Tag: Rytinis flangas

  • Lenkų Leopard 2A5 atvyko į Latviją: NATO pratybos siunčia aiškų signalą Rusijai

    Lenkų Leopard 2A5 atvyko į Latviją: NATO pratybos siunčia aiškų signalą Rusijai

    Lenkijos kariuomenės tankų kuopa su Leopard 2A5 atvyko į Latviją dalyvauti NATO sąjungininkų pratybose „OAKFIRE“, kurios planuojamos iki 2026 metų spalio 16 dienos. Pratybos vyksta kanadiečių vadovaujamos NATO daugianacionalinės brigados sudėtyje ir sutelkia kelias valstybes, treniruojantis vienoje operacinėje erdvėje.

    Manevruose lenkų pajėgos dirba kartu su Kanados, Ispanijos, Italijos ir Danijos kariais, o pagrindinis dėmesys skiriamas koordinacijai ir tarpusavio suderinamumui. Praktikoje tai reiškia bendrų procedūrų „suklijavimą“ nuo ugnies užduočių iki puolimo veiksmų ir sąveikos su kitais vienetais.

    Kas yra „OAKFIRE“ pratybos

    Pratybų scenarijai orientuoti į šiuolaikinio mūšio daugiadomenę logiką, kai sausumos veiksmai glaudžiai siejami su oro parama, žvalgyba ir ryšiais. NATO rytiniame flange toks mokymas laikomas būtinu, nes realiomis krizėmis sprendimus tektų priimti greitai, veikti mišriose tarptautinėse grupėse.

    Lenkijos kontingento branduolį sudaro 11-osios Liubušo šarvuotosios kavalerijos divizijos kariai, o kontingentui vadovauja pulkininkas leitenantas Robertas Markievičius. Lenkijai tai dar viena proga praktiškai pasitikrinti, kaip tankų daliniai integruojami į NATO vadovavimo grandinę Baltijos regione.

    Ką gali Leopard 2A5

    Leopard 2A5 Lenkija įsigijo iš Vokietijos pagal 2013 metais pasirašytą susitarimą. Pagal jį Lenkija gavo 105 šios versijos tankus ir 14 senesnių Leopard 2A4, o sandorio vertė siekė apie 180 milijonų eurų; pristatymai buvo užbaigti 2015 metais.

    Leopard 2A5 kovinė masė siekia apie 59,5–60 tonų, įgula sudaryta iš keturių karių. Ginkluotės pagrindas yra 120 milimetrų Rheinmetall Rh-120 L/44 lygiavamzdis pabūklas, o 1 500 arklio galių MTU variklis leidžia pasiekti iki maždaug 68–70 kilometrų per valandą greitį.

    Ši versija buvo ryškus žingsnis pirmyn, palyginti su Leopard 2A4, nes bokštas sustiprintas papildomais pleišto formos šarvų moduliais, padidinusiais atsparumą skirtingų tipų sviediniams. Taip pat įdiegti elektriniai bokšto pavaros sprendimai ir atnaujinta optoelektronika, leidžianti efektyviau veikti režimu medžiotojas–žudikas.

    Karo Ukrainoje pamokos keičia prioritetus

    Vis dėlto karo Ukrainoje patirtis parodė, kad net modernūs tankai tampa pažeidžiami, kai mūšio lauke masiškai naudojami dronai ir klaidžiojanti amunicija. Dėl to NATO šalyse vis dažniau akcentuojama aktyvios apsaugos sistemų, geresnės viršutinės projekcijos apsaugos ir situacinio suvokimo priemonių svarba.

    Šiame kontekste vis dažniau minimas siekis artėti prie Leopard 2A8 standarto, kuris komplektuojamas su aktyvios apsaugos sistema „Trophy“, modernizuota elektronika ir sustiprintu šarvavimu. Nors pilna 2A5 pertvarka į 2A8 nėra paprastas procesas, modernizavimo kryptis vertinama kaip kritiškai svarbi, norint išlaikyti tankų kovinę vertę NATO rytiniame flange.

  • NATO pajėgų vadas Europoje Lenkijoje pristatys pergalės strategiją: ką ji reiškia rytiniam flangui

    Nauja NATO kryptis

    Kitą savaitę Lenkijoje lankysis NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Alexus Grynkewich, kuris pirmą kartą viešai pristatys vadinamąją pergalės strategiją. Apie vizitą pranešė Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Pasak ministro, dokumente apibrėžiama, kaip NATO turėtų valdyti ir telkti sąjungininkų pajėgas Europoje, kad jos galėtų atremti galimą agresorių. Jis teigė jau susipažinęs su generolo pasiūlymais ir juos įvertino palankiai.

