Tag: Rusijos nafta

  • Vengrijos „MOL“ prašo ES paramos atsisakyti rusiškos naftos: įspėja dėl neramumų

    Vengrijos „MOL“ prašo ES paramos atsisakyti rusiškos naftos: įspėja dėl neramumų

    Vengrijos naftos ir dujų bendrovė „MOL“ teigia, kad techniškai galėtų atsisakyti rusiškos naftos importo iki 2027 metų pabaigos, tačiau tam prašo Europos Sąjungos finansavimo alternatyviems tiekimo maršrutams.

    Kaip „Euronews“ sakė „MOL“ Vengrijos vadovas György Bacsa, perėjimas prie kitų naftos šaltinių gali reikšti didesnes energijos sąnaudas, o tai, jo vertinimu, didintų socialinių neramumų ir politinio nestabilumo riziką Vengrijoje bei Slovakijoje.

    Bendrovės pareiškimai skamba tuo metu, kai Briuselis tęsia kursą mažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos. Europos Komisijos teigimu, Rusijos dalis ES naftos importe nuo 27 proc. 2021 metais sumenko iki 2 proc.

    Tačiau Vengrija ir Slovakija išlieka vienintelės ES šalys, vis dar importuojančios reikšmingus rusiškos naftos kiekius sovietmečiu nutiestu „Družba“ vamzdynu, todėl bet koks tiekimo persitvarkymas joms būtų ypač jautrus.

    „MOL“: reikia investicijų į vamzdynus

    G. Bacsa tvirtino, kad ribojimai, taikomi iškastinio kuro projektams, apsunkina galimybes gauti ES lėšų vamzdynų tinklui plėsti, nors, jo nuomone, būtent infrastruktūra leistų realiai diversifikuoti tiekimą ir sustiprinti energetinį saugumą.

    Jis taip pat akcentavo, kad Centrinė ir Rytų Europa, palyginti su Vakarų Europa, atsilieka vamzdynų infrastruktūra, o šį skirtumą reikėtų mažinti tikslingomis europinėmis investicijomis.

    Europos Komisijos atstovas neatsakė, ar konkrečiai būtų finansuojami iškastinio kuro infrastruktūros projektai, tačiau pabrėžė ES prioritetą – užtikrinti, kad valstybės narės turėtų diversifikuotą energetikos politiką ir nebūtų priklausomos nuo rusiškos naftos, dujų ar suskystintų gamtinių dujų (SGD).

    Alternatyva „Družbai“ – „Adria“ maršrutas

    Vienu svarbiausių „MOL“ plano elementų įvardijamas „Adria“ vamzdynas, vedantis iš Kroatijos į Vengriją – jis galėtų tapti alternatyva tiekimui per „Družbą“.

    Vis dėlto „MOL“ ir Kroatijos valstybinė vamzdynų operatorė „JANAF“ jau ne vienerius metus ginčijasi dėl transportavimo pajėgumų, tranzito mokesčių ir rusiškos naftos gabenimo į Vengriją bei Slovakiją.

    Bendrovė pranešė prašiusi Europos Komisijos tarpininkauti ginče dėl Kroatijos atkarpoje planuojamų pajėgumų testų – nuo jų, pasak G. Bacsa, priklauso, ar „Adria“ galėtų realiai tapti patikima alternatyva.

    Kiti svarstomi keliai ir įtampa dėl „Družbos“ atšakos

    „MOL“ taip pat domisi galimybe sujungti Vengriją su TAL vamzdynu, kuris driekiasi nuo Triesto iki Vokietijos. Be to, bendrovė palankiai vertintų „Družbos“ atšakos nuo Brodų iki Odesos Ukrainoje veiklos atnaujinimą.

    Straipsnyje pažymima, kad praėjusią savaitę tarp Kyjivo ir Budapešto kilo didelė politinė įtampa dėl šio vamzdyno, kai jis tapo neveiksnus.

    Tuo pat metu Vengrijoje šiemet smarkiai kilo benzino ir dyzelino kainos, o tai sulaukė opozicijos kritikos – „MOL“ vadovas tokias tendencijas sieja su rizika, kad staigus rusiškos naftos atsisakymas papildomai išpūstų energijos sąnaudas.

