokos apie dronų keliamas grėsmes. Regiono saugumo aplinkoje svarbi ir platesnė dinamika, kurioje laivų skaičius bei pasirengimas tampa vienu iš galios demonstravimo įrankių.

  • Rusijos povandeninis laivas paleido raketas: „Kalibr“ taikinį pasiekė už 1 200 km

    Rusijos povandeninis laivas paleido raketas: „Kalibr“ taikinį pasiekė už 1 200 km

    Bandymas Ramiajame vandenyne

    Rusija pranešė Ramiajame vandenyne išbandžiusi sparnuotąsias raketas iš branduoliniu varikliu varomo daugiafunkcio povandeninio laivo „Novosibirsk“. Skelbiama, kad pratybų metu buvo panaudotos dvi skirtingos raketų sistemos, o vienas smūgis esą atliktas į itin tolimą taikinį.

    Pasak Rusijos pusės, buvo paleistos „Oniks“ ir „Kalibr“ raketos. Teigiama, kad „Kalibr“ sėkmingai smogė į taikinį, kuris buvo maždaug už 1 200 kilometrų, o „Oniks“ atakavo jūrinį taikinį.

    Nurodoma, kad paleidimai vyko vykdant suplanuotą kovinio rengimo programą. Tokie bandymai paprastai skirti patikrinti įgulos veiksmus, laivo sistemų darbą ir realias ginklų panaudojimo procedūras.

    Ką reiškia „Kalibr“ nuotolis?

    „Kalibr“ pavadinimu žinoma visa rusų sparnuotųjų raketų šeima, kuri turi kelias versijas, skirtas skirtingoms užduotims. Dalis modifikacijų gali būti naudojamos smūgiams į sausumos taikinius, todėl jų nuotolis yra vienas iš svarbiausių vertinamų parametrų.

    Viešai skelbiami „Kalibr“ nuotolio vertinimai skiriasi priklausomai nuo varianto ir užtaiso, tačiau tokie pranešimai apie smūgį už 1 200 kilometrų rodo, kad Rusija siekia demonstruoti galimybes veikti dideliu atstumu. Karo Ukrainoje kontekste būtent sparnuotosios raketos tapo vienu dažniausiai minimų toliašaudės ugnies instrumentų.

    Tuo metu „Oniks“ dažniausiai įvardijama kaip priešlaivinė raketa, skirta kovai su antvandeniniais taikiniais. Tokia ginkluotė svarbi laivynui, kai siekiama atgrasyti ar apriboti priešininko veiksmus jūroje.

    Povandeninis laivas „Novosibirsk“

    „Novosibirsk“ priskiriamas 885M projekto „Jasen-M“ klasės daugiafunkciams branduoliniams povandeniniams laivams. Šios klasės laivai laikomi vienais moderniausių Rusijos laivyne, o jų užduotys apima tiek povandeninių ir antvandeninių taikinių medžioklę, tiek smūgius raketomis.

    Skelbiama, kad laivo ilgis siekia apie 120 metrų, o povandeninė vandentalpa gali būti apie 13 000 tonų. Įgulos dydis paprastai nurodomas iki 85 žmonių, o maksimalus greitis po vandeniu gali siekti apie 30 mazgų.

    Rusijos pranešimuose taip pat minima, kad tokio tipo laivai be „Oniks“ ir „Kalibr“ gali būti pritaikyti nešti ir „Cirkon“ raketas. Pastarųjų atžvilgiu tarptautinėje erdvėje nuolat keliami klausimai dėl realių techninių charakteristikų ir operacinio parengimo.

    Bandymų metu, kaip teigiama, Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno pajėgos užtikrino poligono saugumą, o atitinkama zona laikinai buvo ribojama civilinei laivybai ir aviacijai. Tokios procedūros yra įprastos vykdant raketinius šaudymus jūroje.

  • Naujausias Rusijos Baltijos laivyno laivas liepsnose: palydoviniai vaizdai atskleidė smūgio mastą

    Naujausias Rusijos Baltijos laivyno laivas liepsnose: palydoviniai vaizdai atskleidė smūgio mastą

    Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos surengė ataką prieš vieną moderniausių Rusijos Baltijos laivyno korvečių „Bojkij“. Smūgis, kaip rodo palydoviniai vaizdai, sukėlė didelį gaisrą, kuris apėmė laivo antstatą ir centrinę korpuso dalį.

    Pranešama, kad korvetė tuo metu stovėjo sausajame doke Kronštate, netoli Sankt Peterburgo. Tokia vieta nuo fronto nutolusi šimtais kilometrų, todėl incidentas vertinamas kaip ženklas, jog Ukraina plečia toliašaudžių bepiločių operacijų geografiją.

    Palydoviniai kadrai ir liudijimai

    Palydovinėse nuotraukose matomas tankus dūmų stulpas virš doko ir keli gaisriniai vandens pabūklai, kuriais mėginta pažaboti liepsnas. Analitikai iš kadrų sprendžia, kad labiausiai nukentėti galėjo tiltelio zona ir šalia esantys elektronikos moduliai.

    Ukrainos pusė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matyti nuoseklūs smūgiai į doką įleistą laivą. Rusijos prorusiškuose kanaluose taip pat pasirodė patvirtinimų, kad pataikyta į antstatą, tačiau oficialių institucijų detalių komentarų dėl žalos masto kol kas nėra.

