CP v2

Tag: Rusijos raketos

  • Ekspertas įvertino Rusijos „Cirkon“: stebuklingas ginklas gali būti ne toks greitas, kaip skelbiama

    Ekspertas įvertino Rusijos „Cirkon“: stebuklingas ginklas gali būti ne toks greitas, kaip skelbiama

    Kas yra 3M22 „Cirkon“

    Rusija karo Ukrainoje metu pirmą kartą panaudojo 3M22 „Cirkon“ raketas, kurias pristato kaip modernų ir NATO esą ypač pavojingą ginklą. Vis dėlto nepriklausomas raketų technologijų ekspertas Fabian Hinz kelia abejonių, ar viešai deklaruojamos šios sistemos savybės atitinka realybę.

    „Cirkon“ siejamas su smūgiais tiek į jūrinius, tiek į sausumos taikinius. Rusiškoje komunikacijoje ši raketa dažnai vadinama hipergarsine, o jos greitis apibūdinamas kaip kelis kartus viršijantis garso greitį.

    Greitis ir hipergarsinio skrydžio klausimas

    Rusijos pareigūnai anksčiau teigė, kad „Cirkon“ gali pasiekti apie 9 Mach greitį, o tai būtų maždaug 11 000 kilometrų per valandą. Tokie skaičiai paprastai siejami su scramjet tipo oro įsiurbiančiais varikliais, kurie teoriškai leidžia ilgiau išlaikyti labai didelį greitį atmosferoje.

    Fabian Hinz analizėje remiasi viešai prieinama informacija ir skirtingais stebėjimų duomenimis, kurie rodo kuklesnį vaizdą. Jo vertinimu, dalyje pranešimų apie realius panaudojimus minimas greičio intervalas labiau primena 5,5–7,5 Mach, o kai kuriais atvejais prieš smūgį greitis esą mažėja iki maždaug 4,5 Mach.

    Tokie greičio svyravimai, eksperto teigimu, gali turėti praktinę reikšmę oro gynybai, nes mažesnis greitis ir prognozuojamesnė trajektorija didina perėmimo tikimybę. Vis dėlto jis pabrėžia, kad karo sąlygomis pateikiami skaičiai ne visuomet gali būti nepriklausomai patikrinti.

    Kas išduoda variklio tipą

    Vienas svarbiausių klausimų yra tai, ar „Cirkon“ iš tiesų naudoja scramjet variklį, kuriam būtinas oro įsiurbimas. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad viešojoje erdvėje trūksta aiškių vizualinių įrodymų, leidžiančių patikimai identifikuoti oro įsiurbimo sprendimus šios raketos konstrukcijoje.

    Analizėje taip pat aptariamos spekuliacijos dėl tariamai naudojamo skysto kuro „Detsilin-M“, kuris esą galėtų pagerinti parametrus. Fabian Hinz teigia, kad tokios informacijos patvirtinti nepavyksta, o ji gali būti kilusi iš skirtingų pranešimų supainiojimo, todėl išvados apie kurą išlieka neapibrėžtos.

    Eksperto argumentuose minimi ir Ukrainoje rastų nuolaužų vaizdai bei jų interpretacijos, kurios gali labiau atitikti kietojo kuro raketinio variklio komponentus. Toks scenarijus leistų daryti prielaidą, kad dalis „Cirkon“ skrydžio gali būti artimesnė kvaziballistinei trajektorijai, o ne nuolat manevruojančiai sparnuotajai hipergarsinei raketai.

    „Realybę geriau vertinti kaip manevringumo spektrą: sistemas apibrėžia tai, kiek ir kaip ilgai jos gali manevruoti hipergarsiniu greičiu, o ne vien etiketės“, – sakė Fabian Hinz.

    Ekspertas pabrėžia, kad net ir tuo atveju, jei „Cirkon“ neatitinka maksimalistinio hipergarsinio manevruojančio ginklo apibrėžimo, jis vis tiek gali kelti rimtą grėsmę. Didelis greitis tam tikrose skrydžio fazėse, aukščio profilis ir galimi manevrai gali išlikti sudėtingu iššūkiu perėmimo sistemoms.

    Kartu ši diskusija išryškina platesnę tendenciją: valstybių varžybose dėl hipergarsinių technologijų svarbi ne tik deklaruojama „Mach“ reikšmė, bet ir reali trajektorijos kontrolė, taikinių aptikimo bei perėmimo grandinė. Būtent šios detalės dažnai lemia, ar ginklas tampa strateginiu pranašumu, ar tik komunikaciniu simboliu.

  • „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    Ukrainos tyrėjai paskelbė pirmines išvadas apie Rusijos raketos „Oriešnik“ likučius, rastus po smūgio Kyjivo srityje. Anot jų, surinkti fragmentai rodo vaizdą, kuris gerokai skiriasi nuo Maskvos skelbtų teiginių apie tariamai proveržinę kinetinę ginkluotę.

