CP v2

Tag: SAFE programa

  • Dėl milijardų iš SAFE bręsta įtampa: Ukraina įžvelgia galimą Lenkijos pasipriešinimą

    Dėl milijardų iš SAFE bręsta įtampa: Ukraina įžvelgia galimą Lenkijos pasipriešinimą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad dalis nepanaudotų SAFE programos lėšų galėtų būti nukreipta bendriems Europos Sąjungos ir Ukrainos projektams, įtraukiant Ukrainos įmones. Ši žinutė iškart sukėlė aštrią diskusiją dėl to, kam ir kokiomis sąlygomis galėtų atitekti nepanaudoti pinigai.

    Ukrainoje tai vertinama kaip galimybė sparčiau integruoti šalies gynybos pramonę į Europos tiekimo grandines ir gauti užsakymų bendroms gamybos bei modernizavimo programoms. Tačiau kartu pabrėžiama, kad kai kurios ES valstybės gali nepritar­ti tokiam perskirstymui, jei tai reikštų mažesnes galimybes nacionaliniams projektams.

    Lenkija: pasiūlymas dar nepatvirtintas

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas viešai akcentavo, kad pristatyta idėja kol kas nėra galutinis sprendimas ir nėra formaliai patvirtinta. Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka priminė, kad šiuo metu SAFE reglamentas aiškiai apibrėžia, kokioms reikmėms lėšos gali būti naudojamos.

    Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Defence Express šią reakciją įvertino kaip signalą, kad gali prasidėti konkurencija dėl finansavimo. Ukrainos pusė baiminasi, jog dėl didelių sumų dalis ES šalių sieks, kad nepanaudotos lėšos liktų jų nacionaliniams poreikiams, o ne tarptautiniams projektams su Ukraina.

    „Nors Ursula von der Leyen gana aiškiai paskelbė apie ketinimą atverti kelią bendriems su Ukraina gynybos projektams, oponentų tarp ES valstybių rasti nebus sunku, ypač kai kalbama apie milijardus“, – sakė Defence Express.

    Kiek pinigų gali likti nepanaudota?

    SAFE programos biudžetas siekia 150 000 000 000 eurų, o iki šiol, kaip nurodoma Ukrainos analizėje, paskirstyta 130 500 000 000 eurų. Tai reiškia, kad reikšminga dalis lėšų teoriškai dar gali būti persvarstoma, jei valstybės nepasinaudos visa joms numatyta dalimi.

    Analizėje taip pat minima, kad dėl vidaus politikos veiksnių Italija gali atsisakyti dalies SAFE paskolos, kuri būtų skirta socialinėms reikmėms, o tai galėtų didinti nepanaudotų lėšų sumą maždaug iki 25 500 000 000 eurų. Toks scenarijus sustiprintų diskusijas dėl to, kas ir kokiu pagrindu galėtų pretenduoti į likučius.

    Terminais spaudžia ir taisyklės

    Pagal aptariamas nuostatas sprendimai dėl lėšų skyrimo valstybėms narėms turi būti galutinai priimti iki 2027 metų birželio 27 dienos. Skirtos lėšos turi būti panaudotos ir atsiskaitytos iki 2030 metų, o iki to laiko turi būti ir pristatyta užsakyta karinė įranga.

    Todėl artimiausiais metais gali daugėti situacijų, kai dalis finansavimo lieka neišnaudota dėl vėluojančių pirkimų, pramonės pajėgumų ribojimų ar politinių sprendimų. Būtent tai ir kuria prielaidas naujiems ginčams, ar nepanaudotos SAFE lėšos turėtų keliauti į papildomus nacionalinius projektus, ar į bendras Europos ir Ukrainos iniciatyvas.