    DI, dronai ir klasikinė galia

    Strategijos ašis, kaip skelbiama tarptautinėje žiniasklaidoje, yra tradicinės karinės galios derinimas su naujomis gynybos technologijomis. Joje daug dėmesio skiriama DI sprendimams, autonominėms sistemoms ir dronams, kurie keičia tiek žvalgybos, tiek ugnies paramos logiką.

    Ši kryptis atliepia pastarųjų metų karo Ukrainoje pamokas, kai masinis dronų naudojimas ir greitas taikinių aptikimas tapo lemiamu veiksniu fronte. NATO šalys vis dažniau investuoja į didelio masto, palyginti nebrangius bepiločius, elektroninę kovą ir sparčią duomenų analizę realiu laiku.

    Generolo komandos pozicija viešai įvardijama kaip gynybinė: tikslas yra atgrasymas ir pasirengimas, o ne puolamoji doktrina. Strategijoje akcentuojama, kad esant sudėtingai saugumo aplinkai sąlygos atgrasymui turi būti kuriamos iš anksto.

    Ką tai reikštų rytiniam flangui?

    Numatoma, kad galimos krizės atveju NATO siektų sustabdyti puolimą rytiniame flange, remiant sausumos pajėgas dronais, mažos įgulos arba visai beįgulėmis sistemomis ir DI paremta taikinių nustatymo infrastruktūra. Tai leistų greičiau aptikti grėsmes, tiksliau nukreipti ugnį ir sumažinti karių pažeidžiamumą.

    Kitas strategijos elementas siejamas su greitu smūgiu į priešininko vadovavimo ir kontrolės grandis, kai tik būtų sudarytos sąlygos manevrui. Tokia logika grindžiama prielaida, kad moderniame kare sprendžiama ne tik fronto linijoje, bet ir ryšio, koordinavimo, logistikos bei sprendimų priėmimo sistemoje.

    Šis požiūris ypač aktualus rytiniam NATO pakraščiui, kuriame atgrasymas remiasi ne vien karių skaičiumi, bet ir gebėjimu greitai sutelkti pajėgas, užtikrinti oro gynybą, logistiką ir sąveiką tarp valstybių. Praktikoje tai reiškia didesnę reikšmę iš anksto parengtoms procedūroms, atsargoms, ryšių atsparumui ir nuolatiniam pratybų ciklui.

    „Turime jau dabar sukurti sąlygas, kurios atgrasytų agresiją, o prireikus leistų laimėti užpuolimo atveju“, – sakė generolo atstovas pulkininkas Martin O’Donnell.

    Vizito metu generolas Alexus Grynkewich taip pat dalyvaus Varšuvoje vyksiančioje tarptautinėje saugumo konferencijoje Warsaw Security Forum. Tikėtina, kad pristatymas Lenkijoje taps signalu apie NATO prioritetus regione ir tai, kaip Aljansas ketina prisitaikyti prie sparčiai kintančio karo technologijų tempo.

  • Lenkija stiprina rytinę sieną: FA-50 pradėjo kovinį budėjimą, keičiasi oro policija

    Lenkija stiprina rytinę sieną: FA-50 pradėjo kovinį budėjimą, keičiasi oro policija

    Lenkijos karinės oro pajėgos į kovinio budėjimo sistemą įtraukė lengvuosius kovinius lėktuvus KAI FA-50GF. Tai reiškia, kad Mińsk Mazowiecki 23-iojoje taktinės aviacijos bazėje dislokuotos mašinos nuo šiol gali būti keliamos greta F-16 ir kitų budinčių naikintuvų.

    Apie sprendimą viešai informuota spalio pradžioje, kai karinės vadovybės atstovai ir gynybos ministras pabrėžė, jog nauji orlaiviai sustiprins reagavimą prie rytinės NATO sienos. Budėjimas praktiškai reiškia pasirengimą per trumpą laiką pakilti identifikuoti ir, jei reikėtų, perimti oro taikinius.

