Juodoji jūra yra gana izoliuotas vandens telkinys, su pasauliniu vandenynu susisiekiantis per sąsiaurių sistemą. Dėl ribotos vandens apykaitos joje susiformavo savitos sąlygos, tačiau plėšrūnų, įskaitant ryklius, čia taip pat pasitaiko.
Poilsiautojų nerimą dažniausiai sukelia socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai ar nuotraukos, kuriose rykliai matomi netoli kranto. Vis dėlto biologai pabrėžia, kad Juodojoje jūroje sutinkamos rūšys paprastai nėra pavojingos žmogui, o jų pasirodymas dažnai susijęs su natūraliais sezoniniais ciklais.
Kokios ryklės gyvena Juodojoje jūroje?
Dažniausiai minimas Juodosios jūros ryklys yra paprastasis katranas, dar vadinamas jūrų šunimi. Tai nedidelis ryklys, kuris daugiausia laikosi vėsesniuose, gilesniuose vandenyse ir minta smulkiomis žuvimis, vėžiagyviais bei kitais jūrų organizmais.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad priekrantėje katranai pasirodo retai, o dažniau aptinkami toliau nuo kranto ir didesniame gylyje. Praktikoje žvejai juos paprastai sugauna ne paplūdimių zonoje, o atviroje jūroje.
Kodėl žiemą ryklės priartėja prie kranto?
Biologų teigimu, ryklės arčiau kranto gali priartėti tam tikrais metų laikais, ypač žiemą. Tai siejama su reprodukcijos laikotarpiu, kai formuojasi poros, o gyvūnai gali migruoti ieškodami tinkamų vietų ir sąlygų.
„Žiemą jos priartėja pirmiausia dėl reprodukcijos: formuojasi poros, ir tuo metu joms svarbu susirasti viena kitą bei daugintis. Kartais jos priplaukia ir prie kranto, o tuo laikotarpiu žvejai jas taip pat sugauna“, – sakė biologas Adrianas Bilbė.
Ar tai pavojus žmonėms?
Ekspertai pabrėžia, kad katranas gerokai mažesnis už plačiai žinomus vandenynų ryklius ir žmonių nepuola. Ši rūšis nėra pritaikyta medžioti didelį grobį, o jos mityboje dominuoja smulkios žuvys ir bestuburiai.
Kartu katranai laikomi svarbia Juodosios jūros ekosistemos dalimi: jie dažnai minta silpnesnėmis ar sergančiomis žuvimis, todėl prisideda prie natūralios pusiausvyros ir žuvų populiacijų „higienos“. Dėl to mokslininkai ragina šiuos gyvūnus vertinti kaip ekosistemos elementą, o ne kaip automatinę grėsmę poilsiautojams.
Praktinis patarimas maudantis išlieka paprastas: jei pakrantėje pastebimas neįprastas gyvūnų aktyvumas ar žvejai praneša apie sugautus ryklius visai šalia paplūdimių, verta rinktis saugesnę vietą ir sekti vietos tarnybų rekomendacijas. Tačiau vien pavieniai pranešimai apie katranus dažniausiai nereiškia, kad maudytis Juodojoje jūroje tampa nesaugu.