  • Kanada mažina priklausomybę nuo JAV ginklų: nauji kontraktai Europoje gali atverti kelią ir Lenkijai

    Kanada, ilgą laiką daugumą karinės įrangos pirkusi iš JAV, pradeda ryškiau persiorientuoti į alternatyvius tiekėjus Europoje ir Indijos–Ramiojo vandenyno regione. Otavą tokiam žingsniui stumia įtempti prekybiniai santykiai su Vašingtonu ir politinis jautrumas, susijęs su užsakymų skyrimu JAV bendrovėms.

    Kanados valstybės sekretorius, atsakingas už karinius pirkimus, Stephenas Fuhr viešai pripažino, kad dabartinėmis aplinkybėmis kanadiečiams būtų sunku priimti sprendimus, kai nauja kariuomenės technika vėl masiškai užsakoma iš JAV. Pasak jo, valdžia siekia kuo greičiau pakeisti pirkimų kryptį, kad ateityje šalis nebūtų tokioje pažeidžiamoje padėtyje.

    „Turime ieškoti naujų galimybių ir kuo greičiau keisti kryptį, kad ateityje neatsidurtume tokioje pačioje situacijoje“, – sakė Stephenas Fuhr.

    Otava nori mažinti rizikas

    Kanadoje vis dažniau akcentuojama, kad vieno tiekėjo dominavimas gynybos pirkimuose kelia tiek politinių, tiek ekonominių rizikų. Viešojoje erdvėje skambėjo vertinimai, jog šiuo metu daugiau nei 70 centų iš kiekvieno dolerio, skiriamo ginkluotei, atitenka JAV tiekėjams, todėl Otava ieško būdų didinti vietos pramonės dalį.

    Kanados Vyriausybė yra paskelbusi kryptį, kad per artimiausią dešimtmetį didžioji dalis kariuomenės užsakymų turėtų tekti Kanados įmonėms, o tarptautiniai projektai labiau remtųsi partnerystėmis su Europa ir Indijos–Ramiojo vandenyno regionu. Ši strategija pristatoma kaip gynybos stiprinimo ir ekonomikos augimo priemonė, skatinanti technologijų plėtrą bei darbo vietų kūrimą.

    SAFE ir galimybė Lenkijai

    Papildomu impulsu bendradarbiavimui su Europa tapo Kanados įsitraukimas į Europos Sąjungos gynybos iniciatyvas. Kanada yra vienintelė ne Europos valstybė, įtraukta į su Europos Sąjunga siejamą gynybos finansavimo ir bendrų pirkimų kryptį SAFE, o tai praktiškai atveria daugiau kelių bendriems projektams su Europos pramone.

    Viešai skelbta, kad pagal SAFE jau pasirašyta pirmoji Kanados sutartis, susijusi su ryšio sistemomis, o vienas partnerių šiame projekte yra Lenkijos įmonė „Enamor International“. Tai sustiprina signalą, kad Kanados perorientavimas gali tapti apčiuopiama galimybe ir Lenkijos gynybos sektoriui.

    Ką rodo konkretūs sprendimai

    Kanada savo pirkimų diversifikavimą rodo ir kitais sprendimais: pastaruoju metu ji pasirinko Vokietijos gamintoją kaip būsimą povandeninių laivų tiekėją, taip pat įsitraukė kaip stebėtoja į tarptautinę naujos kartos naikintuvo programą, kurią vysto Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija. Tuo pat metu Kanadoje aptariami ir naikintuvų programos scenarijai, vertinant tiek tiekimo grandinių, tiek politinių rizikų aspektus.

    Rudenį Kanada turėtų būti pagrindinė šalis tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose, kur planuojamas platus Kanados įmonių ir delegacijos dalyvavimas. Tokie renginiai dažnai tampa vieta, kur ne tik demonstruojama technika, bet ir pasirašomi nauji memorandumai bei susitarimai, todėl dėmesys galimiems Kanados sandoriams su Europos partneriais, įskaitant Lenkiją, gali tik augti.

