CP v2

Tag: Rytų Afrika

  • Mokslininkai įspėja: Afrika skyla greičiau nei manyta – taip gimsta naujas vandenynas

    Mokslininkai įspėja: Afrika skyla greičiau nei manyta – taip gimsta naujas vandenynas

    Afrika pamažu skyla į dvi dalis

    Rytų Afrikos riftų sistema – vienas ryškiausių pasaulyje pavyzdžių, kaip žemynas ima skilti, o tolimoje ateityje toje vietoje gali susiformuoti naujas vandenynas. Naujausi tyrimai rodo, kad kai kuriose zonose šis procesas pažengęs labiau, nei manyta anksčiau.

    Geologiniu masteliu pokyčiai vyksta greitai, nors žmonėms jie atrodo beveik nepastebimi. Mokslininkai pabrėžia, kad kalbama vis tiek apie milijonus metų, tačiau tektonikos požiūriu tai laikoma palyginti trumpu laikotarpiu.

    Turkanos riftas pasiekė kritinę stadiją

    Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė Turkanos riftui, kuris driekiasi per Keniją ir Etiopiją. Analizuojant ankstesnių seismologinių matavimų duomenis apskaičiuota, kad rifo centre Žemės pluta kai kur suplonėjusi iki maždaug 13 kilometrų.

    Palyginimui, rifo pakraščiuose plutos storis gali viršyti 35 kilometrus. Kai pluta riftų zonoje suplonėja iki maždaug 15 kilometrų ar mažiau, prasideda vadinamoji kaklelio formavimosi stadija, kuri rodo, kad skilimas tampa praktiškai nebeišvengiamas.

    „Nustatėme, kad šiame regione riftų raida pažengusi labiau, o pluta plonesnė, nei buvo pripažįstama iki šiol“, – sakė Kolumbijos universiteto geologas Christianas Rowanas.

    Kaip gimsta naujas vandenynas

    Tektoninė logika paprasta: ten, kur plokštės susiduria, kyla kalnai, o ten, kur jos tolsta viena nuo kitos, ilgainiui gimsta vandenynai. Afrika šiuo metu skeldėja į dvi pagrindines dalis: vakaruose dominuojančią Nubijos plokštę ir rytuose esančią Somalio plokštę.

    Jei pluta ir toliau plonės, riftas pereis į kitą etapą, kai iš gelmių kylanti magma ims formuoti naują dugną. Vėliau, atsivėrus pakankamai giliai ir plačiai įdubai, vanduo iš Indijos vandenyno gali pradėti veržtis į naujai susiformavusį baseiną.

    Panašūs procesai jau stebimi Afaro įduboje šiaurės rytų Afrikoje, netoli Raudonosios jūros. Ši teritorija dažnai minima kaip vieta, kur kontinentinis skilimas pereina į vandenyninės plutos formavimosi stadiją.

    Ryšys su žmonijos ištakomis

    Turkanos regionas garsėja itin turtingais ankstyvųjų homininų fosilijų radiniais, todėl jo geologinė raida domina ne tik tektonikos, bet ir paleoantropologijos tyrėjus. Mokslininkai kelia versiją, kad išskirtinis fosilijų gausumas gali būti susijęs ne vien su tuo, jog vietovė buvo ypatingai svarbi žmogaus evoliucijai, bet ir su palankiomis išlikimo sąlygomis.

    Skaičiuojama, kad Turkanos riftas į dabartinę plutos plonėjimo stadiją galėjo pereiti maždaug prieš 4 milijonus metų po ilgesnio vulkaninio aktyvumo laikotarpio. Toks laikas sutampa su kai kuriais ankstyviausiais homininų radiniais regione ir leidžia manyti, kad tektoniniai pokyčiai galėjo paskatinti intensyvesnį nuosėdų kaupimąsi.

    Spartesnė sedimentacija didina tikimybę, kad gyvūnų ir augalų liekanos bus greitai užklojamos ir geriau išsilaikys. Dėl to Turkanos riftas šiandien laikomas viena svarbiausių vietų, leidžiančių atkurti ilgą Rytų Afrikos ekosistemų ir ankstyvųjų žmonių giminaičių istoriją.

    Tyrimas publikuotas žurnale Nature Communications, o autoriai pabrėžia, kad ateities darbai turėtų tiksliau įvertinti, kaip tektonikos kaita veikė nuosėdų kaupimąsi ir fosilijų išlikimą skirtingais laikotarpiais.

  • Juodoji mamba: mirtinai nuodinga gyvatė Afrikoje gali judėti iki 15 km/val. greičiu

    Herpetologų aprašymuose pabrėžiama, kad juodoji mamba dažniausiai gyvena sausesniuose Rytų Afrikos regionuose, kur vyrauja krūmynai ir atviresnės erdvės. Suaugusi gyvatė gali užaugti iki maždaug 4 metrų ilgio, todėl iš arti atrodo ypač įspūdingai.

    Kaip ji pasiekia tokį greitį

    Juodoji mamba juda vadinamąja šonine bangavimosi technika, kai kūnas sudaro S formos vingius. Atsispirdama į paviršiaus nelygumus, akmenis ar augaliją, ji gali greitai įsibėgėti ir išlaikyti kryptį.

    Toks judėjimas ypač efektyvus ten, kur yra „atramos taškų“, todėl atvirose, bet ne visiškai lygiose vietose mamba gali pasirodyti gerokai greitesnė, nei daugelis tikisi. Dėl to susidūrimas su ja net ir trumpu atstumu gali būti pavojingas, jei žmogus neturi kur atsitraukti.

    Pavojus slypi ne tik greityje

    Juodosios mambos reputaciją labiausiai lemia jos stiprūs neurotoksiniai nuodai, veikiantys nervų sistemą. Įkandimo atveju kritiškai svarbu kuo greičiau gauti medicininę pagalbą ir priešnuodį, nes simptomai gali progresuoti greitai.

    Ši gyvatė taip pat pasižymi medžioklės lankstumu: ji gali lipti į medžius ir lįsti į urvus, persekiodama smulkius žinduolius. Tokie gebėjimai reiškia, kad mamba prisitaiko prie įvairių slėptuvių ir medžioklės sąlygų.

    Dar viena būdinga savybė – ji gali pakelti nemažą kūno dalį virš žemės ir tarsi „apžvelgti“ aplinką. Iš šono tai dažnai atrodo grėsmingai, nes pakilusi gyvatė vizualiai atrodo didesnė ir gali geriau nustatyti potencialią grėsmę.

    Kada susidūrimai tampa rizikingi

    Nors juodoji mamba dažniausiai stengiasi vengti žmonių, rizika išauga, kai gyvatė neturi aiškaus pasitraukimo kelio arba yra netyčia užspeista. Tada ji gali gintis, o didelis greitis leidžia greitai sumažinti atstumą.

    Specialistai pabrėžia, kad keliaujant regionuose, kur šios gyvatės paplitusios, svarbiausia yra prevencija: stebėti aplinką, nebandyti gyvūno vytis ar gaudyti ir prireikus kviesti vietos tarnybas. Laukinėje gamtoje juodoji mamba išlieka ekosistemos dalis, tačiau žmogui geriausia su ja susitikimo vengti.