CP v2

Tag: Ryczałtas

  • Lenkijoje ryczałto mokestis kyla iki 17 proc.: kas ir kodėl nuo šiol mokės daugiau už nuomą ir teises

    Lenkijos Vyriausybė pritarė plataus masto pajamų mokesčių pakeitimų paketui, apimančiam gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį ir fiksuoto tarifo apmokestinimą. Viena ryškiausių siūlomų naujovių – 17 proc. ryczałto tarifas tam tikroms pajamoms iš nuomos, panaudos ir panašių sutarčių.

    Pakeitimai pirmiausia taikomi situacijoms, kai sutartys sudaromos su susijusiais asmenimis ar įmonėmis. Tai reiškia, kad didesnė našta gali tekti tiems, kurie vykdo individualią veiklą ir kartu yra bendrovės akcininkai ar partneriai, gaunantys pajamas iš sandorių su savo įmone.

    Nukreipta į IP schemą

    Pagal projektą 17 proc. ryczałto tarifas būtų taikomas ir pajamoms, gautoms už intelektinės nuosavybės suteikimą naudotis. Kalbama apie prekių ženklus, patentus, pramoninius dizainus, naudinguosius modelius, know-how ir kitas panašias teises.

    Tokiose schemose įmonė dažnai moka savo akcininkui už, pavyzdžiui, prekių ženklo nuomą ar licenciją. Įmonė šias išlaidas įtraukia į sąnaudas ir mažina pelno mokesčio bazę, o akcininkas pajamas deklaruoja ryczałtu, kuris iki šiol daugeliu atvejų buvo mažesnis.

    „Valdžia siekia apriboti konstrukcijas, kai susijusių šalių sandoriai leidžia sumažinti bendrą mokestinę naštą tiek įmonei, tiek jos akcininkui“, – aiškinama viešuose projekto pristatymuose.

    Kodėl keliama iki 17 proc.?

    Vyriausybės logika paprasta: kai mokestinės naudos atsiranda ne dėl realios ekonominės veiklos, o dėl sandorių struktūravimo tarp susijusių subjektų, tokias spragas norima uždaryti. 17 proc. tarifas pasirinktas kaip kompromisas tarp iki šiol taikytų mažesnių ryczałto tarifų ir standartinių apmokestinimo formų.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad daliai mokesčių mokėtojų nebeapsimokės perkelti bendrovės uždarbio į akcininko pajamas per nuomos ar licencines sutartis. Tokiu atveju dažnesnė alternatyva būtų dividendai, kurie Lenkijoje apmokestinami 19 proc., o įmonei nėra leidžiami kaip sąnaudos.

    Kol kas tai – projektas, todėl galutinės formuluotės, įsigaliojimo data ir pereinamosios nuostatos gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: ryczałto taisyklės susijusių šalių sandoriuose griežtinamos, o intelektinės nuosavybės „nuomos“ modeliai atsiduria didžiausio dėmesio centre.

  • 15 proc. mokestis ryczałtininkams ir griežtesnės lengvatos: Vyriausybė ruošia paketą 2027 metams

    Lenkijos Finansų ministerija rengia PIT, CIT ir ryczałto taisyklių pakeitimų paketą, kuriuo siekiama sumažinti lengvatų piktnaudžiavimą ir sugriežtinti kai kurias mokesčių spragas. Pagal viešai aptariamas gaires, dalis naujų nuostatų galėtų įsigalioti nuo 2027 metų sausio 1 dienos, numatant pereinamuosius laikotarpius.

    Vienas daugiausia dėmesio sulaukiančių siūlymų susijęs su 15 proc. tarifu pasirinktiems ryczałtu besimokantiems mokesčių mokėtojams. Aptariama, kad jis būtų taikomas, kai metinės pajamos viršija 100 000 Lenkijos zlotų, tai yra apie 23 000 eurų, o mokesčių mokėtojas visus metus neturi bent vieno darbuotojo visu etatu.

    „Pakeitimais siekiama apriboti situacijas, kai lengvatos ir supaprastinti režimai naudojami ne veiklai plėtoti, o mokesčiams optimizuoti“, – teigiama Finansų ministerijos poziciją apžvelgiančiuose komentaruose.

    Griežtinimas numatomas ir ryczałtininkams, kurie nuomoja turtą susijusioms įmonėms ar asmenims. Tokiais atvejais 15 proc. tarifas taip pat būtų siejamas su pajamų riba, kuri viršija maždaug 23 000 eurų per metus, taip siekiant mažinti dirbtinį pajamų perkėlimą tarp susijusių subjektų.

    Kartu peržiūrima vadinamoji būsto lengvata, taikoma pardavus nekilnojamąjį turtą nepraėjus penkeriems metams nuo įsigijimo, jei gautos lėšos skiriamos savo būsto poreikiams. Pagal aptariamus pakeitimus, pakartotinai pasinaudoti šia lengvata būtų galima tik po trejų metų nuo ankstesnio jos pritaikymo, kad lengvata netaptų nuolatiniu investicinių sandorių įrankiu.

    Dar viena kryptis susijusi su turto, išimto iš veiklos, pardavimu, pavyzdžiui, automobiliu po lizingo. Siūloma prailginti laikotarpį, per kurį tokio turto pardavimas šeimos nario vardu vis dar sukeltų prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį, nuo 6 mėnesių iki 3 metų.

    IT sektoriui aktualus klausimas gali būti IP Box lengvatos peržiūra, numatant papildomas sąlygas dėl realios veiklos apimties. Tarp svarstomų kriterijų minimas reikalavimas turėti bent tris darbuotojus ne trumpiau kaip 300 dienų per metus arba bendradarbiauti su specialistais, kurių atlygis atitiktų nustatytas ribas.

    Nors dauguma detalių dar yra derinamos, pagrindinė kryptis aiški: supaprastinti režimai ir lengvatos vis labiau bus siejami su realiu ekonominiu aktyvumu, o ne vien formaliais kriterijais. Verslui ir savarankiškai dirbantiems tai reiškia poreikį iš anksto peržiūrėti veiklos modelius, ypač jei planuojama dirbti be darbuotojų, naudotis būsto lengvata ar taikyti IP Box.