  • Italija prašo mažiau SAFE lėšų gynybai: Europos Komisija žada antrą kvietimą, šansai Lietuvai ir Lenkijai

    Italija nusprendė pasinaudoti mažesne Europos Sąjungos programos SAFE suma, nei planuota anksčiau. Apie tai, remdamasis agentūros ANSA informacija, žurnalistams pranešė Italijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

    Pasak jo, Roma kreipsis dėl maždaug 8,9 mlrd. eurų, nors anksčiau buvo svarstoma didesnė suma. Sprendimą jis aiškino poreikiu daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką.

    „Nusprendėme naudoti mažiau lėšų, nes reikia daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką“, – sakė Antonio Tajani.

    Ministras taip pat teigė, kad Italijos gynybos ministerija parengs projektų sąrašą, kuriems būtų panaudotos SAFE lėšos. Jo vertinimu, dalis iniciatyvų jau buvo planuotos anksčiau, bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis.

    Antonio Tajani nurodė, kad realus lėšų panaudojimas galėtų prasidėti nuo kitų metų. Tuo metu Europos Komisija patvirtino gavusi Italijos paraišką mažesnei sumai, nei buvo deklaruota pradinėse diskusijose.

    Kas yra SAFE ir kodėl svarbu

    SAFE (Security Action for Europe) yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas gynybos išlaidoms didinti, veikiantis paskolų principu. Bendra programos apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o tikslas – greičiau finansuoti bendrus ar suderintus gynybos pajėgumų stiprinimo projektus.

    Programos logika paprasta: valstybės gali skolintis palankesnėmis sąlygomis, o finansuojami projektai turi prisidėti prie Europos gynybos pajėgumų stiprinimo, įskaitant bendrus pirkimus ir suderinamumą.

    Kas gali pasikeisti Lietuvai ir Lenkijai

    Italijai prašant mažiau, dalis SAFE resursų gali likti nepanaudota pirmajame etape. Europos Komisijos atstovas yra užsiminęs, kad dar šiais metais gali būti paskelbtas antras kvietimas teikti paraiškas, kad likusios lėšos būtų perskirstytos.

    Lenkijos pusė jau yra viešai sakiusi, kad domisi dalyvavimu antrajame kvietime. Toks scenarijus reikštų, kad regiono valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, atsirastų papildoma galimybė siekti finansavimo projektams, susijusiems su gynybos pajėgumų plėtra ir bendrais pirkimais.

    Italijos vidaus diskusijos

    Italijoje SAFE idėja anksčiau sulaukė kritikos, ypač iš centrokairės opozicijos politikų, kurie akcentavo, kad didesni prioritetai turėtų būti skiriami sveikatos apsaugai ir švietimui. Ši vidaus politinė įtampa padeda paaiškinti, kodėl vyriausybė pasirinko mažesnį įsipareigojimą gynybos finansavimui per SAFE.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja spaudimas didinti gynybos finansavimą dėl prastėjančios saugumo situacijos ir poreikio greičiau užpildyti pajėgumų spragas. Dėl to antrasis SAFE kvietimas, jei bus paskelbtas, gali sulaukti aktyvesnės konkurencijos tarp valstybių.

  • Lenkijos kariuomenė kuria DI ekosistemą: nuo AIRON platformos iki naujų SAFE investicijų į kibernetinę gynybą

    Lenkijos kariuomenė spartina dirbtinio intelekto (DI) diegimą ir kuria nuosavą sprendimų ekosistemą, skirtą duomenų analizei, sprendimų priėmimo paramai, logistikos optimizavimui ir kibernetinei gynybai. Varšuva akcentuoja skaitmeninį suverenumą gynyboje, todėl siekia turėti tiek savas platformas, tiek vietoje kuriamus modelius, kuriuos būtų galima valdyti ir prižiūrėti nacionaliniu lygmeniu.

    Šių darbų ašimi tapo 2025 metų pradžioje prie Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų suformuotas Dirbtinio intelekto diegimo centras. Jis telkia kompetencijas nuo projektavimo ir testavimo iki DI sprendimų įdiegimo bei priežiūros, o taip pat koordinuoja bendradarbiavimą su mokslo institucijomis ir Lenkijos pramone.