    Kas keičiasi įtraukus FA-50

    FA-50 įjungimas į budėjimą svarbus tuo, kad dalį užduočių galima paskirstyti platesniam orlaivių ratui. Pastaraisiais metais Lenkijos aviacijai tenka dažnai kelti budinčias poras, kai Rusijos smūgiai vakarų Ukrainai didina riziką oro erdvės saugumui regione.

    Toks tempas ilgainiui didina apkrovas tiek technikai, tiek įguloms: greičiau eikvojami resursai, daugiau laiko reikia techninei priežiūrai, sudėtingiau planuoti pilotų parengtį. Įtraukus FA-50, dalį reagavimo grandinės galima amortizuoti, neapkraunant vien F-16 pajėgumų.

    FA-50GF Lenkija iki 2023 metais pabaigos buvo gavusi 12 vienetų, o vėliau vyko intensyvūs pilotų ir antžeminio personalo mokymai. Kartu plėtota ginkluotės integracija, kad lėktuvai galėtų realiai atlikti budėjimo užduotis, o ne vien treniruočių skrydžius.

    Ginkluotė ir realus budėjimo turinys

    Šiemet šie orlaiviai papildyti valdomomis oras–oras raketomis, kurios tampa pagrindine artimos oro kovos priemone. Praktikoje tai reiškia, kad FA-50 budėjime nėra vien „mokomasis“ sprendimas: orlaiviai įgyja minimalų, bet svarbų kovinį paketą oro taikinių perėmimo scenarijams.

    „Tai itin svarbi žinia: FA-50 pradėjo kovinį budėjimą ir tai reiškia papildomą rytinės sienos sustiprinimą“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Budėjimo misijose dažniausiai akcentuojamas greitas pakilimas, oro erdvės stebėjimas, nežinomų orlaivių atpažinimas ir palyda. Tokios užduotys ypač aktualios rytiniame NATO flange, kur bet koks incidentas gali greitai peraugti į tarptautinį eskalacijos rizikos klausimą.

    Programa nesibaigia: bus 48 FA-50

    FA-50GF įtraukimas į budėjimą nėra galutinis programos taškas. Lenkija yra numačiusi turėti 48 šios šeimos lėktuvus: 12 GF versijos ir dar 36 modernesnės konfigūracijos FA-50PL.

    FA-50PL variantas turėtų gauti pažangesnę avioniką ir platesnes ginkluotės panaudojimo galimybes, įskaitant modernesnes oras–oras raketas bei naujesnį radarą. Tai leistų šiems lėktuvams prisiimti daugiau užduočių, kurios artimesnės klasikinių naikintuvų vaidmeniui, ir dar labiau sumažinti spaudimą pagrindiniams Lenkijos oro gynybos pajėgumams.

  • ES pritarė 5 gynybos projektams: Rytinio flango apsauga, dronai ir oro gynyba – kas keisis?

    Europos Sąjungos Taryba rugsėjo 28 dieną patvirtino penkis vadinamuosius Europos bendro intereso gynybos projektus, kuriais siekiama stiprinti valstybių narių gynybinius pajėgumus ir Europos gynybos pramonę. Šios iniciatyvos numatytos kaip bendri, kelių šalių pramoniniai projektai, kurių mastas ar sudėtingumas dažnai viršija pavienių valstybių galimybes.

    Patvirtinti projektai priskiriami prie prioritetinių krypčių, apimančių sausumos, oro, jūrų, kosmoso ir kibernetinę sritis. ES Taryba nurodo, kad toks formatas leidžia greičiau sujungti valstybių planavimą, gamybos pajėgumus ir viešuosius pirkimus, taip mažinant fragmentaciją ir priklausomybę nuo importo.

    Ką apima penkios iniciatyvos

    Greta projekto, skirto Rytinio flango saugumui, patvirtintos iniciatyvos apima bepiločių orlaivių ir antidronų sprendimų plėtrą, jūrinės ir povandeninės gynybos stiprinimą, kosmoso pajėgumus bei oro ir priešraketinės gynybos sistemas. Tikslas yra sukurti suderintus sprendimus, kuriuos dalyvaujančios šalys galėtų diegti visame savo teritorijų tinkle.

    Šios kryptys atspindi pastarųjų metų tendencijas Europoje, kai vis didesnis dėmesys skiriamas oro erdvės stebėjimui, dronų keliamų grėsmių neutralizavimui ir kritinės infrastruktūros apsaugai. Taip pat akcentuojamas poreikis užtikrinti saugias tiekimo grandines ir gamybos tęstinumą, ypač didelės paklausos komponentams.

