Tag: Rytų Vokietija

  • Vokietijos žiniasklaida apie Lenkijos sėkmę: transformacija be turtingo brolio tapo pranašumu

    Vokietijos dienraštis „Berliner Zeitung“ atkreipė dėmesį, kad Rytų Vokietijos gyventojai šiandien vis dažniau lygina savo regiono raidą su Vidurio ir Rytų Europa, o kai kuriais aspektais net pavydi. Leidinys kaip pavyzdžius mini Lenkiją, Čekiją ir Lietuvą, kurios po 1990 metų pertvarkas vykdė neturėdamos vadinamojo turtingo brolio.

    Pasak publikacijos, Rytų Vokietija po suvienijimo gavo didžiulę Vakarų paramą: greitai perkeltą teisinę ir administracinę sistemą, institucijų modelį, investicijas ir kapitalą. Tačiau kartu, anot autoriaus, dalis gyventojų prarado jausmą, kad patys kontroliuoja savo ateitį, nes sprendimų priėmime dominavo Vakarų Vokietijos elitas.

    Tuo metu Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos kelias buvęs kitoks: valstybės turėjo kurti rinkos ekonomiką ir demokratines institucijas pačios, dažnai esant ribotiems ištekliams. „Berliner Zeitung“ pabrėžia, kad būtent ši atsakomybė ir būtinybė greitai prisitaikyti ilgainiui tapo šių šalių stiprybe, nes leido greičiau išsiugdyti konkurencingumą ir lankstesnį ekonomikos modelį.

    Kas lėmė spartesnį augimą?

    Leidinys primena ir politinius sprendimus, kurie, vertinant iš šiandienos perspektyvos, padėjo sumažinti visuomenės susipriešinimą pereinamuoju laikotarpiu. Kaip vienas pavyzdžių pateikiamas pirmojo nekomunistinio Lenkijos ministro pirmininko Tadeuszo Mazowieckio pasirinktas kursas, siejęs demokratijos kūrimą su žvilgsniu į priekį, o ne su kerštu ar plataus masto politinėmis represijomis.

    „Buvo siekiama kurti ateitį, o demokratiją pasiūlyti visiems visuomenės sluoksniams, net ir buvusiems komunistų partijos nariams“, – rašoma apibendrinant leidinio pateikiamą argumentą.

    Kalbėdamas apie dabartį, „Berliner Zeitung“ akcentuoja, kad Lenkija šiandien laikoma viena didžiausių Europos Sąjungos ekonomikų. Leidinys taip pat teigia, kad po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais šalies ekonomikos augimo tempas buvo gerokai spartesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, o nedarbo rodikliai kai kuriais laikotarpiais buvę mažesni nei Vokietijoje.

    Publikacijoje Lenkijos raida apibūdinama kaip plačiau Europoje matoma sėkmės istorija, pabrėžiant ryškų gyvenimo lygio ir ekonomikos modernizacijos šuolį per kelis dešimtmečius. Kartu išvada aiški: ilgainiui svarbus ne vien išorinis finansinis užnugaris, bet ir tai, kiek visuomenė jaučia galinti pati priimti sprendimus ir prisitaikyti prie pokyčių.

  • Vokietijai – 36-eri: vienybės šventėje primena skaudžią statistiką ir dar neišnykusią nelygybę

    Vokietijai – 36-eri: vienybės šventėje primena skaudžią statistiką ir dar neišnykusią nelygybę

    Vokietija spalio 3 dieną mini 36-ąsias susivienijimo metines. 1990 metais tuometinė Vokietijos Demokratinė Respublika prisijungė prie Federacinės Respublikos, taip užbaigdama 41 metus trukusį šalies padalijimą, o Berlynas vėl tapo vieningos valstybės sostine.

    Ši data Vokietijoje žinoma kaip Vokietijos vienybės diena ir kasmet minima vis kitoje federalinėje žemėje. Minėjimuose nuolat prisimenama, kad politinis susivienijimas įvyko greitai, tačiau socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas užtruko dešimtmečius.