  • Didžioji Britanija įvedė naujas sankcijas Rusijos naftai ir teigia tai padariusi pirma pasaulyje

    Didžioji Britanija ketvirtadienį patvirtino naują sankcijų paketą, nukreiptą į Rusijos energetikos sektorių, įskaitant naftos bendrovę „Slavneft“ ir didelį „Rosneft“ projektą Arktyje.

    Apie sprendimą pranešta tuo metu, kai Londonas siekia dar labiau riboti Kremliaus pajamas iš žaliavų prekybos, finansuojančios karą Ukrainoje. Kaip skelbiama, sankcijas pristatė ministras pirmininkas Andy Burnham.

    Britų valdžia pabrėžia, kad šiuo žingsniu siekiama padidinti spaudimą Maskvai sutikti su visišku ir neatidėliotinu ugnies nutraukimu. Anot premjero, nors taikos derybose esama pažangos ženklų, „dar ne metas atsipalaiduoti“.

    Londonas taip pat akcentuoja, kad yra pirmoji valstybė pasaulyje, kuri sankcijomis apėmė visus dešimt didžiausių Rusijos naftos gamintojų.

    Kas patenka į naujas sankcijas

    Naujosios priemonės apima ne tik įmones, bet ir laivus, kurie dalyvauja gabenant rusišką naftą bei suskystintas gamtines dujas. Taip pat įtrauktos didelės anglies sektoriaus bendrovės.

    Tarp minimų taikinių – „Rosneft“ projektas „Vostok Oil“. Tokie ribojimai, kaip teigiama, turėtų mažinti Rusijos galimybes uždirbti iš energijos išteklių eksporto.

    Tekste atkreipiamas dėmesys ir į paradoksą: nepaisant tarptautinių sankcijų dėl karo prieš Ukrainą, rusiška nafta pastaruoju metu pasiekia daugiametes kainų aukštumas ir yra rekordiškai brangi pasaulinių kotiruočių kontekste.

    Ankstesni žingsniai ir Europos kontekstas

    Didžioji Britanija ir anksčiau buvo pritaikiusi sankcijas didelėms Rusijos energetikos įmonėms, įskaitant „Transneft“ ir „Lukoil“.

    Europos lygmeniu sankcijų politiką anksčiau komentavo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama, kad dėl agresijos prieš Ukrainą įvesti energetiniai ribojimai turėtų galioti tol, kol Rusija karo nenutrauks.

    Ji taip pat yra sakiusi, jog Rusija nėra patikimas energijos tiekėjas, nes energetinę priklausomybę gali bet kada panaudoti kaip spaudimo priemonę prieš kitas šalis.

  • Vengrijos ministrė skrenda pas Trumpą: Budapeštas siekia išimties rusiškoms dujoms ir naftai

    Vengrijos užsienio reikalų ministrė antradienį vyksta į Vašingtoną, kur numatyti pokalbiai su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Budapeštas siekia, kad rusiškų angliavandenilių tiekimui Vengrijai nebūtų taikomos JAV sankcijos.

    Šis vizitas vertinamas kaip vienas svarbiausių dvišalių kontaktų dėl energetikos per pastaruosius mėnesius, nes Vengrija atvirai įvardija sankcijų išimčių pratęsimą kaip prioritetą santykiuose su Donaldo Trumpo administracija. Vengrijos valdžia pabrėžia, kad be rusiškų tiekimų šalis artimiausiu metu esą dar neišsiverčia.

    Budapešto argumentas – priklausomybė dar neišnyko

    Vengrijos pareigūnai teigia, kad šalis tęsia energijos šaltinių ir tiekimo maršrutų diversifikavimą, tačiau perėjimas užtrunka. Todėl, jų vertinimu, išimtys sankcijoms reikalingos bent pereinamuoju laikotarpiu.

    Vengrija akcentuoja, kad rusiška nafta naudojama perdirbimui Vengrijos bendrovės „MOL“ gamyklose. Dėl šios priežasties bet koks staigus tiekimo ribojimas, pasak Budapešto, sukeltų rizikų vidaus rinkai ir pramonei.