    Vienas tikslas – saugūs DI sprendimai

    Lenkijos gynybos planuose DI numatomas ne kaip pavienis įrankis, o kaip standartinė infrastruktūros dalis, pritaikyta darbui su skirtingo jautrumo informacija. Praktikoje tai reiškia atskirtas aplinkas atviriems ir įslaptintiems duomenims, griežtesnę prieigos kontrolę ir nuolatinę modelių priežiūrą, kad jie atitiktų saugumo reikalavimus.

    Greta kibernetinės gynybos, DI taikymas orientuojamas į žvalgybos ir atpažinimo duomenų analizę, situacinio suvokimo stiprinimą ir vadovavimo grandinės spartinimą. Kariuomenei tai ypač aktualu dėl didėjančių informacijos srautų ir poreikio sprendimus priimti greičiau, nei tai įmanoma vien rankiniu būdu.

    AIRON – platforma, jungianti skirtingas funkcijas

    Vienu iš kertinių projektų įvardijama vidinė platforma AIRON, kuri veikia kaip DI paslaugų centras gynybos struktūrose. Platformos logika – centralizuoti DI įrankius, suteikti naudotojams saugią prieigą ir užtikrinti, kad duomenų apdorojimas vyktų izoliuotoje, prižiūrimoje aplinkoje.

    AIRON atveju akcentuojama dokumentų analizė ir informacijos paieška dideliuose vidinių ataskaitų kiekiuose. Tokiose sistemose plačiai taikomas principas, kai generuojamas atsakymas remiasi paieška organizacijos dokumentuose, taip sumažinant riziką „prifantazuoti“ ir padidinant tikimybę greitai rasti svarbiausias išvadas, kurios anksčiau pareikalaudavo daug valandų darbo.

    Taip pat vystomos kalbinės funkcijos, skirtos dokumentams versti ir apibendrinti, bei priemonės programuotojams, padedančios kurti saugesnį kodą. Kariuomenė tokius modulius traktuoja kaip kasdienės veiklos spartinimą, ypač ten, kur daug rutinos ir didelė klaidų kaina.

    Nuo vaizdo analizės iki kibernetinių algoritmų

    Greta dokumentų ir tekstinės informacijos apdorojimo, Lenkija vysto DI modulius, susijusius su vaizdo atpažinimu ir realaus laiko stebėsenos duomenų analize. Viena kryptis – taktinio lygmens sprendimai, kurie gali veikti arčiau duomenų šaltinio, pavyzdžiui, transporto priemonėje ar lauko sąlygomis, kai ryšys su centrine infrastruktūra ribotas.

    Kita kryptis – AIRON VISION tipo sprendimai, skirti vaizdo srauto analizei, kai sistema aptinka neįprastus įvykius ir padeda saugoti karinius objektus ar jautrias zonas. Tokie sprendimai ypač svarbūs dideliuose kompleksuose, kur vien tik fizinė apsauga ir tradicinės stebėjimo priemonės tampa per lėtos reaguoti į rizikas.

    Kibernetinėje erdvėje vystomi moduliai, kurie automatizuoja incidentų analizę, anomalių veiksmų paiešką ir modelių diegimą bei priežiūrą. Kariuomenei svarbu turėti pakartojamą „modelio gyvavimo ciklą“ nuo treniravimo ir testavimo iki įdiegimo, stebėsenos ir versijų kontrolės, nes tai mažina riziką, kad apsaugos priemonės atsiliks nuo besikeičiančių atakų.

    „SAFE programos pirkimai Kibernetinės erdvės gynybos pajėgoms yra konkretus operacinių gebėjimų sustiprinimas trijose srityse: kibernetinėje, IT ir kriptografijoje. Tai ne vien įrangos įsigijimas, o vientiso gebėjimų ekosistemos kūrimas – nuo informacijos apsikeitimo ir modernios kriptologijos iki dirbtinio intelekto, mobilių serverinių ir 5G ryšių“, – nurodė Lenkijos gynybos ministerija.

