„Toyota“ taikosi į pažangesnį vairavimo asistentą
„Toyota“ planuoja nuo 2028 metų pradėti diegti naujos kartos pažangios vairuotojo pagalbos sistemą, kuri savo idėja primins „Tesla“ Full Self-Driving (Supervised) – prižiūrimą važiavimą nuo taško iki taško. Tačiau gamintojas pabrėžia, kad techninis kelias bus kitoks, o saugumo ribojimų bus daugiau.
Šiuo metu daugelyje „Toyota“ modelių siūlomos funkcijos, tokios kaip adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema, eismo juostos centravimas, pagalba persirikiuojant ir automatinis parkavimas. Skelbiama, kad naujasis sprendimas turėtų būti gerokai pažangesnis tiek greitkeliuose, tiek mieste.
Ką reiškia L2++ ir kodėl tai svarbu?
Japonijos žiniasklaidoje sistema apibūdinama kaip L2++ – tai nėra oficiali tarptautinė klasifikacija, o rinkodaros terminas. SAE (Automotive Engineers) apibrėžimuose 2 lygis reiškia, kad automobilis gali vienu metu valdyti greitį ir vairą, bet vairuotojas privalo nuolat stebėti kelią ir bet kada perimti kontrolę.
3 lygis jau leidžia tam tikromis sąlygomis nukreipti dėmesį nuo kelio, tačiau sistema pati aiškiai paprašo perimti vairavimą, kai to prireikia. Praktikoje dauguma L2+ ar L2++ sprendimų reklamuojami kaip patogesni, bet teisiškai vairuotojas vis tiek lieka atsakingas už situacijos valdymą.
Esminis skirtumas nuo „Tesla“: papildomi saugikliai
Didžiausias skirtumas – „Toyota“ ketina naudoti vadinamąsias apsaugines ribas, kurios stebėtų DI veikimą ir užkirstų kelią netikėtiems manevrams pagal iš anksto žmogaus nustatytas taisykles. Tokia architektūra reiškia, kad sprendimų priėmimas nebūtų visiškai paliekamas vienam DI modeliui.
„Techniniu požiūriu kursime 4 lygio technologiją, tačiau komerciškai ją siūlysime kaip L2++“, – sakė „Toyota“ programinės įrangos kūrimo centro vadovas Akihiro Sarada.
Šis pareiškimas signalizuoja atsargesnę strategiją: net jei vidiniai pajėgumai būtų artimi aukštesniam autonomiškumui, vartotojams sistema būtų pateikiama taip, kad vairuotojas liktų prie vairo ir prisiimtų atsakomybę. „Toyota“ taip pat teigia, kad toks požiūris gali reikšmingai prisidėti prie saugumo, nors konkrečios metodikos ir bandymų duomenys viešai dar neatskleisti.
Pagal minimą planą naujoji sistema pirmiausia turėtų pasirodyti 2028 metų modeliuose, o iki 2030 metų būti išplečiama į platesnę modelių gamą. Kol kas neaišku, kurios rinkos ją gaus pirmos, tačiau tikėtina, kad prioritetu taps didžiosios rinkos, kuriose aktyviai konkuruojama dėl pažangių vairavimo asistentų.
Kontekstui svarbu tai, kad vis daugiau gamintojų kuria prižiūrimo važiavimo mieste funkcijas, tačiau kartu griežtėja ir reguliuotojų dėmesys sistemų pavadinimams, vairuotojo įsitraukimui bei atsakomybės riboms. Todėl „Toyota“ pasirinktas modelis su papildomais saugikliais gali tapti bandymu suderinti technologinį progresą, aiškesnį paaiškinamumą ir rizikų valdymą.
Tuo pat metu Japonija jau yra įteisinusi 4 lygio autonomines transporto priemones apibrėžtose teritorijose, o šalies tikslai iki 2030 metų siejami su tūkstančiais autonominių taksi, autobusų ir kitų komercinių priemonių. Tai rodo, kad rinkoje lygiagrečiai vystomos dvi kryptys: plataus vartojimo L2–L3 sprendimai ir riboto veikimo, bet pilnai autonominiai 4 lygio projektai.