    Kokiais keliais Vengriją pasiekia rusiški ištekliai

    Vengrija didžiąją dalį naftos vis dar gauna naftotiekiu „Družba“ pietine atšaka. Dujos į šalį, remiantis Vengrijos pateikiama informacija, keliauja per „Turkish Stream“ ir jo jungtis per Bulgariją bei Serbiją.

    Vengrijos duomenimis, 2025 metais į šalį iš Rusijos atgabenta daugiau kaip 8,5 milijono tonų naftos ir daugiau kaip 7 milijardai kubinių metrų gamtinių dujų. Šie skaičiai rodo, kad Vengrijos energetinis ryšys su Rusija išlieka reikšmingas.

    Energetika – politinių derybų centre

    Ekspertai pažymi, kad energijos tiekimas Europoje jau ne vienerius metus yra ne tik ekonominis, bet ir politinis klausimas, o sankcijų režimai tampa derybų objektu. Vengrijos atvejis išsiskiria tuo, kad šalis nuosekliai siekia specialių sąlygų, motyvuodama infrastruktūros ir perdirbimo priklausomybe.

    Numatomas ministrės susitikimas Vašingtone gali tapti svarbiu signalu, kiek JAV administracija pasirengusi taikyti išimtis sąjungininkėms dėl rusiškos naftos ir dujų. Tuo pat metu Budapeštui teks atsakyti į klausimą, kaip greitai realiai mažės priklausomybė nuo rusiškų tiekimų.

  • Kinija rugsėjį smarkiai didino rusiškos naftos importą: Maskva iš pardavimų uždirbo milijardus

    Kinija rugsėjį pastebimai padidino naftos pirkimus iš Rusijos ir Brazilijos, o šios dvi šalys kartu sudarė daugiau nei 40 proc. Kinijos importuojamos naftos srauto. Tai rodo Kinijos Generalinės muitinės administracijos paskelbti duomenys, atspindintys besikeičiančią žaliavos logistiką ir tiekimo rizikas.

    Vidutinis rusiškos naftos tiekimas Kinijai rugsėjį siekė apie 2,42 mln. barelių per dieną, arba maždaug penktadaliu daugiau nei prieš metus. Brazilijos srautas augo panašiu tempu ir sudarė apie 1,25 mln. barelių per dieną, o Kinija toliau diversifikavo pirkimus, ieškodama stabilesnių maršrutų ir kainos pranašumų.

    Rusija naftą į Kiniją gabeno tiek tanklaiviais, tiek vamzdynais, o Brazilija rėmėsi vien jūriniu transportu. Tokia kombinacija Maskvai suteikia lankstumo, nes vamzdynų tiekimas mažiau priklauso nuo jūrinių „butelio kakliukų“, o tanklaivių maršrutai leidžia greitai perorientuoti srautus priklausomai nuo paklausos.

    Tuo pat metu sumažėjo naftos pristatymai iš dalies Artimųjų Rytų tiekėjų, o tai buvo siejama su laivybos apribojimais Ormuzo sąsiauryje. Dėl didesnės geopolitinės rizikos ir brangstančio draudimo importuotojai dažniau renkasi alternatyvius tiekėjus, net jei kelias iki Kinijos yra ilgesnis.

    Kinijos importo struktūroje trečią vietą pagal rugsėjo tiekimo apimtis užėmė Saudo Arabija, tačiau jos pardavimai smuko iki maždaug 657 tūkst. barelių per dieną. Kinija taip pat pastaraisiais mėnesiais pradėjo pirmuosius pirkimus iš Kanados ir Jungtinių Valstijų, siekdama sumažinti priklausomybę nuo regionų, kuriuos periodiškai veikia saugumo krizės.

    Reikšminga dalis naftos srautų į Kiniją tradiciškai keliauja per tarpininkavimo ir perkrovimo grandines, ypač kalbant apie Irano kilmės krovinius. Praktikoje dalis žaliavos perkraunama atviroje jūroje, keičiant dokumentaciją ir logistikos grandis, taip mažinant sankcijų laikymosi rizikos matomumą galutiniam pirkėjui.

    Finansine prasme rusiškos naftos eksportas Kinijai išlieka itin svarbus Kremliaus pajamoms. Kinijos muitinės statistika rodo, kad vien rugsėjį Rusija iš Kinijos partnerių už parduotą naftą gavo apie 6,59 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 6,1 mlrd. eurų pagal apytikslį 0,93 euro už dolerį kursą.