    Lenkija planuoja tolesnes investicijas, siejamas su SAFE finansavimu: numatomi didesni skaičiavimo pajėgumai DI treniravimui, mobilūs kibernetinio saugumo laboratorijų sprendimai, mobilūs kriptografijos valdymo centrai ir modulinės konteinerinės serverinės. Tokia infrastruktūra leistų veikti ne tik nuolatinėse bazėse, bet ir ten, kur situacija reikalauja greitai perdislokuojamų pajėgumų.

    Gynybos institucijų argumentas paprastas: postkvantinės kriptografijos ir modernių DI priemonių plėtra laikoma ilgalaike draudimo priemone nuo ateities grėsmių, o duomenų analizės automatizavimas turėtų sutrumpinti laiką nuo signalo apie grėsmę iki sprendimo ir atsako. Didelė dalis planuojamų išlaidų, pagal Varšuvos komunikaciją, būtų nukreipta į nacionalinę gynybos pramonę ir su ja susijusias įmones.

    Europos kontekste tai atspindi ryškią tendenciją: valstybės vis dažniau investuoja ne tik į ginkluotę, bet ir į duomenų, algoritmų bei skaičiavimo infrastruktūrą, kuri laikoma būtina šiuolaikinių pajėgų dalimi. Lenkijos atvejis rodo, kad DI diegimas kariuomenėje vis labiau juda nuo eksperimentų prie standartizuotų platformų ir didelių, kelių metų investicijų.

  • Ukrainiečiai sureagavo į Lenkijos rekordinį artilerijos pirkinį: 1,8 mlrd. eurų už 96 Krab

    Ukrainiečiai sureagavo į Lenkijos rekordinį artilerijos pirkinį: 1,8 mlrd. eurų už 96 Krab

    Ukrainos gynybos temomis rašanti žiniasklaida sureagavo į Lenkijos sprendimą papildomai įsigyti 96 savaeiges 155 mm artilerijos sistemas AHS Krab. Kontraktas pasirašytas gegužės 30 dieną Huta Stalowa Wola gamykloje, o jo reikšmė siejama su spartesne Lenkijos kariuomenės modernizacija ir NATO rytinio sparno stiprinimu.

    Skelbiama, kad sutarties vertė siekia apie 1,8 mlrd. eurų, o užsakymas numatytas kaip keturi divizioniniai ugnies moduliai REGINA. Kiekviename modulyje planuojama po 24 haubicas, taip pat numatomi vadovavimo ir logistikos vienetai, reikalingi brigados ar divizijos ugnies paramai.

    Kas perkama ir kam skirta

    Be pačių haubicų, pakete numatomi vadovavimo, amunicijos bei remonto ir techninės priežiūros pajėgumai, kad divizionas galėtų veikti autonomiškiau. Toks komplektavimas atitinka šiandienos karo pamokas, kai svarbu ne tik ginklas, bet ir ryšiai, atsargų papildymas bei greitas remonto ciklas.

    Krab yra 155 mm NATO standarto sistema, todėl gali naudoti plačiai Aljanse paplitusią amuniciją. Ukrainos apžvalgininkai pabrėžia, kad tokia artilerija svarbi tiek atgrasymui, tiek realiam koviniam pajėgumui, ypač vertinant Rusijos vykdomą agresiją regione.

    Ką pabrėžia Ukraina

    Ukrainos portalas Militarnyj, aprašydamas sandorį, akcentavo užsakymo mastą ir tęstinį Lenkijos sausumos pajėgų stiprinimą. Dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad Krab jau turi realios kovinės patirties, nes nuo plataus masto karo pradžios šios sistemos buvo naudojamos Ukrainos gynyboje.