    Susivienijimo simboliai ir žinutės

    Vienas ryškiausių susivienijimo simbolių yra Glienikės tiltas, jungiantis Berlyną ir Potsdamą, kadaise buvęs Šaltojo karo pasienio linijos dalimi. Čia Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos politikas Steevenas Bretzas pagerbė buvusį kanclerį Helmutą Kohlį, laikomą susivienijimo architektu.

    „Mes jam esame daug skolingi, ypač už tai, kad vienybė pavyko“, – sakė S. Bretzas.

    H. Kohlis 1990 metų spalio 2 dieną televizijos kreipimesi kalbėjo apie istorinį lūžį, pabrėždamas, kad po daugiau nei keturių dešimtmečių padalijimo šalis vėl tampa viena. Jis taip pat ragino nepamiršti žmonių, kurie patyrė sienos ir režimo represijų pasekmes.

    „Šeimos buvo žiauriai išskirtos, politiniai kaliniai kalėjo kalėjimuose, žmonės žuvo prie sienos“, – teigė H. Kohlis.

    Ką rodo naujausi skaičiai?

    Nors gyvenimo sąlygų vertinimas Rytų ir Vakarų Vokietijoje daugelyje sričių artėja, kai kurios struktūrinės disproporcijos išlieka. Federalinės valdžios įgaliotinio Rytų Vokietijai 2026 metų ataskaitoje pažymima, kad rytiečiai vis dar rečiau užima aukščiausias pareigas federalinėse institucijose, nors jų dalis vadovaujančiuose postuose didėja.

    Ryškus skirtumas matomas ir sukaupto turto perdavime: 2025 metais didžioji dalis apmokestinamų paveldėjimų bei dovanų vertės teko Vakarų Vokietijai. Tai siejama su istoriniu kapitalo kaupimo netolygumu ir skirtingomis ekonominėmis starto sąlygomis po 1990 metų.

    Dar vienas ilgalaikis susivienijimo padarinys susijęs su darbo rinka. Tyrėjų duomenimis, po sistemos kaitos tik 17 proc. buvusios Rytų Vokietijos gyventojų išlaikė ankstesnius darbus, nes dalis įmonių prarado rinkas, buvo restruktūrizuotos ar uždarytos, o kvalifikuoti jauni žmonės dažnai rinkosi persikelti į vakarinę šalies dalį.

    Dėl to kai kuriuose regionuose iki šiol jaučiamas gyventojų mažėjimas, mažesnis aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbdavių skaičius ir stambesnių įmonių būstinių koncentracija Vakaruose. Federalinė vyriausybė deklaruoja tikslą šiuos skirtumus mažinti, daugiau investuojant į struktūriškai silpnesnius regionus.

    Kodėl Vokietija buvo padalyta?

    Vokietijos padalijimas susiformavo po Antrojo pasaulinio karo, kai nugalėjusios valstybės pasidalijo šalį į okupacines zonas. Didėjant įtampai tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų sąjungininkių, 1949 metais buvo įkurtos dvi valstybės: Vakarų pusėje Federacinė Respublika, Rytuose – Vokietijos Demokratinė Respublika.

    Šaltojo karo metais padalijimą įtvirtino ir fizinės kliūtys, ryškiausia jų – Berlyno siena. Tarptautinės sąlygos susivienijimui buvo įtvirtintos vadinamojoje Dvi plius keturios sutartyje, kurioje dalyvavo abi Vokietijos ir keturios buvusios okupacinės galios.

    Kodėl švenčiama spalio 3-iąją?

    Nors Berlyno siena krito 1989 metų lapkričio 9 dieną, nacionalinės šventės data pasirinkta kita. Lapkričio 9-oji Vokietijos istorijoje siejama ir su 1938 metų pogromais, todėl buvo nuspręsta valstybinę vienybės šventę sieti su 1990 metų spalio 3 diena, kai įsigaliojo Susivienijimo sutartis.

    Ši diena pakeitė anksčiau Vakarų Vokietijoje minėtą birželio 17-ąją, skirtą 1953 metų sukilimui Rytų Vokietijoje atminti. Taip spalio 3-oji tapo ne tik politinio susivienijimo, bet ir istorinės atminties balanso data.