    Per pirmus devynis metų mėnesius Kinija iš Rusijos nupirko 87,59 mln. tonų naftos, kas atitinka maždaug 2,34 mln. barelių per dieną vidurkį. Šie srautai parodo, kad nepaisant sankcijų ir kainų ribojimų diskusijų Vakarų valstybėse, rusiška nafta toliau randa didelę ir mokią rinką Azijoje.

  • Rusijai senka naftos atsargų: Vostok projektas laikomas paskutiniu dideliu sausumos telkiniu

    Eksportas traukiasi, spaudimas auga

    Rusijai darosi vis sunkiau išlaikyti energetinės supervalstybės įvaizdį: oficialiose prognozėse įspėjama, kad artimiausiais metais dujų eksportas gali smukti iki lygių, matytų vėlyvuoju Sovietų Sąjungos laikotarpiu. Pagrindinis lūžis siejamas su Europos rinkos praradimu po plataus masto karo Ukrainoje ir vėliau sugriežtėjusių sankcijų.

    Ši tendencija veikia ir naftos sektorių, nes eksporto geografinė struktūra keičiasi, o naujų didelių telkinių pasiūla ribota. Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad Rusijai tenka daugiau investuoti į logistiką, nuolaidas pirkėjams ir infrastruktūrą, kad išlaikytų srautus į Aziją.

    Vostok – paskutinis didelis sausumos šansas?

    Viena ryškiausių pastarųjų metų naujienų – su vėlavimu pradėtas naftos eksporto paleidimas iš Vostok telkinių klasterio Arkties regione. Tai laikoma didžiausiu Rusijos naftos projektu nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, o jį sudaro keliolika telkinių, kurių bendra resursų bazė vertinama dešimtimis milijardų barelių.

    Žiniasklaida akcentuoja, kad Vostok išsiskiria tuo, jog yra sausumoje ir laikomas paskutiniu tokio masto projektu, kurį šiuo metu realu eksploatuoti neperėjus prie dar sudėtingesnių, brangesnių ar techniškai rizikingesnių gavybos sąlygų. Ankstesniais metais Rusija jau buvo pardavusi paskutinį reikšmingą stambų telkinį Vakarų Sibire, o vėlesni atradimai dažniau priskiriami mažiems arba labai mažiems.

    „Vostok telkinys turi vieną svarbų pranašumą: jis yra tūkstančiai kilometrų nuo Ukrainos, o tai kol kas mažina dronų atakų riziką ir suteikia tiesioginį priėjimą prie Azijos rinkų per Šiaurės jūrų kelią“, – rašoma apžvalgose.

    Kodėl vieta ir logistika tampa lemiamos

    Vostok geografinė padėtis Arkties zonoje leidžia planuoti eksporto maršrutus, orientuotus į Azijos paklausą, tačiau kartu tai reiškia ir didelius infrastruktūros bei transporto kaštus. Šiaurės jūrų kelias teoriškai trumpina atstumus iki kai kurių rinkų, bet praktiškai priklauso nuo sezoniškumo, ledų sąlygų ir specializuoto laivyno bei uostų pajėgumų.

    Analitikai pabrėžia, kad Rusijai didėjant spaudimui dėl sankcijų ir technologinių apribojimų, kiekvienas naujas projektas reikalauja daugiau kapitalo ir laiko. Tai didina riziką, kad dalis planų gali vėluoti, o esamos atsargos senkančiuose telkiniuose bus išgaunamos vis brangiau.

  • Donaldas Trumpas gavo naują svertą: iki 100 proc. muitai šalims, perkančioms rusišką naftą ir dujas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įstatymą, kuris suteikia galimybę taikyti iki 100 proc. muitus valstybėms, laikomoms didžiausiomis rusiškos naftos ir dujų importuotojomis. Dokumentas siejamas su pastangomis didinti spaudimą Rusijai dėl karo Ukrainoje ir riboti sankcijų apėjimą per tarpininkus.

    Įstatymas numato, kad priemonės turėtų būti pritaikytos per 30 dienų, tačiau palieka prezidentui plačią diskreciją spręsti, ar muitus ir sankcijas aktyvuoti, atidėti arba jų netaikyti. Tai reiškia, kad naujasis mechanizmas tampa ne tik ekonomine, bet ir derybine priemone užsienio politikos darbotvarkėje.

