CP v2

Tag: SaaS

  • Paryžiaus „Primo“ pritraukė 6,9 mln. eurų: autonominiai DI agentai perima įmonių IT užduotis

    Paryžiaus „Primo“ pritraukė 6,9 mln. eurų: autonominiai DI agentai perima įmonių IT užduotis

    Kas yra „Primo“ ir ką kuria

    Paryžiuje įsikūrusi „Primo“ pranešė pritraukusi 6,9 mln. eurų investiciją. Startuolis kuria platformą, kuri vienoje vietoje sujungia įmonės įrenginių valdymą, SaaS programų prieigas, tapatybių valdymą ir IT aptarnavimą.

    Ant šio vieningo duomenų sluoksnio „Primo“ diegia autonominius DI agentus, skirtus ne tik atsakyti į užklausas, bet ir realiai atlikti IT operacijas. Pagrindinis tikslas – automatizuoti pasikartojančius procesus nuo pradžios iki pabaigos, išlaikant kontrolę ir saugumą.

    Investuotojai ir augimo rodikliai

    Finansavimo etapui vadovavo „Headline“ ir „Global Founders Capital“. Prie jo taip pat prisidėjo verslo angelai, tarp jų „Pennylane“ vadovas Arthur Waller ir „Pigment“ vadovas Romain Niccoli.

    „Primo“ įkurta 2022 metais, o bendrovė teigia turinti daugiau nei 400 klientų dešimtyje šalių. Pasak įmonės, metinės pasikartojančios pajamos viršijo 3,4 mln. eurų, o pajamos per metus išaugo keturis kartus.

    Kuo skiriasi autonominiai DI agentai

    „Primo“ akcentuoja skirtumą tarp įprastų DI asistentų ir agentų, galinčių vykdyti veiksmus. Agentams pranašumą suteikia tai, kad platformoje jau yra kontekstas: darbuotojų duomenys, įrenginiai, naudojamos programos, teisių rinkiniai ir vidinės taisyklės, taip pat integracijos su įmonės sistemomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad naujam darbuotojui prisijungus prie personalo sistemos, agentas gali inicijuoti įrangos užsakymą, paruošti kompiuterį, priskirti prieigas pagal rolę ir sukurti IT aptarnavimo užklausą. Išeinant darbuotojui, procesas vykdomas atvirkščiai, jautrios prieigos panaikinamos nedelsiant.

    „Daugelis DI įrankių gali atsakyti į klausimą, tačiau labai nedaugelis gali patikimai veikti įmonės informacinių sistemų branduolyje. „Primo“ pranašumas – platforma jau sujungia kontekstą, integracijas ir taisykles, reikalingas IT operacijoms vykdyti nuo pradžios iki pabaigos su autonominiais ir saugiais agentais“, – sakė „Headline“ partneris Jonathan Userovici.

    „IT dažnai laikomas išlaidų centru, kurį įmonės tiesiog toleruoja. Mes kuriame priešingą modelį: platformą, kurioje IT tampa svertu, o DI agentai perima pasikartojantį darbą, kad komandos galėtų susitelkti į tai, kas svarbiausia. Šis investicijų etapas leis klientams diegti agentus su jiems būtinu atsekamumu ir kontrole“, – sakė „Primo“ įkūrėjas ir vadovas Martin Pannier.

    Kur bus panaudotos lėšos

    „Primo“ teigia, kad pritrauktas kapitalas bus skirtas komandai plėsti ir tarptautinei plėtrai. Įmonė nori, kad autonominiai DI agentai taptų centrine įmonių IT operacijų dalimi, o ne tik papildomu pagalbos kanalu.

    Startuolis nurodo, kad daugiau nei pusė naudotojų jau yra už Prancūzijos ribų, todėl planuojama gilinti pozicijas Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Beniliukso šalyse ir Šiaurės Europoje. Rinka šiuo metu ypač imli sprendimams, kurie mažina IT apkrovą ir padeda standartizuoti prieigų valdymą augančiose organizacijose.