    Ataka siejama su masiniu Ukrainos apšaudymu naktį iš gegužės 24 į 25 dieną. Ukrainos pusė teigia, kad buvo panaudotos dvi „Oriešnik“ raketos, nes pirmasis paleidimas galėjo būti nesėkmingas, o antrasis smogė į Bila Cerkvą.

    Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas yra nurodęs, kad raketa buvo paleista iš Kapustin Jaro poligono, o tai būtų bent trečias šio tipo sistemos panaudojimas kovinėmis sąlygomis. Pranešta, kad per šį smūgį aukų nefiksuota, o tai paskatino abejones dėl realaus ginklo paskirties.

    Tyrėjų teigimu, nuolaužose identifikuotas kovinės dalies segmentavimo modulis, leidžiantis daryti prielaidą apie šešių pagrindinių segmentų konfigūraciją. Tokia sandara galėtų paaiškinti kelių smūgio taškų pobūdį, matomą vaizdo įrašuose ir nuotraukose po atakų.

    Didžiausią dėmesį patraukė tai, kad aptikta elementų, panašių į kovinių galvučių maketus, o ne įprastas sprogstamąsias kovines galvutes. Pasak ukrainiečių, šiuo atveju raketa galėjo gabenti sunkius metalo ir betono blokus be sprogmenų, todėl susidarę krateriai būtų kelių metrų skersmens, tačiau be požymių, būdingų galingai detonacijai.

    Taip pat skelbiama, kad rasti valdymo ir nukreipimo sistemos komponentai, laidynai, o dalies elektronikos gamybos datos gali rodyti, jog naudotos ne naujausios partijos detalės. Ukrainos tyrėjai tvirtina, kad šiame pavyzdyje esą dominuoja rusiškos ir baltarusiškos kilmės elektronika, kas išsiskiria iš ankstesnių viešai aptartų atvejų, kai Rusijos ginkluotėje aptikta ir vakarietiškų dalių.

    Ukrainos pusė daro išvadą, kad dabartiniu pavidalu „Oriešnik“ galėjo būti naudojamas kaip politinė ir karinė demonstracija, o ne kaip priemonė masiškai naikinti įtvirtintus ar giliai paslėptus taikinius. Vis dėlto tyrimas tęsiasi, o galutinės išvados priklausys nuo papildomų fragmentų analizės ir duomenų palyginimo su kitais panaudojimo atvejais.

  • „Oreshnik“ raketa vėl smogė Ukrainai: kuo ji ypatinga ir kodėl kelia nerimą visai Europai?

    „Oreshnik“ raketa vėl smogė Ukrainai: kuo ji ypatinga ir kodėl kelia nerimą visai Europai?

    Rusijos „Oreshnik“ raketa vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai Maskva patvirtino per naktį ja pasinaudojusi smūgiuose prieš Ukrainą. Dėl to aštrios kritikos sulaukta ir iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, ir iš Europos Sąjungos pareigūnų.

    „Oreshnik“ pristatoma kaip branduolinį užtaisą galinti nešti vidutinio nuotolio balistinė raketa. Rusija teigia, kad ji gali skrieti hipergarsiniu greičiu ir prasprūsti pro šiuolaikines oro gynybos sistemas.

    Koks „Oreshnik“ nuotolis?

    Pagal Rusijos pateikiamą klasifikaciją „Oreshnik“ priskiriama vidutinio nuotolio balistinėms raketoms, kurių veikimo atstumas siekia maždaug nuo 3 000 iki 5 500 kilometrų. Tokia zona apima didelę Europos dalį, todėl ši sistema vertinama ne vien kaip karo Ukrainoje, bet ir platesnio atgrasymo instrumentas.

    Vakarų analitikai tokio tipo ginkluotę vertina kaip dalį Rusijos pastangų didinti spaudimą ir neapibrėžtumą, ypač kalbant apie galimą smūgį toliau nuo fronto. Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka anksčiau taip pat yra teigęs, kad ši raketa dislokuota Baltarusijoje.

    Ar ji gali nešti branduolinį užtaisą?

    Rusijos pareigūnai tvirtina, kad „Oreshnik“ yra branduolinį užtaisą nešti galinti sistema, nors pirmą kartą plačiau nuskambėjęs jos panaudojimas Ukrainoje, kaip skelbta, buvo su nebranduoliniais ar imitaciniais koviniais blokais. Kariškių ir gynybos ekspertų vertinimu, platforma teoriškai gali būti pritaikyta branduoliniam užtaisui, tačiau konkrečios komplektacijos viešai patikrinti neįmanoma.

    Vladimiras Putinas „Oreshnik“ yra vadinęs moderniu ginklu, galinčiu gabenti kelis kovinius užtaisus. Jis taip pat tvirtino, kad smūgio metu susidaro itin aukšta temperatūra ir būtų įveikiami sustiprinti taikiniai, nors po ankstesnio smūgio Dnipro mieste Ukrainos institucijos viešai akcentavo, kad matoma žala neatrodė masinė.

    Kodėl ją sunku perimti?