    Ką konkrečiai keičia įstatymas?

    Esminė naujovė – galimybė papildomais muitais apmokestinti prekes iš šalių, kurios patenka į didžiausių rusiškų energijos išteklių importuotojų grupę arba, JAV vertinimu, labiausiai padeda apeiti naftos ir dujų ribojimus. Be to, dokumente įtvirtinamos jau galiojusios sankcijų nuostatos ir sudaromos sąlygos griežtinti spaudimą vadinamajai šešėlinei laivynų infrastruktūrai.

    Įstatyme nėra išvardytų konkrečių valstybių, tačiau pagal prekybos ir energijos srautų duomenis dažniausiai minimos Kinija, Indija ir Turkija. Tarp galimų taikinių įvardijamos ir kai kurios Europos šalys, tokios kaip Slovakija bei Vengrija, taip pat regiono valstybės, kurios gali atlikti tarpininkų vaidmenį energijos tiekimo grandinėse.

    Politinė reakcija ir rizikos

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai ragino Vašingtoną pasinaudoti įstatymo suteiktais įgaliojimais. Kyjivas tokią priemonę vertina kaip galintį sustiprinti spaudimą Rusijos biudžetui, kurio pajamos iš energijos eksporto išlieka viena svarbiausių karo finansavimo atramų.

    JAV politinėje arenoje įstatymas sulaukė ir kritikos: dalis demokratų atstovų baiminasi, kad papildomi muitai gali tapti instrumentu selektyviai spausti partnerius ir būti taikomi nepastoviai, priklausomai nuo Baltųjų rūmų politinių tikslų. Rizika ypač aktuali tuo atveju, jei muitų grėsmė būtų panaudota platesniuose prekybos ginčuose, o ne vien Rusijos energijos srautams riboti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks muitų mechanizmas gali turėti kelis lygiagrečius padarinius: didinti kainų spaudimą importuojančioms šalims, keisti energijos tiekimo maršrutus ir skatinti dar didesnį prekybos srautų persiorientavimą. Praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai ir kokiu mastu administracija nuspręs šiuos įgaliojimus taikyti.

  • Jungtinė Karalystė švelnina ribojimus: įsileidžia dyzeliną ir aviacinį kurą iš rusiškos naftos

    Jungtinė Karalystė koreguoja sankcijų taikymą ir leidžia importuoti dyzeliną bei aviacinį kurą, jei šie naftos produktai rafinuoti ne Rusijoje, bet pagaminti naudojant rusišką žaliavą. Tokia išimtis apima ne tik patį įvežimą, bet ir su importu susijusių paslaugų įsigijimą.

    Sprendimas numato, kad naujos taisyklės įsigalioja artimiausiomis dienomis, o jų galiojimo pabaigos data kol kas nenumatyta. Vis dėlto vyriausybė žada reguliarias peržiūras, todėl tvarka gali būti koreguojama arba atšaukta, jei pasikeistų aplinkybės rinkoje ir geopolitikoje.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Dyzelinas ir aviacinis kuras yra kritiškai svarbūs produktai transportui bei logistikai, o jų kainas ypač veikia tiekimo grandinės ir naftos perdirbimo pajėgumai. Kai rinkoje atsiranda daugiau „leidžiamų“ srautų, trumpuoju laikotarpiu tai gali sumažinti įtampą ir pristabdyti kainų šuolius, ypač jei paklausa išlieka stabili.

    Tačiau praktikoje tokie sprendimai kelia klausimų dėl naftos kilmės atsekamumo: rafinuotas produktas gali būti pagamintas trečiosiose šalyse, o žaliavos pėdsakas išlieka rusiškas. Dėl to dalis politikų ir ekspertų įžvelgia riziką, kad sankcijų efektas silpnėja net ir laikantis formalių taisyklių.

    G7 ir ES signalai dėl spaudimo Rusijai

    Sprendimas priimamas platesniame kontekste, kai Vakarų šalys derina energetinio saugumo tikslus su siekiu išlaikyti spaudimą Rusijai dėl karo Ukrainoje. Prieš G7 finansų ministrų susitikimą Paryžiuje Europos Komisijos atstovai pabrėžė, kad, ES vertinimu, tai nėra tinkamas metas mažinti ekonominį spaudimą Rusijai.