  • Belgijos „NewSchool VC“ uždarė pirmąjį 10 mln. eurų fondą: taikysis į B2B technologijų startuolius

    Belgijos „NewSchool VC“ uždarė pirmąjį 10 mln. eurų fondą: taikysis į B2B technologijų startuolius

    Belgijoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas „NewSchool VC“ užbaigė pirmojo fondo formavimą ir pasiekė 10 mln. eurų dydį. Fondas orientuosis į ankstyvos stadijos B2B technologijų startuolius, daugiausia pre-seed ir seed etapuose.

    Apie uždarytą fondą pranešta po ankstesnio pirmojo uždarymo, kai 2025 metais buvo sutelkta 6,1 mln. eurų. Pasak rinkos dalyvių, toks tempas rodo stabilėjantį ankstyvos stadijos finansavimą, kai investuotojai daugiau dėmesio skiria aiškiam produkto pritaikymui rinkai ir pardavimų strategijai.

    Fondo investuotojų bazę sudaro apie 50 rėmėjų, tarp jų šeši šeimos biurai ir Belgijos verslo bendruomenės verslininkai. „NewSchool VC“ įkūrėjas Christophe Morbee pats skyrė ketvirtadalį fondo kapitalo, taip sustiprindamas įsipareigojimą ir suderindamas interesus su kitais investuotojais.

    „Daugelį metų investavau kaip verslo angelas, bet atėjo laikas tam sukurti tikrą struktūrą. Man patinka verslumas, investavimas ir dalijimasis žiniomis apie rinkodarą, pardavimus, personalo valdymą ir finansus“, – sakė Christophe Morbee.

    „NewSchool VC“ yra vadinamasis vieno valdytojo fondas, investuojantis nuo 100 000 iki 500 000 eurų į B2B technologijų bendroves. Pagrindinės kryptys apima DI sprendimus, SaaS, kibernetinį saugumą, robotiką bei atitikties technologijas, kurios Europoje sparčiai auga dėl griežtėjančių reguliavimo reikalavimų ir įmonių poreikio automatizuoti procesus.

    Fondas skelbia iki šiol atlikęs 32 investicijas, iš kurių apie 75 proc. tenka Belgijos įmonėms. Likusi portfelio dalis išsidėsčiusi Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, tad strategija nuo pat pradžių apima platesnį Europos mastą.

    Tarp portfelio pavyzdžių minimos įmonės Ravical, Warren, Spotable ir Donna, kurios vėliau pritraukė papildomą finansavimą. Naujausios investicijos nukreiptos į Šveicarijos bendrovę Talentir ir Paryžiuje veikiančią Outline, taip didinant portfelio geografinę bei sektorių įvairovę.

    „NewSchool VC“ pabrėžia, kad be kapitalo sieks aktyviai padėti komandoms komercializacijos etape, ypač kuriant pardavimų procesus ir rinkos įėjimo strategiją. Tai atliepia dažną Europos startuolių iššūkį: stiprios inžinerinės komandos, tačiau lėtesnis pajėgumas greitai sukurti pakartojamą pardavimų modelį tarptautinėse rinkose.

    Fondo įkūrėjas taip pat vadovauja Belgijos atlyginimų ir personalo administravimo paslaugų teikėjai „besox“, dirbančiai su maždaug 4 000 smulkių ir vidutinių įmonių klientų. Ši infrastruktūra, pasak fondo, gali tapti praktiniu pranašumu portfelio bendrovėms, ieškančioms pirmųjų klientų ir realių diegimo atvejų.

  • „Robutler“ pritraukė 400 tūkst. eurų: kuria programų platformą, veikiančią kaip „Youtube“

    „Robutler“ pritraukė 400 tūkst. eurų: kuria programų platformą, veikiančią kaip „Youtube“

    Investicija ir ambicijos

    Startuolis „Robutler“ pritraukė 400 tūkst. eurų investiciją iš JAV rizikos kapitalo fondo „ZAS Ventures“. Tai pirmasis institucinis čekis įmonės istorijoje, skirtas toliau vystyti platformą, kurioje programos kuriamos ir naudojamos bendruomenės principu.