    Kuo svarbi korvetė „Bojkij“

    „Bojkij“ priskiriama projekto 20380 „Stereguščij“ klasės korvetėms, sukurtoms veikti pakrančių zonoje ir vykdyti palydos bei priešpovandenines užduotis. Šio tipo laivai laikomi vienais pažangiausių Rusijos Baltijos jūroje dėl modernizuotos jutiklių ir priešlėktuvinės gynybos architektūros.

    Atvirose apžvalgose nurodoma, kad korvetė ginkluota laivų puolimo raketomis „Uran“, turi laivui skirtą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Redut“, 100 milimetrų artilerijos pabūklą A-190 ir torpedinį kompleksą „Paket-NK“. Dėl šių pajėgumų tokio laivo laikinas iškritimas iš rikiuotės reiškia realų smūgį Baltijos laivyno operacinei veiklai.

    Galimos pasekmės Baltijos saugumui

    Kariniai stebėtojai pabrėžia, kad gaisras laive dažnai sukelia antrinius pažeidimus, ypač kai liepsnos pasiekia kabelių trasas, radarų ir ryšių įrangą. Net jei korpusas nebuvo kritiškai pramuštas, elektronikos ir antstato remontas gali užtrukti mėnesius, o kartais ir ilgiau, priklausomai nuo atsarginių dalių prieinamumo.

    Incidentas taip pat atkreipia dėmesį į didėjančią bepiločių platformų reikšmę jūriniame kare. Pastaraisiais metais Ukraina nuosekliai investuoja į bepiločius sprendimus, kurie leidžia pigiau ir lanksčiau smogti aukštos vertės taikiniams, o Rusijai tenka skirti vis daugiau resursų uostų, dokų ir bazinės infrastruktūros apsaugai.

    Kol kas nėra nepriklausomai patvirtintos informacijos, ar „Bojkij“ bus greitai grąžinta į tarnybą. Vis dėlto palydoviniai vaizdai ir paskelbti vaizdo įrašai rodo, kad incidentas greičiausiai neapsiribos kosmetiniais pažeidimais.

  • Misija „Jantar“ Viduržemio jūroje: Rusija ieško nuskendusio laivo nuolaužų su galimu branduoliniu kroviniu

    Po to, kai prie Ispanijos krantų Viduržemio jūroje nuskendo rusų krovininis laivas Didžioji Meška, Rusija į incidento rajoną išsiuntė specializuotus karinio jūrų laivyno vienetus. Užsienio žiniasklaida ir Vakarų pareigūnai šią operaciją sieja su bandymu kuo greičiau pasiekti nuolaužas ir jų turinį.

    Skelbiama, kad laivas nuskendo 2024 metų gruodžio 23 dieną, o vienas iš svarstomų scenarijų yra išorinis poveikis ar smūgis, sukėlęs avariją. Maskva iškart sureagavo, todėl įvykis iš civilinės nelaimės greitai peraugo į jautrų saugumo klausimą.

    Pagrindiniu operacijos elementu tapo giluminių darbų laivas „Jantar“, Vakarų šalių dažnai apibūdinamas kaip vienas svarbiausių Rusijos jūrinės žvalgybos įrankių. Formali jo paskirtis – okeanografiniai tyrimai, tačiau tokie laivai paprastai turi įrangą, leidžiančią dirbti dideliame gylyje.

    Pasak viešai skelbtų vertinimų, „Jantar“ gali būti naudojamas ne tik paieškos ir gelbėjimo operacijoms, bet ir sudėtingoms povandeninėms užduotims. Dėl to jo pasirodymas prie NATO valstybės krantų natūraliai kelia papildomų klausimų apie realius misijos tikslus.

    Ispanijos tyrėjai ir tarptautinėje erdvėje cituojami šaltiniai svarsto versiją, kad nuskendęs laivas galėjo gabenti su branduolinėmis technologijomis susijusį krovinį. Tarp minimų variantų – galimi povandeninių reaktorių komponentai, kurie, kaip teigiama, galėjo būti skirti Šiaurės Korėjai, apeinant tarptautinius apribojimus.

    Jei tokia informacija pasitvirtintų, incidentas įgytų dar didesnį geopolitinį svorį: kalbama ne tik apie avariją jūroje, bet ir apie galimą sankcijų režimo pažeidimą. Šiaurės Korėjos branduolinė ir raketinė programa jau daugelį metų yra griežtai ribojama Jungtinių Tautų priemonėmis, todėl bet koks technologijų perdavimo įtarimas sulaukia ypatingo dėmesio.

    Vakarų vertinimu, Rusija gali siekti pirmoji pasiekti nuolaužas, kol tyrėjai ar Ispanijos institucijos neįgijo pilnos prieigos prie galimo krovinio. Tokiu atveju operacijos tikslas galėtų būti ne vien paieška, bet ir jautrių technologijų susigrąžinimas arba jų pašalinimas iš įrodymų grandinės.

    „Jantar“ buvimas prie Ispanijos krantų didina įtampą ir sustiprina stebėseną Viduržemio jūroje, nes bet kokie veiksmai šalia NATO teritorijos vertinami itin jautriai. Tolimesnę įvykių eigą lems tyrimo duomenys, oficialūs Ispanijos institucijų pareiškimai ir tai, ar bus patvirtintas krovinio pobūdis.