Mokslininkai perspėja, kad dėl sparčiai kintančio klimato Žemėje formuojasi nauji ekosistemų deriniai, kurių anksčiau istorijoje nebuvo. Tokie vadinamieji nauji ekologiniai dariniai atsiranda, kai rūšys keičia paplitimo ribas, o įprastos bendrijos persitvarko į netikėtas kombinacijas.
Iki šiol daug gamtosaugos ir buveinių atkūrimo projektų rėmėsi siekiu grąžinti aplinką į istorinę būklę. Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad dabartinių pokyčių tempas yra išskirtinis: tai, kas anksčiau vyko per šimtmečius ar net tūkstantmečius, dabar gali įvykti per kelis dešimtmečius.
Net jei artimiausiais metais temperatūrų augimas būtų stabilizuotas, ekosistemų persitvarkymas nesustotų iš karto. Gamtinės sistemos dar ilgai reaguos į jau įvykusius pokyčius, nes rūšių migraciją, dauginimąsi ir konkurenciją lemia lėtesni biologiniai procesai.
Didžiausia problema išryškėja tada, kai vietos klimatas ir kitos sąlygos pasikeičia taip, kad dalis rūšių nebegali išlikti ankstesnėse buveinėse. Tokiais atvejais net kruopščiai suplanuotos priemonės, skirtos išsaugoti istorinę būklę, gali neduoti norimo rezultato ir net trukdyti susiformuoti naujai, stabiliai funkcionuojančiai sistemai.
„Vietoj klausimo, kaip grąžinti praeitį, svarbiau klausti, kokios sąlygos leis ekosistemai veikti po 20, 50 ar 100 metų“, – sakė tyrėja Tina Heger.
Tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia atsisakymo saugoti nykstančias rūšis ar automatiškai laikyti visus pokyčius teigiamais. Nauji ekosistemų deriniai gali ir padidinti atsparumą, ir susilpninti biologinę įvairovę, todėl kiekvieną situaciją būtina vertinti pagal konkrečias vietos sąlygas.
Vienas dažnai minimų pavyzdžių yra koraliniai rifai, kuriuos veikia šylantys vandenynai. Šilumai jautresni koralai nyksta, o jų vietą kai kur užima atsparesnės rūšys, tuo pat metu tropinės žuvys plečia arealus į vėsesnius vandenis, kur susiduria su kitomis bendrijomis ir keičia visą buveinių struktūrą.
Mokslininkai ragina gamtosaugą vis dažniau grįsti ne vien praeities atkartojimu, bet ir prisitaikymu prie prognozuojamų pokyčių. Toks požiūris apima ir socialinę dimensiją, nes kraštovaizdžio kaita žmonėms siejasi su netekties jausmu, neužtikrintumu ir būtinybe iš naujo apibrėžti, ką reiškia saugoti gamtą sparčiai šylančiame pasaulyje.