Ką numato 1,6 mlrd. eurų sutartis
Kipras pasirašė iki 1,6 mlrd. eurų vertės sutartis, pagal kurias bus kuriama infrastruktūra „Kronos“ gamtinių dujų telkiniui vystyti šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje. Projektą įgyvendins Italijos energetikos grupė „Eni“ kartu su Prancūzijos bendrove „TotalEnergies“.
Numatoma, kad telkinio dujos bus komercializuojamos per Egiptą, pasitelkiant jau veikiančius regiono pajėgumus. Pirmoji gavyba šiuo metu planuojama 2028 metais, o tuomet tikimasi pradėti ir eksportą į tarptautines rinkas, įskaitant Europą.
Eksportas per Egiptą ir LNG kelias
Pagal planą dujos iš „Kronos“ būtų transportuojamos į Egiptą ir apdorojamos naudojantis esama infrastruktūra, susieta su „Zohr“ telkiniu Egipto pakrantėje. Tuomet dujos būtų nukreipiamos į Damietos suskystintų gamtinių dujų gamyklą, iš kurios kroviniai galėtų pasiekti pirkėjus Europoje.
Toks sprendimas laikomas būdu sutrumpinti įgyvendinimo terminus ir sumažinti išlaidas, palyginti su visiškai naujų pajėgumų statyba nuo nulio. Kartu tai stiprina regionines partnerystes Rytų Viduržemio jūroje, kur energetiniai projektai vis dažniau planuojami kaip bendri tiekimo grandinių sprendimai.
Rezervai ir planuojama gavyba
„Eni“ atstovų vertinimu, „Kronos“ telkinio ištekliai viršija 3 trilijonus kubinių pėdų gamtinių dujų. Perskaičiavus į europinėje praktikoje dažniau naudojamus vienetus, tai sudaro apie 85 milijardus kubinių metrų.
Skelbiama, kad stabilizavus veiklą gavyba galėtų siekti iki 500 mln. kubinių pėdų per dieną, tai yra maždaug 14 mln. kubinių metrų per dieną. Tokie mastai reikšmingi pačiam Kiprui, tačiau reali įtaka Europos tiekimo saugumui priklausys nuo eksporto pajėgumų, sutarčių ir rinkos situacijos 2028 metais ir vėliau.
„Sutarčių pasirašymas dėl „Kronos“ telkinio vystymo yra stiprus pasitikėjimo balsas Kipro energetinėmis perspektyvomis ir turi geopolitinę bei ekonominę reikšmę“, – sakė Kipro prezidentas Nikos Christodoulides.
Energetikos saugumas ir geopolitika
Kipras šį projektą sieja su siekiu įtvirtinti šalį Rytų Viduržemio energetikos žemėlapyje ir prisidėti prie Europos tiekimo šaltinių diversifikavimo. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga aktyviau ieško alternatyvų ribotam tiekėjų skaičiui ir jautriems tranzito maršrutams, todėl nauji regioniniai projektai vertinami per saugumo prizmę.
Vis dėlto rinkos dalyviai paprastai pabrėžia, kad vieno telkinio paleidimas automatiškai nepakeičia didžiųjų tiekimo srautų iš kitų regionų. Naujų dujų kiekiai labiau veikia kaip papildoma opcija, kuri mažina rizikas, ypač kai didėja įtampa svarbiuose energijos gabenimo keliuose.
„Tai istorinis etapas Kiprui, nes tai pirmasis šalies angliavandenilių telkinio vystymo projektas“, – sakė „Eni“ vadovas Guido Brusco.
Kitos sutartys ir darbų apimtis
Įgyvendinimui numatyta pasitelkti specializuotas įmones, kurios atliks atskiras užduotis nuo povandeninių sistemų iki vamzdynų ir gręžybos paslaugų. Tarp minimų rangovų yra „Baker Hughes“, „TechnipFMC“, „McDermott“, „Oceaneering“, „Petrojet“ ir „Saipem“.
Projektas įgauna pagreitį platesniame Rytų Viduržemio kontekste, kur vystomi ir kiti telkiniai, o šalys siekia suderinti žvalgymo, gavybos, apdorojimo ir eksporto grandines. Kipro atveju pasirinktas modelis rodo orientaciją į greitesnį komercializavimą per regioninę infrastruktūrą, o ne į ilgesnius ir brangesnius naujų eksporto kelių scenarijus.