CP v2

Tag: Rusijos paviljonas

  • Europos Komisija nutraukia 2 mln. eurų paramą Venecijos bienalei dėl Rusijos paviljono

    Europos Komisija nutraukia 2 mln. eurų paramą Venecijos bienalei dėl Rusijos paviljono

    Sprendimas dėl paramos

    Europos Komisija patvirtino galutinį sprendimą atšaukti 2 000 000 eurų dotaciją, kuri buvo numatyta Venecijos bienalei 2025–2028 metų laikotarpiui. Finansavimas buvo siejamas su Europos Sąjungos kultūros rėmimo prioritetais ir įsipareigojimais demokratinėms vertybėms.

    Komisijos vertinimu, Venecijos bienalės pateikti argumentai dėl Rusijos paviljono atnaujinimo buvo nepakankami, todėl nuspręsta inicijuotą paramos nutraukimo procedūrą užbaigti. Sprendimas pateiktas kaip rekomendacija Europos švietimo ir kultūros vykdomajai agentūrai, kuri administruoja dalį ES kultūros programų.

    Kodėl Rusijos paviljonas tapo problema?

    Procedūra buvo pradėta po to, kai bienalės fondo prezidentas Pietrangelo Buttafuoco viešai patvirtino, kad Rusijos paviljonas bus atvertas šių metų bienalėje. Paviljonas buvo uždarytas 2022 ir 2024 metais, kai po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Europoje įsigaliojo sankcijos ir sugriežtėjo institucijų požiūris į oficialų Rusijos dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose.

    Europos Komisija bienalei buvo nurodžiusi per 30 dienų persvarstyti sprendimą arba pateikti paaiškinimus, galinčius sustabdyti dotacijos atšaukimą. Vėliau ES paprašė papildomų formalių patikslinimų apie realų Rusijos dalyvavimo pobūdį, tačiau bienalė pasirinko tęsti paviljono atvėrimą.

    Reakcijos ir politinis spaudimas

    Nors Rusijos paviljonas, kaip skelbta, veikė ribotai ir negalėjo pilna apimtimi organizuoti viešų renginių, sprendimas dėl jo atidarymo sukėlė aštrių reakcijų. Kritikai teigė, kad toks žingsnis silpnina bendrą Europos atsaką į Rusijos agresiją ir kelia klausimų dėl vertybinio nuoseklumo.

    „Kultūra Europoje, nes ji finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, turi skatinti ir saugoti demokratines vertybes, o šiandien Rusijoje jos nėra gerbiamos“, – sakė Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Tuo metu Italijos politinėje erdvėje pasigirdo priešinga pozicija: Matteo Salvini vadovaujama partija Lyga sukritikavo Komisijos sprendimą ir pareiškė sieksianti, kad Giorgios Meloni Vyriausybė kompensuotų prarastą finansavimą. Tai rodo, kad kultūros finansavimo klausimas šiuo atveju tapo platesnio politinio ginčo dalimi.

  • Venecijos bienalė: Italijos kultūros ministras neatvyks į atidarymą dėl Rusijos paviljono

    Venecijos bienalė: Italijos kultūros ministras neatvyks į atidarymą dėl Rusijos paviljono

    Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli pranešė nedalyvausiantis 61-osios Venecijos bienalės atidaryme, nes renginyje numatytas Rusijos paviljono sugrįžimas. Ministerija nurodė, kad ministras nevyks į Veneciją ir priešatidaryminėmis dienomis, o oficiali ceremonija suplanuota gegužės 9 dieną.

    Rusija Venecijos bienalėje nedalyvavo nuo 2022 metų, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Šiemet sprendimas atnaujinti paviljono programą, anot organizatorių, buvo priimtas gavus Venecijos bienalės fondo vadovybės pritarimą, tačiau jis sukėlė įtampą tiek Romoje, tiek Briuselyje.