    Rytinio flango apsauga

    Projektas, skirtas Rytinio flango apsaugai, orientuotas į ES išorinės rytinės sienos saugumo stiprinimą. Jame numatoma plėtoti valstybių bendradarbiavimą sausumoje, ore, jūroje ir kibernetinėje erdvėje, kad reagavimas į grėsmes būtų greitesnis ir labiau koordinuotas.

    Praktiniu požiūriu tai gali reikšti didesnį bendrų stebėjimo sistemų suderinamumą, greitesnį informacijos apsikeitimą bei bendrus pajėgumų vystymo standartus. ES institucijos vis dažniau pabrėžia, kad rytinės sienos saugumas yra bendras europinis interesas, todėl sprendimai turi būti planuojami tarptautiniu mastu, o ne vien nacionaliniu lygmeniu.

    Finansavimas ir ką tai reiškia pramonei

    ES Taryba nurodo, kad šie penki projektai šiuo metu gali pretenduoti į finansavimą pagal Europos gynybos pramonės programą EDIP. Ateityje numatoma galimybė taikyti ir platesnius ES konkurencingumo stiprinimo finansavimo instrumentus, kai bus patvirtintos jų taisyklės.

    Gynybos pramonei tai svarbu dėl masto ekonomijos ir ilgesnio planavimo horizonto, nes bendri projektai paprastai reiškia didesnes užsakymų apimtis, didesnį tiekimo stabilumą ir aiškesnius technologinius prioritetus. Tuo pačiu valstybėms narėms tai suteikia daugiau galimybių mažinti pajėgumų spragas, ypač ten, kur reikalingi brangūs ir kompleksiški sprendimai.

  • ES komisarai ragina kurti rytinio flango koordinatorių: dėl Rusijos grėsmių prašo skubių sprendimų

    ES komisarai ragina kurti rytinio flango koordinatorių: dėl Rusijos grėsmių prašo skubių sprendimų

    Penki Europos Komisijos nariai iš vadinamojo ES rytinio flango valstybių paragino Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen imtis skubių veiksmų, reaguojant į augančias Rusijos keliamas grėsmes Baltijos regionui. Tarp siūlymų – nauja aukšto lygio specialaus koordinatoriaus pareigybė, kuri sujungtų skirtingas ES politikos sritis.

    Šią iniciatyvą laišku iškėlė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen ir eurokomisarai Valdis Dombrovskis, Andrius Kubilius bei Piotr Serafin. Jie akcentuoja, kad saugumo situacija prie rytinės ES sienos tampa ne vien regioniniu, o visos Europos saugumo išbandymu.

    Koordinatorius vienam kontaktui

    Siūlomas koordinatorius būtų vienas aiškus kontaktinis taškas rytinio flango šalims, padedantis greičiau derinti sprendimus tarp skirtingų Komisijos portfelių. Komisarų teigimu, tai taip pat būtų politinis signalas, kad ES paramą regionui ketinama stiprinti ne deklaracijomis, o praktiniais instrumentais.

    Idėja atsiremia į nuostatą, kad grėsmės pobūdis tampa vis labiau mišrus: nuo karinių rizikų iki sabotažo, kibernetinių atakų, dezinformacijos ar spaudimo per energetiką ir logistiką. Dėl to, pasak komisarų, reikia koordinavimo, kuris apimtų ir civilinę saugą, ir infrastruktūros apsaugą, ir finansavimo sprendimus.

    Raginimas spartinti pasirengimą

    Laiške taip pat raginama greičiau stiprinti pasirengimą krizėms, įskaitant gebėjimą reaguoti į infrastruktūros sutrikdymą. Tarp minimų krypčių – regioninių atsargų stiprinimas ir nuoseklesnės priemonės prieš hibridines grėsmes, kurios pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojamos prie rytinės ES ir NATO ribos.

    Komisarai siūlo, kad koordinatorius dirbtų kartu su NATO ir nacionalinėmis institucijomis, identifikuodamas spragas civilinėje parengtyje bei kritinės infrastruktūros ir bendruomenių apsaugoje. Jų logika paprasta: kai grėsmės yra tarpsektorinės, vienos institucijos sprendimų nepakanka, o spragos dažniausiai atsiranda būtent „tarp“ atsakomybių.