    Tuo pat metu JAV iždo institucijos paskelbė apie dar vieną licenciją, susijusią su sankcijų taikymo išimtimis naftos sandoriams tam tikromis sąlygomis. Tokie žingsniai paprastai aiškinami siekiu valdyti rizikas pasaulinei energijos rinkai ir išvengti staigių tiekimo sutrikimų, ypač kai didėja įtampa svarbiuose jūrų keliuose.

    Ką tai reiškia toliau?

    Jungtinės Karalystės pasirinktas modelis rodo pragmatinį balansavimą tarp sankcijų politikos ir ekonominių poreikių, ypač kai kalbama apie aviacijos ir kelių transporto degalus. Artimiausiais mėnesiais daug kas priklausys nuo to, ar bus griežtinami kilmės tikrinimo mechanizmai ir kaip į šią išimtį reaguos partneriai Europoje.

    Rinkos dalyviams svarbiausias klausimas bus stabilumas: ar peržiūros taps techniniu formalumu, ar realiu įrankiu greitai sugriežtinti taisykles, jei rusiškos kilmės žaliavos srautai pradėtų dominuoti. Kol kas aišku viena: energetikos sankcijų režimas vis labiau priklauso nuo išimčių, kurios gali keisti realų jų poveikį.

  • JAV pratęsė rusiškos naftos sankcijų pauzę iki birželio: sprendimas netikėtai nustebino G7 partnerius

    JAV pratęsė rusiškos naftos sankcijų pauzę iki birželio: sprendimas netikėtai nustebino G7 partnerius

    Jungtinės Valstijos iki birželio vidurio pratęsė laikiną išimtį, leidžiančią tęsti kai kuriuos sandorius, susijusius su rusiškos naftos eksportu. Apie tai Paryžiuje vykusiame G7 finansų ministrų susitikime pranešė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

    Sprendimas netikėtai užklupo dalį Europos partnerių ir sukėlė nusivylimą Ukrainoje, kuri siekia griežtesnio spaudimo Rusijos biudžetui. Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais ragino Vašingtoną grįžti prie sankcijų griežtinimo, kad būtų mažinamos Maskvos galimybės finansuoti karą.

    Kodėl Vašingtonas renkasi pauzę?

    JAV argumentas grindžiamas pasaulinės naftos rinkos stabilumo siekiu, kai pasiūla tampa jautresnė geopolitiniams sukrėtimams. Nors JAV iš Rusijos importuoja labai mažai naftos, sprendimas netiesiogiai palengvina padėtį didiesiems pirkėjams, tokiems kaip Kinija ir Indija.

    „Ši bendroji licencija padės stabilizuoti fizinę naftos rinką ir užtikrinti, kad nafta pasiektų labiausiai energetiškai pažeidžiamas šalis“, – sakė Scottas Bessentas.

    Pasak jo, priemonė taip pat turėtų padėti nukreipti esamus srautus ten, kur jų labiausiai reikia, ir kartu riboti galimybes sukaupti daugiau pigesnės naftos atsargų. Platesnis Vašingtono tikslas išlieka aiškus: didesnė pasaulinė pasiūla turėtų slopinti kainas, kurios tiesiogiai veikia namų ūkių ir įmonių sąnaudas.

    Įtampa su Europa ir signalas rinkoms

    Šis pranešimas ypač jautrus todėl, kad dalis Europos G7 atstovų tikėjosi priešingo sprendimo po anksčiau išsakytų signalų, jog laikinas režimas gali būti nutrauktas pasibaigus galiojimo terminui gegužės viduryje. Dabar pauzės pratęsimas reiškia, kad sankcijų poveikis Rusijos naftos eksportui artimiausiu metu bus švelnesnis.

    Tuo pat metu rinkos akys krypsta į pasiūlos ir atsargų dinamiką. Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis Paryžiuje įspėjo, kad komercinės atsargos sparčiai mažėja, o tai didina kainų šuolių riziką.