    Nors paviljono sugrįžimas įtrauktas į renginio kontekstą, skelbiama, kad Rusijos Federacijos paviljonas lankytojams viso renginio metu bus uždarytas. Planuojama, kad jis galės būti pristatomas tik žiniasklaidai gegužės 6–8 dienomis, o bienalė vyks iki lapkričio 22 dienos.

    Įtampa Italijos politikoje

    Ministras Alessandro Giuli pastaraisiais mėnesiais viešai kritiškai vertino galimą Rusijos paviljono sugrįžimą. Kovo mėnesį jis ragino atsistatydinti Tamarą Gregoretti, Kultūros ministerijos atstovę Venecijos bienalės valdyboje, argumentuodamas, kad ši iš anksto neinformavo apie svarstomą Rusijos dalyvavimą ir tam neprieštaravo.

    Tamara Gregoretti atsisakė trauktis ir pabrėžė institucijos autonomiją bei tai, kad valdybos nariai nėra delegavusių institucijų atstovai politine prasme. Šis ginčas atskleidė ir platesnį nesutarimą valdančiojoje daugumoje, nes dalis politikų ragino bienalę išlaikyti atvirą formatą.

    Italijos infrastruktūros ir transporto ministras Matteo Salvini viešai rėmė idėją neeliminuoti šalių iš kultūrinių renginių, argumentuodamas, kad menas ir kultūra turi jungti. Toks požiūris konfliktuoja su Kultūros ministerijos laikysena, siekiančia, kad tarptautiniai renginiai nevirstų platforma valstybių, vykdančių agresiją, legitimizavimui.

    Bienalės argumentai ir Briuselio pozicija

    Venecijos bienalės fondo prezidentas Pietrangelo Buttafuoco sprendimą aiškino institucijos tarptautiniu pobūdžiu, pabrėždamas, kad bienalė esą veikia kaip globali meno platforma, kurioje neturėtų būti atmetamos valstybės. Jis taip pat tvirtino, kad sprendimai buvo priimti laikantis galiojančių taisyklių ir sutartinių įsipareigojimų.

    Europos Komisija anksčiau buvo pareiškusi, kad gali stabdyti ar panaikinti bienalei skirtą 2 000 000 eurų finansavimą, jei organizatorių argumentai dėl Rusijos paviljono nebūtų laikomi pakankamais. Briuselis akcentavo, kad institucijos ir organizacijos turi veikti derindamos savo sprendimus su Europos Sąjungos sankcijų logika ir vengti suteikti tribūną asmenims, aktyviai rėmusiems Kremliaus agresiją prieš Ukrainą.

    Be to, dalies Europos Sąjungos šalių kultūros ir užsienio reikalų ministrai viešai ragino persvarstyti Rusijos dalyvavimo klausimą. Šis spaudimas rodo, kad kultūros renginiai Europoje vis dažniau vertinami ne tik kaip meno, bet ir kaip reputacinės bei politinės atsakomybės erdvė.

    Žiuri sprendimas dėl apdovanojimų

    Šių metų Venecijos bienalės žiuri paskelbė precedento neturintį sprendimą eliminuoti Rusiją ir Izraelį iš apdovanojimų konkurso. Skelbiama, kad iš kovos dėl Auksinio liūto ir Sidabrinio liūto bus pašalintos šalys, kurių lyderiai šiuo metu siejami su Tarptautinio baudžiamojo teismo pareikštais kaltinimais dėl nusikaltimų žmoniškumui.

    Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderius dėl įtariamų karo nusikaltimų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu. Žiuri pareiškime pabrėžta, kad bienalės, kaip platformos, jungiančios meną ir šių laikų skubius klausimus, vaidmuo reiškia ir atsakomybę žmogaus teisių kontekste.

    Ginčas dėl Rusijos paviljono dar kartą išryškino dilemą, su kuria susiduria tarptautinės kultūros institucijos: kaip išlaikyti atvirumo principą, bet kartu neužgožti politinės realybės, kai karas ir sankcijos keičia įprastas taisykles. Venecijos bienalės sprendimai šiemet tampa ne tik meninės programos, bet ir Europos vertybinės politikos išbandymu.