    Vizitas Baltijos šalyse ir „Eastern Flank Watch“

    Dar vienas siūlymas – šį rudenį surengti visos Europos Komisijos kolegijos posėdį vienoje iš Baltijos valstybių. Komisarų teigimu, toks vizitas leistų ES vadovybei iš arti pamatyti prastėjančios saugumo aplinkos poveikį viešajai tvarkai ir ekonomikai bei greičiau susitarti dėl konkrečių priemonių.

    Laiške taip pat raginama paspartinti iniciatyvą „Eastern Flank Watch“, skirtą kovai su hibridinėmis grėsmėmis prie ES rytinės sienos, ir užtikrinti didesnį finansavimą. Pabrėžiama, kad oro erdvės pažeidimai ir bepiločių orlaivių įskridimai regione kelia ne tik saugumo, bet ir operacinio reagavimo klausimus.

    Tekste minima ir papildomą dėmesį regione sukėlusi JAV Centrinės žvalgybos agentūros vadovo kelionė. Viešojoje erdvėje pasirodžius interpretacijų apie galimą perspėjimą Maskvai, buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrik Ilves tokią versiją atmetė, pabrėždamas, kad Rusijos skaičiavimai regione iš esmės nepasikeitė.

  • Lenkijos „Leopard“ prie pat Rusijos: NATO manevrai Latvijoje siunčia aiškią žinią Maskvai

    Lenkijos „Leopard“ prie pat Rusijos: NATO manevrai Latvijoje siunčia aiškią žinią Maskvai

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos parodė, kaip Latvijoje, Ādaži poligone netoli Rygos, treniruojasi jų tankai „Leopard 2“. Ši veikla yra NATO sustiprinto buvimo dalis Baltijos šalyse, skirta atgrasyti galimą Rusijos agresiją ir užtikrinti greitą sąjungininkų reagavimą.

    Lenkijos kontingentas Latvijoje dislokuojamas nuo 2017 metais, o nuo 2024 metų birželio rotaciją ten vykdo 11-oji Liubušo šarvuotosios kavalerijos divizija. Lenkai veikia daugianacionalinėje NATO brigadoje Latvijoje, kuri 2024 metais paskelbė pasiekusi kovinę parengtį.

    Ādaži bazėje ir pratybose kartu su lenkais dalyvauja ir kitų valstybių kariai, tarp jų Kanada, Italija, Čekija, Danija, Švedija, Ispanija bei kiti sąjungininkai. Toks formatas leidžia treniruotis realistiškomis sąlygomis, suderinti ryšio, logistikos ir ugnies paramos procedūras.

    Lenkijos kariuomenė šiuo metu naudoja apie 230 „Leopard“ tankų keliose versijose, įskaitant maždaug 28 „Leopard 2A4“, apie 105 „Leopard 2A5“ ir apie 100 modernizuotų „Leopard 2PL“ bei „2PL/M1“. Visoms šioms versijoms būdinga keturių karių įgula ir 120 milimetrų lygiavamzdis pabūklas, o mobilumą užtikrina galingas dyzelinis variklis.

    „Leopard 2A4“ buvo kuriamas kaip atsakas į Sovietų Sąjungos šarvuotąją techniką ir tapo vienu ryškiausių Šaltojo karo pabaigos Vakarų tankų konstrukcijos pavyzdžių. Įvedimo metu šis modelis išsiskyrė pažangesniais to meto skaitmeniniais sprendimais, pagerinusiais taiklumą ir šaudymo valdymą.

    „Leopard 2A5“ atsirado jau po Šaltojo karo, o svarbiausias jo pokytis buvo sustiprinta bokštelio priekinė apsauga su papildomais šarvų moduliais. Taip pat buvo modernizuota vidinė apsauga nuo skeveldrų, atnaujintos kai kurios valdymo ir optoelektronikos dalys, o būtent šios versijos tankai dažnai matomi pratybų kadruose iš Latvijos.

    Lenkijoje įgyvendinta „Leopard 2PL“ modernizacija orientuota į geresnę apsaugą ir elektroniką, o dalis technikos toliau keliama iki „2PL/M1“ standarto. Modernizuoti tankai gauna papildomą bokštelio šarvavimą, pažangesnes termovizines sistemas ir sprendimus, didinančius patikimumą bei įgulų darbo sąlygas ilgesnėse operacijose.