    G7 šalys anksčiau jau koordinavo strateginių naftos atsargų išleidimą, siekdamos sušvelninti kainų šoką. Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure nurodė, kad birželio viduryje vyksiančiame G7 viršūnių susitikime papildomas atsargų atlaisvinimas kol kas neplanuojamas, tačiau artimiausiais mėnesiais prie šio klausimo gali tekti grįžti.

    Ką tai reiškia Ukrainai ir sankcijų politikai?

    Ukrainai ir ją remiančioms Europos institucijoms sankcijos rusiškai naftai yra viena svarbiausių priemonių mažinti Rusijos pajamas, kurios reikšmingai priklauso nuo energijos išteklių eksporto. Pauzės pratęsimas siunčia signalą, kad Vašingtonas šiuo metu prioritetą teikia kainų stabilumui ir tiekimo užtikrinimui, net jei tai trumpuoju laikotarpiu susilpnina spaudimą Maskvai.

    Artėjant birželio viduriui, dėmesys sutelks į tai, ar JAV pasirinks grįžti prie griežtesnio sankcijų taikymo, ar ir toliau taikys lankstesnį režimą, atsižvelgdamos į naftos kainų dinamiką, atsargų lygį ir geopolitinę riziką.

  • JAV dar mėnesiui pratęsė išimtį rusiškai naftai: siekia stabilizuoti kainas ir rinką

    Jungtinių Valstijų Iždo departamentas dar vienam mėnesiui pratęsė išimtį, leidžiančią parduoti rusišką žaliavinę naftą, kuri jau buvo pakrauta tanklaiviuose ir yra kelyje. Apie sprendimą pranešė iždo sekretorius Scottas Bessentas, pabrėždamas, kad tikslas – išlaikyti didesnę pasiūlą pasaulinėje rinkoje.

    Sprendimas priimtas tuo metu, kai dėl Irano karo pasekmių išlieka sutrikęs gabenimas per Hormūzo sąsiaurį, o tai didina įtampą energijos rinkose. Dalis rinkos dalyvių tokią išimtį vertina kaip priemonę amortizuoti kainų šuolius ir sumažinti spaudimą šalims, kurios yra jautriausios energijos trūkumui.

    Kas yra ši išimtis?

    Išimtis įforminta kaip bendroji licencija, kurią administruoja Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras. Ji leidžia bet kuriai šaliai ribotą laiką pirkti rusišką naftą, jei ji jau yra pakrauta ir gabenama, taip sumažinant staigių tiekimo nutrūkimų riziką.

    Tai jau trečias nuoseklus laikotarpis, kai tokia sankcijų taikymo išimtis pratęsiama: ji pirmą kartą buvo suteikta kovą, vėliau pratęsta balandį, o dabar pratęsta dar kartą. Pasak S. Bessento, priemonė skirta fizinei naftos rinkai stabilizuoti ir užtikrinti, kad žaliava pasiektų labiausiai pažeidžiamas valstybes.

    Kritika ir politinis spaudimas

    Kritikai teigia, kad pratęsimas leidžia Rusijai pasinaudoti pakilusiomis kainomis ir netiesiogiai stiprina Maskvos karo ekonomiką. JAV politikoje tai taip pat tapo ginčo objektu: dalis Senato demokratų ragino atsisakyti išimties ir grįžti prie griežtesnio sankcijų taikymo.

    Ukraina viešai skeptiškai vertino sankcijų švelninimą, argumentuodama, kad bet kokios spragos mažina spaudimą Rusijai. Tuo pačiu JAV administracija akcentuoja, kad pasaulinės pasiūlos sumažėjimas galėtų dar labiau pakelti kainas, o tai smogtų ir vartotojams, ir labiausiai priklausomoms nuo importo valstybėms.

    „Ši bendroji licencija padės stabilizuoti fizinę naftos rinką ir užtikrinti, kad nafta pasiektų labiausiai energiškai pažeidžiamas šalis“, – sakė Scottas Bessentas.

    Naftos kainos ir platesnis sankcijų fonas

    Pranešimo dieną JAV etaloninės naftos kaina buvo pakilusi maždaug 2 proc. ir siekė apie 90 eurų už barelį, perskaičiavus iš maždaug 103 JAV dolerių. Analitikai pažymi, kad ilgiau trunkant gabenimo trikdžiams ir išliekant geopolitinei rizikai, kainų svyravimai gali išlikti dideli.

