CP v2

Tag: Rystad Energy

  • Irano krizė pakėlė SGD kainą: importuotojai 2026 metais mokės apie 36 mlrd. eurų daugiau

    Įtampa Persijos įlankoje ir su ja susiję saugumo sukrėtimai vėl išjudino pasaulinę suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinką. Analitikų vertinimu, net jei perkamo dujų kiekio sumažės, bendra importuotojų sąskaita 2026 metais augs dėl išaugusių kainų ir logistikos rizikų.

    Tokią prognozę pateikia energetikos analizės bendrovė „Rystad Energy“. Ji skaičiuoja, kad pasaulinės SGD importo išlaidos 2026 metais bus bent 39 mlrd. JAV dolerių didesnės nei manyta iki krizės, tai yra maždaug 36 mlrd. eurų, nors fizinis importo apimtis mažėtų apie 60,7 mln. tonų.

    Kas stumia kainas į viršų?

    Didžiausią įtaką, pasak analitikų, daro rizika tiekimo keliams ir galimi trikdžiai Persijos įlankoje. Vienas jautriausių taškų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį juda reikšminga dalis energijos išteklių srautų, todėl bet kokie ribojimai čia tiesiogiai kelia transportavimo ir draudimo kaštus.

    „Rystad Energy“ modelyje daroma prielaida, kad SGD tiekimas iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų galėtų būti neprieinamas nuo kovo iki 2026 metų pabaigos. Tokiu atveju rinkoje išauga konkurencija dėl alternatyvių krovinių, o pirkėjai dažniau priversti remtis spot rinka, kur kainos paprastai reaguoja greičiausiai.

    Europa moka daugiau, nors perka mažiau

    Pagal šį scenarijų pasaulinės SGD pirkimo išlaidos 2026 metais didėtų nuo iki krizės prognozuotų 217,8 mlrd. JAV dolerių iki bent 256,3 mlrd. JAV dolerių, tai yra nuo maždaug 201 mlrd. eurų iki maždaug 237 mlrd. eurų. Kitaip tariant, vien dėl kainų ir rizikos priedų bendra sąskaita išsipūstų, nors dujų rinkoje realiai būtų nuperkama mažiau.

    Didžiausias smūgis prognozuojamas Europai: regiono išlaidos SGD, „Rystad Energy“ vertinimu, augtų mažiausiai 12 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 11 mlrd. eurų. Tai sudarytų maždaug 18 proc. didėjimą iki maždaug 73 mlrd. eurų, net jei paklausa mažėtų apie 24 mln. tonų.

    Azija turi daugiau amortizacijos

    Rytų Azijos šalys, palyginti su Europa, vertinamos kaip turinčios daugiau „pagalvių“: dalis jų pasižymi labiau diversifikuotu ilgalaikių sutarčių portfeliu ir turi alternatyvių tiekimo krypčių už Artimųjų Rytų ribų. Be to, kai kuriose rinkose paklausa gali būti santykinai mažesnė, todėl kainų šuoliai ne taip greitai persiduoda į skubius pirkimus.

    Vis dėlto, prognozė rodo, kad ir šiame regione importo sąskaita didėtų. „Rystad Energy“ teigia, kad Rytų Azijos SGD importo išlaidos galėtų augti apie 9,8 proc. iki 104,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug iki 96 mlrd. eurų, palyginti su iki krizės planu.

    Energetikos rinkoje toks kainų augimo ir apimčių mažėjimo derinys paprastai reiškia viena: pirkėjai daugiau moka ne už didesnį vartojimą, o už didesnę riziką ir brangesnį tiekimo užtikrinimą. Artimiausiais mėnesiais pagrindiniu veiksniu išliks tiekimo koridorių saugumas, SGD krovinių prieinamumas ir tai, kiek ilgai rinkoje laikysis aukštesni rizikos priedai.