    NATO rytiniame flange tokios pratybos turi ir praktinę, ir politinę reikšmę: jos demonstruoja sąjungininkų gebėjimą greitai telkti pajėgas, veikti kartu ir palaikyti nuolatinę parengtį. Kuo daugiau realių treniruočių prie Baltijos regiono, tuo aiškesnis signalas, kad bet koks bandymas eskaluoti situaciją susidurtų su koordinuotu atsaku.

  • Galingiausi JAV tankai „Abrams“ atvyko į Lenkiją: ką tai keičia rytiniame NATO flange

    Galingiausi JAV tankai „Abrams“ atvyko į Lenkiją: ką tai keičia rytiniame NATO flange

    Į Lenkiją atgabenti nauji JAV gamybos pagrindiniai kovos tankai M1A2 „Abrams“ SEPv3 ir juos aptarnaujantys šarvuoti evakuatoriai M88A2 „Hercules“. Apie siuntą viešai pranešė Lenkijos gynybos ministerija, pabrėždama, kad technika stiprins rytinį NATO flangą.

    Prieš perduodant šarvuotąją techniką kariuomenei, ji paprastai pereina parengimo procesą: tikrinama po transportavimo, atliekami techniniai darbai, suvedama programinė įranga, derinami ryšio ir identifikavimo sprendimai. Tik po to įranga pilnai integruojama į dalinių kovinį parengimą ir pratybas.

    Kas yra M1A2 SEPv3?

    M1A2 „Abrams“ SEPv3 yra naujausia šios platformos modernizacija, orientuota į didesnį išgyvenamumą, geresnį situacijos suvokimą ir patikimesnę elektroniką. Ši versija sukurta veikti šiuolaikinėje mūšio erdvėje, kur svarbūs ne tik šarvai ir ugnies galia, bet ir sensoriai, ryšys bei sąveika su kitomis pajėgomis.

    Modernizacija apima patobulintas valdymo ir komunikacijų sistemas, atnaujintus įgulos ekranus ir sprendimus, leidžiančius efektyviau keistis duomenimis mūšio lauke. Praktikoje tai reiškia greitesnį taikinių aptikimą, tikslų ugnies valdymą ir geresnį koordinavimą su pėstininkais, artilerija bei oro parama.

    Tankas taip pat pritaikytas naudoti naujesnio tipo amerikietišką amuniciją, įskaitant programuojamus sviedinius, skirtus platesniam taikinių spektrui. Tokie sprendimai atspindi tendenciją, kad šarvuotosios pajėgos vis dažniau ruošiamos ne vien tankų dvikovoms, bet ir mišrioms užduotims miestuose ar įtvirtintose pozicijose.

    Kodėl „Hercules“ čia ne mažiau svarbus?

    M88A2 „Hercules“ yra specializuota šarvuota techninė priemonė, skirta „Abrams“ šeimos tankams evakuoti ir remontuoti lauko sąlygomis. Tokios mašinos svarba ypač išryškėjo Ukrainos kare, kur logistinė grandinė ir gebėjimas greitai atstatyti techniką neretai lemia, kiek realiai kovinių vienetų išlieka rikiuotėje.

    „Hercules“ leidžia ištraukti apgadintus ar įstrigusius tankus iš pavojingos zonos, atlikti dalį remonto darbų vietoje ir sumažinti laiką, kai kovinė technika nedalyvauja operacijose. Šiuolaikinėje karyboje tai tiesiogiai didina dalinio ištvermę ir tempo išlaikymą.

    Lenkijos šarvuotųjų pajėgų šuolis

    Lenkija pastaraisiais metais kryptingai didina šarvuotųjų pajėgų pajėgumus ir investuoja į vakarietišką standartą atitinkančią techniką. Pagal pasirašytus susitarimus Lenkija įsigyja 250 M1A2 „Abrams“ SEPv3 tankų paketą su papildoma inžinerine ir techninės priežiūros įranga.

    Vieno pagrindinių susitarimų vertė siekia apie 4,4 milijardo eurų, vertinant pagal tuo metu skelbtą sumą JAV doleriais. Atskirai Lenkija taip pat įsigijo 116 ankstesnės modifikacijos M1A1 FEP tankų, kurių sandorio vertė sudarė apie 1,3 milijardo eurų, dalį finansavimo padengiant JAV pusei.