    Ši tema susijusi ir su platesne JAV sankcijų politika: anksčiau leista atskira su Iranu susijusi išimtis buvo nutraukta, o Vašingtonas skelbė apie papildomas priemones, nukreiptas į Irano naftos tiekimo grandines. Tuo pat metu administracija signalizuoja, kad vertina ir antrinius poveikius rinkai, ypač Azijoje, kur dalis valstybių yra ypač priklausomos nuo importuojamos energijos.

    Rinkos dalyviai dabar stebės, ar po dar vieno pratęsimo bus pereita prie griežtesnio sankcijų režimo, ar išimčių mechanizmas išliks ilgiau. Daug kas priklausys nuo situacijos Hormūzo sąsiauryje, atsargų lygio ir to, kaip greitai rinkos prisitaikys prie sutrikusios logistikos.

  • Japonija pirmą kartą nuo karo pradžios perka rusišką naftą: ką reiškia Ormuzo krizė

    Japonija pirmą kartą nuo karo pradžios perka rusišką naftą: ką reiškia Ormuzo krizė

    Japonija pirmą kartą nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios priims rusiškos naftos krovinį, pranešė Tokijo prekybos ir energetikos sektoriaus atstovai. Pasak jų, sprendimas susijęs su išaugusia rizika Persijos įlankoje, kai dėl įtampos regione sutriko laivyba per Ormuzo sąsiaurį.

    Į Japoniją šiuo metu plaukia tanklaivis su nafta iš Sachalino-2 telkinio, o krovinį įsigijo Japonijos naftos bendrovė Taiyo Oil. Tai reikšmingas pokytis šaliai, kuri po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje nuosekliai mažino rusiškų energijos išteklių vaidmenį, bet išlaikė kai kuriuos išimtinius projektus.

    Sachalino-2 projektą valdo Rusijos valstybinė „Gazprom“, tačiau jame ilgą laiką dalyvauja ir Japonijos įmonės Mitsubishi ir Mitsui. Naftos gavyba šiame telkinyje vykdoma nuo 2008 metais, o suskystintų gamtinių dujų eksportas pradėtas 2009 metais, todėl projektas laikomas vienu svarbiausių Japonijos energijos tiekimo grandinėje Azijoje.

    Japonijos priklausomybė nuo importuojamų energijos išteklių išlieka itin didelė, o Persijos įlanka tradiciškai buvo pagrindinis naftos šaltinis. Iki dabartinės krizės per Ormuzo sąsiaurį, kaip skelbta ankstesniais metais, keliaudavo daugiau kaip 90 proc. Japonijos importuojamos naftos ir apie 11 proc. suskystintų gamtinių dujų.

    Tarptautinėje prekyboje Ormuzo sąsiauris laikomas kritiniu „siauruoju tašku“, nes per jį paprastai gabenama apie penktadalis pasaulinio naftos srauto ir maždaug ketvirtadalis pasaulinės SGD apimties. Todėl bet koks ribojimas ar saugumo rizikos augimas tiesiogiai didina tiekimo neapibrėžtumą ir spaudžia kainas, o importuotojai ieško alternatyvų.

    Todėl Tokijas siekia diversifikuoti tiekimą, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno regiono maršrutų, net jei tai reiškia politiškai jautrius sprendimus. Rusiškos naftos krovinys Japonijai šiuo atveju tampa ne tiek ilgalaikės krypties signalu, kiek pragmatišku atsaku į suaktyvėjusią geopolitinę riziką ir laivybos sutrikimus.

    „Svarbiausia užduotis yra užtikrinti stabilų tiekimą ir kuo mažesnę riziką, kai regione didėja neapibrėžtumas“, – sakė Japonijos prekybos ministerijos atstovas.

    Analitikai pažymi, kad artimiausiu laikotarpiu Japonijos energijos politika greičiausiai ir toliau balansuos tarp saugumo, kainos ir sankcijų režimų realybės. Energetikos rinkoje tai reiškia didesnį dėmesį atsargoms, lankstesnėms tiekimo sutartims ir logistikos maršrutų draudimui, ypač kai rizika Artimuosiuose Rytuose išlieka padidėjusi.