    „Krab jau įrodė savo efektyvumą rusų ir ukrainiečių kare, o Ukrainos kariai jį vertino už taiklumą, mobilumą ir greitą parengimą šūviui“, – rašė Militarnyj.

    Ukrainos komentaruose taip pat primenama, kad Lenkija buvo viena pirmųjų sąjungininkių, perdavusių artilerijos sistemas Ukrainai, o vėliau Kyjivas įsigijo papildomų vienetų. Toks kontekstas dažnai pateikiamas kaip argumentas, kodėl šio tipo sistemos laikomos patikrintomis fronto sąlygomis.

    SAFE ir platesnė gynybos pramonės kryptis

    Finansavimas siejamas su SAFE programa, kuri siekia skatinti gynybos technologijų projektavimą ir gamybą Europos Sąjungoje, kartu didinant valstybių narių pasirengimą. Lenkijos atveju tai taip pat reiškia didesnį užsakymų stabilumą vietos pramonei ir greitesnį gamybos pajėgumų auginimą.

    Pastaruoju metu Huta Stalowa Wola yra siejama ir su kitais Lenkijos kariuomenės užsakymais, o Krab kontraktas išsiskiria mastu bei aiškia orientacija į artilerijos stiprinimą. Ukrainos vertinimu, tokie pirkimai siunčia signalą, kad Varšuva planuoja ilgalaikį gynybos pajėgumų augimą, remdamasi ir Ukrainos karo patirtimi.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE sutartis: iki mėnesio pabaigos žada 40 sandorių gynybai

    Lenkija baigia derinti sutartis pagal Europos Sąjungos programą SAFE, skirtą spartesniems gynybos pajėgumų pirkimams ir gamybos stiprinimui. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniak-Kamyszas teigia, kad dokumentai rengiami intensyviai, o darbas koordinuojamas kasdien.

    Pasak jo, procese dalyvauja Ginkluotės agentūra, Gynybos ministerija, valstybės valdoma Lenkijos gynybos grupė bei privatūs partneriai. Tikslas – iki mėnesio pabaigos pasirašyti apie 40 sutarčių arba jau galiojančių susitarimų pakeitimų.

    Iki 2030 metų numatyti pirkimai

    SAFE lėšomis finansuojami sandoriai apima ne tik naujus pirkimus, bet ir esamų sutarčių pakeitimus, kai koreguojamas finansavimo modelis ir didinama bendra užsakymų vertė. Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad dalį sprendimų reikia suderinti itin greitai, nes artėja derybų ir parafavimo terminai.

    Programos rėmuose suplanuoti pristatymo grafikai ir įsipareigojimai gali tęstis iki 2030 metų. Tai reiškia, kad šiuo etapu daugiausia sprendžiama dėl apimčių, terminų ir konkrečių gamintojų, o realus įrangos tiekimas gali vykti etapais.

    „Nuo aušros iki nakties dirba ekspertų komandos, turime kasdienius pasitarimus ministerijoje, dirbame kartu su Lenkijos gynybos grupe ir privačiais partneriais“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

    Dėmesys DI ir antidroninėms sistemoms

    Lenkijos gynybos ministerija nurodo, kad tarp rengiamų projektų yra antidroninių pajėgumų stiprinimas, taip pat sprendimai, susiję su DI, kibernetiniu saugumu ir gynyba kibernetinėje erdvėje. Tokios kryptys pastaraisiais metais tapo prioritetinės daugeliui Europos valstybių, atsižvelgiant į didėjančią dronų grėsmę ir kibernetinių atakų mastą.

    Kartu pabrėžiama, kad ne visos lėšos būtinai bus panaudotos per dvišalius, nacionalinius kontraktus. Jei dalis finansavimo liktų nepaskirstyta atskiruose sandoriuose, ji būtų nukreipta į bendrus pirkimus su kitomis valstybėmis.