    Pranešimuose taip pat minima, kad pasirašytos papildomos sutartys dėl M88A2 „Hercules“ ir kitų „Abrams“ šeimos palaikymo platformų. Tai rodo, kad prioritetas teikiamas ne vien tankų skaičiui, bet ir visai sistemai, kuri leidžia juos realiai naudoti ilgą laiką.

    „18-oji mechanizuotoji divizija yra viena svarbiausių mūsų gynybos atramų šalies rytuose“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, komentuodamas naujos technikos atvykimą.

    Didžioji dalis „Abrams“ tankų Lenkijoje siejama su daliniais, kurių atsakomybės zona yra šalies rytinė kryptis. Tokia dislokavimo logika atitinka NATO kolektyvinės gynybos planavimą, kai pagrindinės sunkiosios pajėgos turi būti pasirengusios greitai reaguoti į grėsmę regione.

  • Europa ruošiasi NATO 3.0: ką reiškia galimas JAV atsitraukimas ir kodėl laikas senka

    NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas Švedijos Helsingborge tapo pasirengimu artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui Ankaroje. Derybų fonas išskirtinis: vis garsiau svarstoma, kad JAV karinis įsitraukimas Europoje ilgainiui mažės, o žemynui teks greičiau stiprinti savarankiškus gynybos pajėgumus.

    Švedija, viena naujausių NATO narių, šį etapą išgyvena kaip simbolinį lūžį po ilgamečio neutralumo. Sprendimą jungtis prie Aljanso paskatino Rusijos agresyvi politika regione, kuri daugeliui Europos šalių iš naujo apibrėžė grėsmių vertinimą ir gynybos planavimą.

    JAV vaidmuo gali keistis

    Diskusijos apie JAV prioritetų persiskirstymą nėra naujos, tačiau pastaraisiais metais jos įgavo daugiau politinio svorio. Vašingtonas nuosekliai spaudžia Europos sąjungininkus didinti išlaidas gynybai ir prisiimti didesnę atsakomybę už konvencinę žemyno gynybą.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje pasirodantys signalai apie galimus JAV pajėgų perdislokavimus ar rotacijų mažinimą kelia klausimų dėl pasirengimo. NATO karinė vadovybė akcentuoja, kad bet koks pokytis, jei jis vyktų, būtų laipsniškas ir išdėstytas per kelerius metus, todėl Europa turi ribotą, bet realų pasirengimo langą.

    Kas yra NATO 3.0?

    Viešose analizėse vis dažniau minimas NATO 3.0 terminas apibūdina galimą naują Aljanso veikimo modelį, kuriame Europa prisiimtų didesnę dalį atsakomybės už konvencinę gynybą. Tuo tarpu JAV, pagal šią logiką, išlaikytų svarbiausią atgrasymo grandį, pirmiausia branduolinio saugumo ir strateginių pajėgumų srityse.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien finansavimo didinimo neužtenka: kritiškai svarbios žvalgybos, strateginio transporto, oro pajėgų, priešraketinės gynybos ir logistikos grandys. Taip pat akcentuojama būtinybė kurti aiškesnius europinės dalies vadovavimo ir pajėgų valdymo mechanizmus, ypač tais atvejais, kai JAV nedalyvautų konkrečiose operacijose Europoje.

    Rytinio flango klausimai

    Lenkijai, Baltijos šalims ir Šiaurės regionui svarbiausia, kad bet koks NATO modelio atnaujinimas neatskirtų atgrasymo nuo realių gynybinių pajėgumų rytiniame flange. Todėl čia ypač svarbūs regioniniai susitarimai, sąveikumas, greito pastiprinimo planai ir aiškiai apibrėžtos pareigos, kas, kada ir kokiomis priemonėmis reaguoja į krizę.

    Ne mažiau jautrus klausimas yra didžiųjų Europos valstybių vaidmenys ir jų tarpusavio koordinacija. Kuo daugiau atsakomybės tenka Europai, tuo svarbiau, kaip praktikoje pasiskirsto užduotys tarp Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir kitų pagrindinių sąjungininkų, ir kaip tai susiūva bendrą NATO planavimą.

    „Tai iš esmės paskutinis momentas, kai Europa dar gali pasiruošti savo sąlygomis, o ne veikti augančio spaudimo sąlygomis“, – sakė saugumo politikos ekspertas.