  • Konfliktas Artimuosiuose Rytuose keičia energetiką: anglis grįžta kaip pigesnė alternatyva dujoms

    Konfliktas Artimuosiuose Rytuose vėl iškėlė energetinio saugumo klausimą ir pakeitė kurą renkančiųsi šalių prioritetus. Dalis rinkų, ypač Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, trumpuoju laikotarpiu vis dažniau remiasi anglimi kaip stabilesniu tiekimo požiūriu pasirinkimu.

    Energetikos analitikų bendrovė „Rystad Energy“ vertina, kad dėl įtampos ir sutrikimų dujų grandinėje anglies paklausa regione gali reikšmingai augti. Skaičiuojama, kad iki 2030 metų sukauptas papildomas anglies suvartojimas gali siekti apie 150 mln. tonų.

    Anglis tampa atsarga

    Vienas svarbiausių veiksnių yra suskystintų gamtinių dujų pasiūlos ribojimai, kurie didina kainų svyravimus ir skatina elektrines ieškoti alternatyvų. Kai kuriose šalyse anglies elektrinės turi laisvų pajėgumų, todėl jos gali greičiau kompensuoti dujų trūkumą.

    Pranešama, kad Kataro Ras Laffan kompleksas po incidentų paskelbė force majeure ir sustabdė SGD tiekimą į Aziją, kurio apimtys siekė apie 10,2 mln. tonų per metus. Tai dar labiau sutraukė regioninę dujų pasiūlą ir padidino spaudimą elektros gamintojams.

    Esant tokioms sąlygoms anglis rinkose dažnai veikia kaip sistemos stabilumo buferis, ypač kai dujų kainos šokteli. Europoje taip pat fiksuojami atvejai, kai energetinė anglis vertinama pastebimai pigiau nei dujos, todėl dalis gamintojų skaičiuoja, ar įmanoma didinti anglies generaciją.

    Azijos šalys didina vartojimą

    Didžiausias paklausos šuolis siejamas su energetikos sistemomis, kurioms SGD yra svarbi, bet jautri tiekimo sutrikimams. Tarp minimų pavyzdžių dažnai įvardijama Japonija, o Pietų Korėja ir Taivanas taip pat fiksuoja augantį anglies naudojimą, kai dujų srautai tampa nepatikimi.

    Pietryčių Azijoje, įskaitant Vietnamą, Tailandą ir Filipinus, anglies elektrinių parkai dažniau pasitelkiami balansavimui, kai dujų rinkoje susidaro įtampa. Kinijos situacija įvardijama kaip santykinai atsparesnė dėl mažesnio dujų vaidmens elektros gamyboje.

    Pagal pesimistinį scenarijų „Rystad Energy“ skaičiuoja, kad vien 2026 metais anglies paklausa gali padidėti maždaug 90 mln. tonų. Kiek tai taps ilgalaike tendencija, priklausys nuo konflikto dinamikos, dujų pasiūlos atsigavimo ir energetikos politikos sprendimų.

    Ką tai reiškia Europai?

    Tarptautinė energetikos agentūra yra nurodžiusi, kad 2026 metais pasaulinė anglies paklausa gali augti 1,2 proc. ir pasiekti 8,94 mlrd. tonų. Tokios prognozės rodo, kad energetikos perėjimas realybėje išlieka priklausomas nuo geopolitikos ir išteklių prieinamumo.

    „Vien dujų kaip pereinamojo kuro iki nulinės emisijos ekonomikos akcentavimas yra klaidingas požiūris“, – sakė Górnicza Izba Przemysłowo-Handlowa vadovas Januszas Olszowskis.

    Jo teigimu, Europos Sąjungoje nepakanka vietinių dujų išteklių, o importas gali būti ir brangus, ir rizikingas. Pasak jo, pirmiausia reikėtų sukurti stabilias alternatyvas, pavyzdžiui, branduolinę generaciją, ir tik tada nuosekliai mažinti anglies pajėgumus.