    „ZAS Ventures“ investuoja į DI, programinės įrangos kaip paslaugos ir robotikos projektus, kuriuos įkūrė ukrainiečių kilmės verslininkai. Investicija buvo atlikta per fondo I ir II fondus, o startuoliui ji suteikia tiek kapitalo, tiek priėjimą prie investuotojo patirties JAV ir Europos rinkose.

    Kaip veikia „programų biblioteka“

    „Robutler“ kuria viešą platformą su bendra profesionalių aplikacijų biblioteka: nuo dokumentų ir prezentacijų iki dizaino, vaizdo, inžinerijos, baltųjų lentų, projektų valdymo, muzikos ir žaidimų. Įmonė pabrėžia, kad realaus laiko bendradarbiavimas integruotas į kiekvieną programą.

    Platformoje programos vartotojams pateikiamos nemokamai, o kūrėjai gali jas publikuoti, leisti kitiems perdaryti ir patobulinti, o vėliau gauti dalį pajamų, kai jų darbas naudojamas. Pajamos dalijamos ir su tais kūrėjais, kurių sprendimai buvo perdirbti ar panaudoti kaip pagrindas.

    „Įsivaizduokite „Robutler“ kaip programinės įrangos „Youtube““, – sakė „Robutler“ įkūrėjas ir vadovas Volodymyr Seliuchenko.

    „Čia kiekviena programa yra nemokama, o „Robutler“ moka kūrėjams, kurių programos naudojamos, taip pat tiems, iš kurių darbų buvo perdirbta. Tai perėjimas nuo programinės įrangos nuomos prie bendruomenės, kuri ją kuria kartu“, – sakė Volodymyr Seliuchenko.

    DI agentai, pasitikėjimas ir atlygio mechanika

    Po vartotojams matomomis programomis kuriamas techninis sluoksnis, kurį „ZAS Ventures“ įvardija kaip esminę investicijos priežastį. „Robutler“ teigia, kad jų Web of Agents architektūra leidžia aplikacijoms ir DI agentams „atrasti“ vieniems kitus ir bendradarbiauti natūralia kalba.

    Platforma taip pat numato integracijas su išoriniais DI asistentais ir programavimo agentais, tokiais kaip „Claude“ ir „Codex“. Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją, kai įrankiai vis dažniau tampa ne pavienėmis programomis, o tarpusavyje susietomis agentų sistemomis, kurios dalijasi užduotimis, kontekstu ir teisėmis.

    Įmonė nurodo pateikusi tris patentų paraiškas, susijusias su agentų „atradimu“, pasitikėjimo reitingavimu ir programų naudojimo priskyrimu, pagal kurį skaičiuojami išmokėjimai kūrėjams. Taip pat paskelbti „TrustFlow“ tyrimo rezultatai ir sukurti du atviri protokolai: Agent OAuth ir UAMP, skirti tapatybei ir žinučių apsikeitimui tarp agentų per organizacijų ribas.

    „Dauguma DI įmonių kuria geresnį įrankį. Volodymyr kuria vietą, iš kurios atsiranda įrankiai“, – sakė „ZAS Ventures“ įkūrėjas ir valdantysis partneris Andrew Zinchuk.

    „Pirmą čekį „Robutler“ parašėme dėl sluoksnio po programomis: atradimo, pasitikėjimo ir atsiskaitymų tarp agentų. Būtent šios dalies reikia visam agentiniam internetui, o ją kuria beveik niekas“, – sakė Andrew Zinchuk.

    „ZAS Ventures“ skelbia nuo 2023 metais paremtas daugiau nei 25 įmones per du fondus, o 2025 metais Ukrainos startuolių fondas jam suteikė metų investuotojo vardą. Fondas taip pat deklaruoja tikslą iki 2034 metų prisidėti prie 30 ukrainiečių įkurtų vienaragių atsiradimo, o be kapitalo siūlo ir praktinę pagalbą įžengiant į JAV bei ES rinkas.

