Diplomatinis protestas dėl dezinformacijos
Lietuva, Latvija ir Estija išsikvietė Rusijos diplomatinius atstovus, kaltindamos Maskvą skleidžiant melagingus teiginius apie tariamai planuojamas masines rusakalbių deportacijas Baltijos šalyse. Šalių teigimu, tokia retorika yra Kremliaus dezinformacijos modelio dalis ir naudojama politiniam spaudimui didinti.
Pasak Baltijos valstybių, melagingi naratyvai viešinami tuo metu, kai Rusija intensyvina raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus ir kitus civilinius taikinius. Todėl, anot jų, informacinės atakos esą nukreiptos į dėmesio nukreipimą nuo pačios Rusijos veiksmų kare.
Ką tiksliai neigia Lietuva, Latvija ir Estija
Lietuva pabrėžė, kad kaltinimai dėl rusakalbių gyventojų deportacijų yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka realybės. Latvija savo ruožtu akcentavo, kad valstybėje galioja teisės viršenybės principas, o gyventojų teisės saugomos nepriklausomai nuo tautybės.
Estija taip pat atmetė Rusijos pareiškimus ir nurodė, kad tokie teiginiai neatitinka demokratinės valstybės, valdomos pagal įstatymus, realybės. Šalies atstovai pabrėžė, kad dezinformacija kuriama siekiant formuoti klaidingą įspūdį tarptautinei auditorijai.
„Rusija desperatiškai siekia nukreipti dėmesį nuo savo agresijos prieš Ukrainą, vaizduoti save auka ir taip išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai.
Prie naratyvų pridedami ir kaltinimai dėl oro erdvės
Diplomatinę įtampą dar labiau kaitino ir kitas Maskvos skleidžiamas teiginys, esą Baltijos šalys suteikė vadinamuosius oro koridorius ukrainietiškiems dronams atakuoti Rusijos infrastruktūrą. Latvija pareiškė, kad tokia informacija yra akivaizdžiai klaidinga ir pareikalavo ją nedelsiant paneigti.
Lietuva ir Estija taip pat nurodė niekada nesuteikusios savo teritorijos ar oro erdvės smūgiams Rusijos viduje. Šalių teigimu, tokie kaltinimai skirti kurstyti įtampą ir pateisinti agresyvesnę Rusijos laikyseną regione.
Kontekstas: informacinis spaudimas ir karas Ukrainoje
Estijos pareigūnai pabrėžė, kad Maskva mėgina nukreipti dėmesį nuo pačios Rusijos tarptautinės teisės pažeidimų, įskaitant priverstinį ukrainiečių vaikų perkėlimą ir deportacijas. Baltijos šalys priminė, kad dezinformacinės kampanijos dažnai suaktyvėja paraleliai kariniams veiksmams ir siekia silpninti paramą Ukrainai.
Diplomatiniuose pranešimuose Maskvai Baltijos valstybės taip pat pasmerkė naujausius Rusijos smūgius Ukrainai, pabrėždamos, kad civilių ir civilinės infrastruktūros taikymas yra sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas. Lietuva nurodė ir toliau sieksianti, kad už karo nusikaltimus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.