    Kremlius teigia, kad „Oreshnik“ greitis siekia apie Mach 10, tai yra maždaug dešimt kartų viršija garso greitį. Maskvos argumentas paprastas: kuo didesnis greitis ir kuo trumpesnis reakcijos laikas, tuo sudėtingiau oro gynybai aptikti, apskaičiuoti trajektoriją ir laiku paleisti perėmėjus.

    Tačiau dalis specialistų pabrėžia, kad balistinės raketos ir jų grįžtamieji blokai hipergarsinius greičius pasiekia gana dažnai, todėl vien greitis dar nereiškia absoliutaus neperimamumo. Vis dėlto net ir esant perėmimo galimybėms, didžiausias iššūkis paprastai lieka laikas, trajektorijos ypatybės bei galimas manevravimas galutinėje skrydžio fazėje.

    JAV Gynybos departamentas „Oreshnik“ yra apibūdinęs kaip eksperimentinę sistemą, siejamą su RS-26 „Rubezh“ programa. Putinas tvirtina, kad tai nėra vien senesnių sprendimų atnaujinimas ir kad sistema esą sukurta kaip naujas projektas po 2023 metais duoto nurodymo.

    Pirmą kartą apie „Oreshnik“ panaudojimą plačiau pranešta po smūgio į Dnipro miestą 2024 metais, o vėliau ši sistema tapo viena labiausiai stebimų Kremliaus ginkluotės programų. Naujausi smūgiai tik sustiprino klausimą, kiek realiai išaugęs Rusijos pajėgumas grasinti taikiniams už Ukrainos ribų.

  • Ukrainos dronai Kryme smogė „Iskander“ bazei: įrašai rodo gaisrus gelžbetonio slėptuvėse

    Ukrainos dronai Kryme smogė „Iskander“ bazei: įrašai rodo gaisrus gelžbetonio slėptuvėse

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgos naktį surengė dronų ataką prieš paslėptą Rusijos operatyvinių taktinių raketų sistemų „Iskander“ sandėlį laikinai okupuotame Kryme. Ukrainos vertinimu, tai buvo reikšmingas operacinis taikinys, siejamas su raketinių smūgių rengimu prieš Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.

    Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino raketų ir dronų atakas, o „Iskander-M“ išlieka vienu pagrindinių ginklų, naudojamų preciziškiems smūgiams greta „Shahed“ tipo dronų ir jų rusiškų versijų. Šios sistemos gali smogti per palyginti trumpą laiką, o jų mobilumas apsunkina žvalgybą ir perėmimą.

    Pranešimuose nurodoma, kad smūgis buvo nukreiptas į buvusią raketinę bazę netoli Ovriažkų gyvenvietės, maždaug 40 kilometrų į rytus nuo Simferopolio. Ukrainos šaltinių teigimu, Rusijos pajėgos šią teritoriją buvo pritaikiusios kaip užnugarinę aikštelę „Iskander“ kompleksams, kad šie galėtų greitai vykdyti smūgius tiek fronte, tiek toliau esančiuose miestuose.

    Teigiama, kad Rusijos kariuomenė bandė apsaugoti paleidimo įrenginius ir įrangą, slėpdama juos gelžbetonio slėptuvėse. Vis dėlto, pasak Ukrainos pusės, koviniai dronai prasiskverbė į statinių vidų ir apgadino ten laikytą techniką.

    Socialiniuose tinkluose platinamuose įrašuose matyti gaisrai taikiniuose, o tai leidžia spėti apie didelę žalą infrastruktūrai ir galimai sandėliuotai įrangai. Taip pat skelbiama, kad ugnies židiniai kelias valandas buvo fiksuojami palydovinių gaisrų stebėsenos sistemose, kurios registruoja intensyvius šilumos šaltinius.

    Šio taikinio svarba siejama ne tik su sandėliavimo funkcija, bet ir su geografine padėtimi Kryme, leidžiančia Rusijos pajėgoms greitai parengti smūgius ir sutrumpinti laiką, per kurį Ukraina galėtų sureaguoti oro gynyba. Ukrainos pusė taip pat pabrėžia, kad taikinio aktyvumą iš anksto stebėjo okupuotose teritorijose veikiantis pasipriešinimas.

    Rusijos okupuoto Krymo administracija ryte patvirtino dronų ataką, tvirtindama, kad oro gynyba numušė 20 bepiločių. Nepriklausomai patikrinti tikslaus numuštų dronų skaičiaus ir sunaikinimo masto iš karto nebuvo galimybės, tačiau gaisrų vaizdai ir netiesioginiai palydoviniai požymiai rodo, kad smūgis galėjo būti veiksmingas.

    Ataka Kryme įsilieja į platesnę balandžio pabaigoje fiksuotą Ukrainos smūgių seriją okupuotose teritorijose, kai taikiniais tampa amunicijos sandėliai, artilerijos priemonės ir vadavietėms priskiriama infrastruktūra. Tokie veiksmai paprastai siejami su siekiu mažinti Rusijos atsargų prieinamumą ir trikdyti smūgių logistiką prieš Ukrainą.