  • „Text“ ketvirčio rezultatai nuvylė rinką: pelnas krito, o akcijos Varšuvos biržoje smuko dviženkliu

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojama technologijų bendrovė „Text“ (anksčiau žinoma kaip „LiveChat Software“) paskelbė 2026–2027 finansinių metų pirmojo ketvirčio (balandžio–birželio mėnesių) rezultatus. Nors pokyčiai metiniu palyginimu nėra drastiški, investuotojų reakcija buvo griežta – akcijos prekybos metu smuko daugiau nei 10 proc.

    Bendrovė per ketvirtį uždirbo apie 6,7 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, kai prieš metus jis siekė maždaug 7,2 mln. eurų. Veiklos pelnas krito iki maždaug 7,2 mln. eurų (pernai buvo apie 8,1 mln. eurų), o EBITDA sumažėjo iki maždaug 8,9 mln. eurų, palyginti su maždaug 9,6 mln. eurų prieš metus.

    Pajamos iš pardavimų sudarė apie 19,2 mln. eurų ir buvo nežymiai mažesnės nei prieš metus (apie 19,6 mln. eurų). Rinka į tokias nedideles „raudonas“ eilutes dažnai reaguoja jautriai, kai tikimasi spartesnio augimo arba kai bendrovė įpratusi demonstruoti stabilų rezultatų gerėjimą.

    Pagrindinė kryptis – prenumeratos pajamos

    „Text“ didžiąją dalį pajamų generuoja užsienio rinkose, o reikšminga dalis pardavimų yra gaunama JAV doleriais, todėl investuotojai papildomai vertina ir valiutų svyravimų poveikį. Bendrovė pabrėžia, kad jos veiklos modelis remiasi prenumeratomis, todėl vienas svarbiausių rodiklių yra pasikartojančios mėnesinės pajamos.

    2026 metų birželio 30 dieną mėnesinės pasikartojančios abonementinės pajamos (MRR) siekė apie 7,5 mln. JAV dolerių ir per metus paaugo 4 proc. Metinį pasikartojantį pajamų lygį (ARR) bendrovė nurodė apie 89,5 mln. JAV dolerių.

    „Pirmajame ketvirtyje fiksavome solidų MRR augimą ir aukštus pinigų srautus, kuriuos iš dalies lėmė kainodaros pereinamojo laikotarpio pabaiga „LiveChat“ klientams. Džiugina ir kaštų kontrolė, tačiau toliau intensyviai dirbame su produktų plėtra ir klientų pritraukimo gerinimu“, – sakė „Text“ vadovas Mariusz Ciepły.

    Kodėl akcijos smuko taip stipriai?

    Po rezultatų paskelbimo „Text“ akcijos tapo vienos labiausiai spaudžiamų visoje Varšuvos biržoje: prekybos metu kaina krito daugiau nei 10 proc. Rinkos dalyviai tokiais atvejais paprastai reaguoja ne tik į pačius skaičius, bet ir į augimo tempą, maržų dinamiką bei signalus apie artimiausius ketvirčius.

    Šio tipo programinės įrangos bendrovėms svarbi ne vien dabartinė pelno eilutė, bet ir tai, ar pavyksta nuosekliai didinti pasikartojančias pajamas, išlaikyti klientus bei efektyviai auginti naujų klientų srautą. Net ir nedidelis metinis pelno bei EBITDA sumažėjimas gali būti interpretuojamas kaip ženklas, kad augimas lėtėja, todėl investuotojai greitai pervertina riziką.

    „Text“ yra viena didesnių pasaulyje verslui skirtų „live chat“ ir klientų aptarnavimo sprendimų tiekėjų. Bendrovės rezultatus ir toliau lems konkurencija SaaS rinkoje, produkto vystymo tempas bei gebėjimas didinti prenumeratų bazę, kartu išlaikant maržas.