    Helsingborge vykstantys pokalbiai greičiausiai neatneš staigių sprendimų, tačiau jų tikslas yra nubrėžti kryptį prieš viršūnių susitikimą Ankaroje. Esminė užduotis artimiausiam laikotarpiui išlieka ta pati: suderinti su JAV, kaip praktiškai veiks atnaujintas NATO, ir kartu užtikrinti, kad Europos gynybos stiprinimas būtų ne tik politinis pažadas, bet ir apčiuopiami pajėgumai.

  • Trumpas svarsto perkelti JAV karius iš Vokietijos į Lenkiją: kas pasikeistų NATO rytiniame flange

    Trumpas svarsto perkelti JAV karius iš Vokietijos į Lenkiją: kas pasikeistų NATO rytiniame flange

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstantis dalį iš Vokietijos išvedamų JAV karių perkelti į Lenkiją. Jo teigimu, toks scenarijus yra įmanomas, o Varšuva esą būtų suinteresuota priimti papildomas pajėgas.

    Šis signalas nuskambėjo NATO vidaus diskusijų dėl pajėgų išdėstymo Europoje fone, kai po Rusijos karo prieš Ukrainą vis daugiau dėmesio skiriama rytiniam Aljanso flangui. Vokietija tradiciškai yra viena pagrindinių JAV karinių centrų Europoje, per kurią užtikrinamas logistinis ir operacinis regiono aprūpinimas.

    „Lenkija to norėtų. Mūsų santykiai su Lenkija yra puikūs, todėl tai įmanoma… Galiu tai padaryti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Žiniasklaidos duomenimis, Vašingtonas planuoja per artimiausius šešis–dvylika mėnesių iš Vokietijos atitraukti apie 5 000 karių, nors neatmetama, kad mažinimas gali būti didesnis. Šiuo metu Vokietijoje dislokuojama maždaug 35 000–37 000 JAV kariškių, o dalis infrastruktūros ten aptarnauja ne tik Vokietijos, bet ir platesnes JAV bei NATO operacijas Europoje.

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis anksčiau yra viešai sakęs, kad šalis pasirengusi priimti iš Vokietijos perkeliamus amerikiečių karius ir tam turi reikiamą karinę infrastruktūrą. Varšuva papildomas JAV pajėgas vertina kaip atgrasymo stiprinimą ir politinį signalą dėl ilgalaikio JAV įsipareigojimo ginti NATO teritoriją.

    „Mes jau turime infrastruktūrą, o Lenkijos, Lietuvos ir Baltijos valstybių interesas yra, kad čia būtų kuo daugiau JAV karių“, – sakė Karolis Navrockis.

    Sprendimų kontekste išlieka ir įtampa tarp Vašingtono ir Berlyno dėl gynybos finansavimo bei atsakomybės pasidalijimo NATO. Dar pirmosios D. Trumpo kadencijos metu skambėjo kritika Vokietijai dėl per mažų investicijų į gynybą, o 2020 metais buvo paskelbta apie JAV karinio buvimo mažinimą, tačiau tuomet planas iki galo nebuvo įgyvendintas.

    Kariniai analitikai pabrėžia, kad esminis klausimas yra ne vien karių skaičius, bet ir jų funkcijos bei dislokavimo vieta. Dalies pajėgų perkėlimas į Lenkiją sustiprintų rytinį flangą, tačiau kartu galėtų keisti iki šiol Vokietijoje sutelktų pajėgumų logistikos grandines, kurios svarbios greitam pastiprinimų permetimui krizės atveju.

    „JAV pajėgos Vokietijoje turi karinę reikšmę ir dar didesnę politinę bei istorinę svarbą. Tačiau jei mažinimas prasidės, turime siekti, kad tie kariai būtų perkelti į Lenkiją“, – yra sakęs buvęs Lenkijos ambasadorius NATO Tomaszas Šatkovskis.

    Galutiniams sprendimams įtakos turės ne tik dvišaliai JAV ir Lenkijos susitarimai, bet ir NATO planavimo procesai, kurie apima pajėgų parengtį, priimančiosios šalies infrastruktūrą, oro gynybos ir logistikos poreikius. Baltijos šalims bet koks papildomas JAV buvimas regione paprastai siejamas su didesniu atgrasymu, tačiau praktinis efektas priklausys nuo to, kokie konkretūs vienetai ir pajėgumai būtų perkelti.