    Bendri pirkimai su partneriais

    Lenkija signalizuoja norą aktyviau dalyvauti daugiašaliuose užsakymuose, kurie apima bent kelias šalis. Tarp minimų krypčių – bendri projektai su Baltijos valstybėmis, taip pat bendradarbiavimas su kitais programos dalyviais, įskaitant Kanadą.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad šalis siekia kuo pilniau panaudoti SAFE galimybes ir būti tarp pirmųjų, kurie sutartis pavers realiais užsakymais. Gynybos ministerijos teigimu, jei kitos valstybės dels arba nepanaudos savo dalies lėšų, bendrų pirkimų mechanizmas gali tapti būdu greičiau paskirstyti finansavimą ten, kur projektai jau parengti.

    „Nė vienas zlotas iš programos SAFE nebus iššvaistytas: jei nepanaudosime per atskirą pirkimą, panaudosime bendroje procedūroje“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

  • SAFE sutartis su Europos Komisija – finišo tiesiojoje: Lenkija gali būti pirmoji ES

    Lenkija gali tapti pirmąja Europos Sąjungos valstybe, su kuria Europos Komisija pasirašys paskolos sutartį pagal SAFE programą. Apie artėjantį pasirašymą Varšuvoje agentūrai PAP nurodė du šaltiniai Europos Komisijoje.

    Skelbiama, kad sutartį penktadienio rytą sostinėje turėtų pasirašyti du Europos Komisijos nariai Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius bei Lenkijos Vyriausybės atstovai. Lenkijos pusėje parašus planuoja dėti vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas bei finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    SAFE programa numato galimybę šalims gauti paskolas, skirtas gynybos pajėgumams stiprinti ir susijusioms investicijoms finansuoti. Pastaraisiais metais šis klausimas ES darbotvarkėje išaugo dėl saugumo situacijos regione ir poreikio spartinti bendrus pajėgumų projektus.

    Pasak šaltinių, Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius po vizito Varšuvoje vyks į Vilnių. Tai leidžia manyti, kad Lietuva taip pat gali būti tarp pirmųjų valstybių, kurios pereis prie praktinio SAFE lėšų įsisavinimo etapo.

    Lenkija laukia maždaug 6,5 mlrd. eurų dydžio avanso. Galutinis išmokėjimas siejamas su Europos Komisijos vidinių procedūrų užbaigimu ir formaliu paskolos sutarties įsigaliojimu.

    Kas toliau po pasirašymo?

    Europos Komisijos šaltinių teigimu, kad lėšos galėtų pasiekti Lenkiją, pirmiausia turi būti užbaigtos institucijos vidaus derinimo procedūros. Šis etapas paprastai apima teisinius ir finansinius patikrinimus, užtikrinančius, kad sutartys atitinka programos taisykles.

    „Siekiame, kad visos formalios procedūros būtų parengtos iki penktadienio“, – sakė ES institucijų šaltinis.

    Šiuo metu paskolos sutarčių pagal SAFE laukia 19 ES valstybių. Tai rodo, kad artimiausiu metu gali daugėti analogiškų pasirašymų, o konkurencija dėl ankstyvųjų išmokų taps svarbiu veiksniu planuojant gynybos pirkimus ir projektų grafikus.

    Jei Lenkija išties bus pirmoji, tai gali tapti precedentu, kaip greitai valstybės gali pereiti nuo politinių sprendimų prie realaus finansavimo. Praktiniu požiūriu tai reikštų spartesnį investicijų startą ir aiškesnį planavimą tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu.

  • Lenkija baiminasi dėl JAV ginklų prioritetų: ar Europa per SAFE siekia daugiau kontrolės krizės metu?

    Lenkijoje vis garsiau keliami klausimai, ar JAV ginklų tiekimo prioritetai krizės atveju visada sutaptų su Varšuvos lūkesčiais. Šią įtampą dar labiau paryškina Europos programos SAFE idėja: tai ne vien pinigai gynybai, o ir atsakymas, kas lemia prieigą prie ginklų bei amunicijos, kai jų reikia labiausiai.