  • Startuolių žingsniai Europoje: nauji produktai, partnerystės ir plėtra, kurios išryškėjo per savaitę

    Europos startuolių ekosistemoje kiekvieną savaitę netrūksta naujienų, kurios rodo, kur juda rinka: nuo naujų produktų pristatymų iki tarptautinės plėtros ar įsigijimų. Pastarosiomis dienomis ryškėjo keli pasikartojantys motyvai: tvarumo sprendimai, duomenų ir kibernetinio saugumo poreikis bei finansinių paslaugų skaitmeninimas.

    Tokie pranešimai dažnai lieka „po radaru“, nes atskirai ne visi pasiekia didžiųjų antraščių lygį. Vis dėlto būtent iš jų galima matyti, kaip keičiasi vartotojų elgsena, kur teka rizikos kapitalas ir kokios technologijos pereina iš eksperimentų į komercinį mastą.

    Vienas ryškesnių signalų buvo maisto technologijų bandymai išnaudoti virtualias erdves produkto pristatymui ir prekės ženklo istorijai kurti. Augalinės kilmės produktų segmentas Europoje išlieka vienas aktyviausių, o įmonės ieško būdų išsiskirti konkurencingoje rinkoje ne tik skoniu ar kaina, bet ir komunikacijos kanalais.

    Tuo pat metu Baltijos regiono kūrėjai toliau testuoja nišas skaitmeninio turto ir blokų grandinių srityje: nuo meno kolekcionavimo iki atsiskaitymo infrastruktūros. Nors rinka patyrė svyravimų, praktiniai panaudojimo atvejai išlieka, ypač kai kuriamos aiškiai kuratorinės platformos ir integracijos su esamomis ekosistemomis.

    Nauji produktai ir plėtra

    Plėtros sprendimai vis dažniau siejami su labai konkrečiomis rinkomis: pavyzdžiui, logistikos ir transporto srityje įmonės renkasi Vokietiją kaip didžiausią Europos transporto rinką. Elektros ir autonominio transporto kryptis čia tampa ne tik technologiniu iššūkiu, bet ir reguliavimo, infrastruktūros bei tiekimo grandinių testu.

    Finansinių technologijų ir programinės įrangos kaip paslaugos segmentuose matomas spaudimas mažinti įėjimo barjerus. Nemokami planai, „be kodo“ integracijos ir greitesnis diegimas tampa svarbiais argumentais, nes įmonės nori greitai išbandyti sprendimus, o tik vėliau didinti apimtis.

    Taip pat ryškėja draudimo technologijų judėjimas į didžiąsias Europos ekonomikas. Mikromobilumo draudimas tampa atskira augančia kategorija, nes plečiasi elektrinių dviračių ir paspirtukų naudojimas, o kartu daugėja poreikis aiškiems, skaidriems ir greitai administruojamiems draudimo modeliams.

    Įsigijimai ir partnerystės

    Kelionių ir laisvalaikio sektoriuje partnerystės dažnai kuriamos tam, kad vartotojui vienoje vietoje būtų pasiūlytas platesnis muziejų, pramogų ir patirčių pasirinkimas. Tokie susitarimai paprastai reiškia stipresnę platinimo galią, daugiau duomenų apie paklausą ir efektyvesnį rinkodarinių kampanijų planavimą.

    Įsigijimai išlieka būdu greitai pridėti trūkstamas kompetencijas, ypač kai kalbama apie darbuotojų mokymą, žinių valdymą ar procesų skaitmeninimą. Mažesni specializuoti produktai dažnai tampa didesnių platformų dalimi, nes įmonės siekia sujungti komunikaciją, operacijas ir mokymus į vieną įrankių rinkinį.

    Finansinių paslaugų infrastruktūroje daugėja susitarimų, leidžiančių paslaugų teikėjams greičiau pasiūlyti atvirosios bankininkystės funkcijas. Europoje tai ypač aktualu dėl skirtingų rinkų brandos, todėl platforminiai sprendimai, galintys veikti keliuose regionuose, turi aiškų pranašumą.

    Ką rodo šie signalai

    Bendra kryptis aiški: įmonės ieško mastelio per plėtrą, efektyvumo per integracijas ir augimo per partnerystes. Kartu matosi ir atsargesnis požiūris į „vien tik idėjos“ projektus: daugiau dėmesio skiriama pajamų augimui, pasikartojančioms įplaukoms ir realiam pritaikymui.

    Šie savaitės pasiekimai taip pat parodo, kad inovacijos Europoje dažnai gimsta sankirtoje tarp technologijų ir reguliuojamų sektorių. Todėl laimi tie, kurie geba ne tik sukurti produktą, bet ir įrodyti jo patikimumą, saugumą bei gebėjimą veikti skirtingose rinkose.

  • Miuncheno „ClearOps“ pritraukė 8,6 mln. eurų: DI platforma žada mažinti prastovas pramonėje

    Miuncheno „ClearOps“ pritraukė 8,6 mln. eurų: DI platforma žada mažinti prastovas pramonėje

    Miunchene įsikūręs verslo programinės įrangos startuolis „ClearOps“ užbaigė A serijos finansavimo etapą ir pritraukė 8,6 mln. eurų. Įmonė kuria DI pagrįstą po pardavimo paslaugų platformą pramonės įrangos gamintojams, siekdama sujungti gamintojus, atstovus, servisus ir pačius įrenginius į vieną koordinuojamą sistemą.

    Finansavimo etapui vadovavo „Hitachi Ventures“, taip pat dalyvavo „Schoeller Group“ ir „Barkawi Group“. Bendrovė nurodo, kad tai pirmasis jos institucinis kapitalo pritraukimas, o lėšos bus nukreiptos į tarptautinę plėtrą, pardavimų vystymą ir DI sprendimų tobulinimą.

    Kur slypi problema po pardavimo grandinėje?

    Po pardavimo paslaugos pramonėje apima atsarginių dalių planavimą, remonto darbų organizavimą, techninės priežiūros grafikų valdymą ir tiekimo grandinę. „ClearOps“ akcentuoja, kad ši sritis dažnai remiasi išskaidytomis sistemomis ir rankiniais procesais, dėl kurių dalys nepasiekia serviso laiku, o prastovos klientams kainuoja brangiai.

    Bendrovė platformą pristato kaip DI operacinę sistemą po pardavimo procesams, kuri nereikalauja iš karto keisti visos esamos IT infrastruktūros. Idėja paprasta: surinkti duomenis iš skirtingų šaltinių, suderinti atsarginių dalių paklausą su realiomis remonto užduotimis ir padėti sprendimus vykdyti greičiau.

    „Pramonės serviso tinklai patiria vis didesnį spaudimą: technika tampa labiau sujungta, o lūkesčiai dėl nepertraukiamo veikimo auga. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad tinkamos dalys ir paslaugos būtų paruoštos dar prieš atsirandant prastovai“, – sakė „ClearOps“ vadovas Williamas Barkawi.

    Kokį efektą žada „ClearOps“?

    „ClearOps“ teigia dirbanti su tokiais pramonės gamintojais kaip AGCO, Terex, Jungheinrich ir Lippert. Pasak įmonės, klientų tinkluose platforma padėjo padidinti atsarginių dalių prieinamumą iki 40 proc., dalies pardavimus auginti 5–15 proc. ir kai kuriais atvejais sutrumpinti remonto laiką iki dviejų dienų.

    Tokie skaičiai rodo, kad didžiausia vertė kuriama ne vien prognozuojant gedimus, bet ir suvaldant vykdymą: kur yra dalis, kas ją užsakė, kada ji atvyks, kuris servisas gali atlikti darbą, ir kaip viską suderinti tarp skirtingų partnerių.

    Ką įmonė darys su naujomis investicijomis?

    Gavusi kapitalo, bendrovė planuoja stiprinti komercines komandas ir partnerystes su gamintojų bei servisų ekosistema, kad sprendimas greičiau pasiektų didesnius tarptautinius tinklus. Taip pat žadama plėsti DI funkcijas, kurios ne tik prognozuoja poreikį, bet ir automatizuoja kritinius atsarginių dalių bei serviso darbo srautus.