    Diskusijos esmė paprasta: net ir būdama artima sąjungininkė, valstybė negali iki galo kontroliuoti, kada bus įvykdyti užsakymai ir kokiu greičiu atkeliaus kritiškai svarbūs pajėgumai. JAV gynybos pramonė dirba pagal didžiulius užsakymų portfelius, o pristatymo eilės, gamybos pajėgumai ir politiniai prioritetai nuolat persirikiuoja.

    Kas iš tiesų sprendžia dėl tiekimo?

    Lenkijos viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad deklaracijos apie strateginę partnerystę ne visada reiškia pirmumą praktikoje. Kai kuriuose scenarijuose pirmenybė gali būti teikiama kitoms kryptims ir regionams, jei Vašingtonas taip nusprendžia pagal tuo metu svarbiausius interesus bei operacinius poreikius.

    „JAV gali lanksčiai keisti ginklų kontraktų vykdymo prioritetus: kas tuo metu laikomas svarbiausiu partneriu, įrangą gauna greičiau, kiti turi laukti“, – sakė gynybos politiką komentavęs apžvalgininkas.

    Toks požiūris nereiškia, kad JAV nustoja būti pagrindiniu Europos sąjungininku. Tačiau jis primena, kad priklausomybė nuo vieno tiekėjo riboja valstybių manevro laisvę, ypač kai kalbama ne tik apie pačias platformas, bet ir apie amuniciją, atsargines dalis, remonto pajėgumus bei programinės įrangos atnaujinimus.

    SAFE ir Europos siekis mažinti priklausomybę

    SAFE Lenkijoje pristatomas kaip bandymas spręsti struktūrinę problemą: gynybos finansavimas savaime negarantuoja, kad reikiama technika bus pasiekiama tada, kai jos prireiks. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama europiniams gamybos pajėgumams, bendriems pirkimams ir tiekimo grandinių atsparumui.

    Ši logika ypač aktuali valstybėms, esančioms arčiau potencialių grėsmių zonų. Joms svarbu ne tik turėti pasirašytas sutartis, bet ir aiškiai žinoti, kas nutiks, jei tuo pačiu metu įrangos prireiks keliems regionams, o gamintojai fiziškai nespės įvykdyti visų užsakymų.

    Diversifikacija: JAV, Europa ir Pietų Korėja

    Lenkija pastaraisiais metais kryptingai diversifikavo ginkluotės pirkimus, lygiagrečiai derindama įsigijimus iš JAV ir Pietų Korėjos. Tokia strategija aiškinama noru mažinti riziką, kad vieno tiekėjo sprendimai ar gamybos ribojimai sustabdytų visą modernizacijos planą.

    Vienas akcentuojamų aspektų – vietinės gamybos ir technologinio dalyvavimo svarba. Jei dalis gamybos, surinkimo ar aptarnavimo perkeliama į šalies vidų, atsiranda daugiau kontrolės: lengviau planuoti atsargas, greičiau atlikti remontą ir stabiliau užsitikrinti amunicijos tiekimą.

    Lenkijos diskusijoje dažnai lyginami skirtingi raketinės artilerijos sprendimai, pabrėžiant, kad skirtumas slypi ne vien nuotolyje ar tikslume. Ne mažiau svarbu, kas kontroliuoja amunicijos tiekimą, integraciją į valdymo sistemas ir eksporto bei naudojimo apribojimus, kurie gali išryškėti būtent krizinėmis aplinkybėmis.

    Bendra išvada, kurią formuoja ši debata, yra pragmatiška: JAV išlieka esminė Europos saugumo atrama, tačiau valstybės siekia turėti daugiau savarankiškumo gynybos pramonėje. SAFE ir panašios iniciatyvos šiame kontekste vertinamos kaip priemonė ne tik didinti biudžetus, bet ir realiai sustiprinti kontrolę bei tiekimo patikimumą.