    „ClearOps“ būstinė yra Miunchene, o papildomos veiklos kryptys vystomos Lisabonoje, Atlantoje ir San Chosė. Bendrovė nurodo turinti apie 60 darbuotojų, o šis finansavimo etapas turėtų padėti spartinti plėtrą ir produktų vystymą globaliu mastu.

  • Londono „PANTA“ pritraukė 3,4 mln. eurų: žada iš esmės modernizuoti finansinių indeksų kūrimą

    Londono „PANTA“ pritraukė 3,4 mln. eurų: žada iš esmės modernizuoti finansinių indeksų kūrimą

    Londone įsikūrusi „PANTA“ – programinės įrangos kaip paslaugos (SaaS) finansinių technologijų startuolė – pritraukė 3,4 mln. eurų investiciją. Raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Fuel Ventures“, o dalis sumos suteikta kaip „Innovate UK“ inovacijų paskola.

    Pasak bendrovės, šios lėšos bus skirtos spartesnei produkto plėtrai ir komandos augimui. „PANTA“ taip pat planuoja plėsti komercinę veiklą, pereinant nuo bandomųjų diegimų prie platesnio sprendimo įdiegimo rinkoje.

    Kas keičiasi indeksų rinkoje?

    Finansinių indeksų kūrimas ir administravimas ilgą laiką rėmėsi pasenusiomis sistemomis, rankiniais procesais ir skaičiuoklėmis. Dėl to indeksų tiekėjams ir turto valdytojams sudėtinga greitai kurti naujus produktus, užtikrinti nuoseklią kontrolę ir atitikti vis griežtėjančius rizikos bei atitikties reikalavimus.

    Rinkos spaudimą didina ir investuotojų paklausa lankstesniems, duomenimis grįstiems indeksams, kurie gali būti pritaikomi konkrečioms strategijoms ar temoms. Tokie produktai dažnai reikalauja dažnesnio perbalansavimo, sudėtingesnių taisyklių ir skaidresnių skaičiavimo procesų.

    Ką siūlo „PANTA“ platforma?

    „PANTA“ teigia kurianti vientisą, nuo pradžios iki pabaigos veikiančią sistemą, kuri automatizuoja indeksų projektavimą, skaičiavimą ir pateikimą. Platforma apjungia indeksų kūrimo įrankius su masteliu plečiamu skaičiavimo varikliu, kad indeksus būtų galima kurti, testuoti ir paleisti greičiau.

    Sprendimas orientuotas į turto valdytojus, indeksų tiekėjus ir duomenų platformas, siekiančias mažinti infrastruktūros sąnaudas ir trumpinti produkto pateikimo rinkai laiką. Bendrovė nurodo jau turinti pirmuosius aktyvius klientus ir mezganti partnerystes su strateginiais rinkos dalyviais.

    „Indeksų kūrėjai ir naudotojai pernelyg ilgai buvo apriboti pasenusiomis sistemomis. „PANTA“ skaitmenizuoja visą vertės grandinę ir padeda klientams greičiau diegti naujoves, dirbti efektyviau bei sukurti daugiau vertės investuotojams“, – sakė „PANTA“ vadovas ir vienas įkūrėjų Tobiasas Sproehnle.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Gavusi finansavimą, „PANTA“ ketina plėsti inžinerijos komandą ir spartinti produktų kūrimą, ypatingą dėmesį skiriant automatizavimui bei patikimumui. Tokie prioritetai įprasti infrastruktūriniams „fintech“ sprendimams, kur klientai tikisi stabilumo, audituojamumo ir aiškiai apibrėžtų procesų.

    Bendrovė taip pat signalizuoja apie ambicingesnius planus: minima, kad didesnis A serijos finansavimo etapas galėtų būti svarstomas 2027 metų pradžioje. Tai rodytų siekį sparčiau didinti klientų skaičių ir įsitvirtinti kaip indeksų duomenų infrastruktūros tiekėjui tarptautinėse rinkose.