Tag: SAFE programa

  • Krokuvos ataką tiriantys pareigūnai aiškinasi motyvus, o SAFE veto Lenkijoje sukėlė ginčą dėl policijos finansavimo

    Krokuvoje įvykdyto garsaus išpuolio aplinkybės ir užpuoliko motyvai vis dar tiriami. Tyrėjai siekia tiksliai atkurti įvykių eigą, o visuomenėje netyla diskusijos, ką šis atvejis sako apie saugumą miestuose.

    Lenkijos policija užpuoliką greitai neutralizavo, tačiau tragedija išprovokavo platesnį pokalbį apie ginklų prieinamumą, prevenciją ir realią grėsmių apimtį. Dalis visuomenės kelia klausimą, ar dabartinės saugumo priemonės yra pakankamos.

    Šios temos aptartos laidoje „Najsztub pyta“, kurioje žurnalistas Piotras Najsztubas ir prof. Radosławas Markowskis kalbėjosi ne tik apie patį išpuolį, bet ir apie politines jo fone ryškėjančias įtampas.

    Laidoje taip pat nagrinėtas ginčas, kilęs po Karolio Nawrockio veto įstatymui, kuriuo turėjo būti įgyvendinama Europos Sąjungos programa SAFE. Veto sprendimas sukėlė nesutarimų dėl to, kaip turėtų būti paskirstomos lėšos, numatytos policijai.

    Diskusijos ašis – ginklai ir miestų saugumas

    Nors pareigūnai pabrėžia, kad tyrimas dėl išpuolio dar tęsiasi, pats incidentas jau tapo atspirties tašku kalbėti apie viešojo saugumo iššūkius didmiesčiuose. Tokios tragedijos paprastai paaštrina visuomenės lūkesčius dėl greitesnių sprendimų.

    Vienas jautriausių klausimų – ginklų prieinamumas ir kontrolė. Diskusijose dažnai susiduria dvi kryptys: griežtesnė prevencija ir daugiau galių institucijoms prieš galimas grėsmes, arba atsargesnis požiūris, siekiant nepakenkti teisėms ir teisiniam aiškumui.

    SAFE veto: ginčas dėl pinigų policijai

    Karolio Nawrockio veto įstatymui, susijusiam su ES SAFE programos įgyvendinimu, tapo politinio ginčo priežastimi. Aptariant sprendimą dėmesys krypo į tai, kaip tokios programos veikia praktikoje ir kas prisiima atsakomybę už finansinius prioritetus.

    Laidoje akcentuota, kad ginčas dėl SAFE veto iš esmės sukasi apie lėšas policijai ir jų panaudojimo kryptį. Tai – jautri tema, nes visuomenės saugumas dažnai tiesiogiai siejamas su institucijų pajėgumais ir ištekliais.

  • Lenkija iki lapkričio pabaigos spręs dėl papildomų ES SAFE lėšų gynybai – laisva 21,3 mlrd. eurų

    Lenkijos vyriausybė iki lapkričio pabaigos ketina apsispręsti, ar sieks papildomų Europos Sąjungos programos SAFE lėšų gynybai. Apie tai Briuselyje pranešė Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    Kalbama apie vadinamąjį SAFE 2.0 etapą. Šiame etape dar liko nepaskirstyta 21,3 mlrd. eurų suma – tai lėšos, kurių dalis ES valstybių narių neplanuoja panaudoti.

    Ministras pabrėžė, kad sprendimas dėl Lenkijos dalyvavimo dar nepriimtas, tačiau terminas spaudžia: pagal numatytą tvarkaraštį iki lapkričio pabaigos šalys turi galutinai apsispręsti dėl veiksmų šioje srityje.

    Kartu Varšuva siekia platesnio tikslo – kad ES daugiau įsitrauktų į valstybių narių saugumo finansavimą ir tai nebūtų vien tik paskolos, kurias vėliau reikia grąžinti.

    Kas liko iš SAFE biudžeto

    SAFE (Security Action for Europe) programa sukurta tam, kad ES šalys galėtų greičiau finansuoti gynybos pirkimus ir investicijas. Iš pradžių 19 valstybių narių buvo paskirstyta 150 mlrd. eurų.

    Dalis šių pinigų, kaip nurodoma, liko nepanaudota – tarp šalių, kurios neketina išnaudoti visos joms numatytos sumos, minimos Italija ir Vengrija. Būtent todėl atsirado 21,3 mlrd. eurų „laisvas“ likutis, kuris gali būti perskirstytas toms valstybėms, kurios Komisijai pateiks poreikį.

    Lenkija – didžiausia SAFE gavėja

    Lenkija jau dabar yra didžiausia SAFE programos lėšų gavėja: iš pirmojo etapo ji gavo 43,7 mlrd. eurų su gynyba susijusioms investicijoms.

    A. Domańskis atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis šių pinigų atitenka Lenkijos gynybos pramonei. Pasak jo, tai reiškia ne tik indėlį į saugumą, bet ir papildomas investicijas šalies įmonėms bei platesnę naudą ekonomikai.

    Žvilgsnis į naują ES biudžetą

    Be sprendimo dėl SAFE 2.0, Lenkijos vyriausybė kelia klausimą ir dėl kito ES daugiametės finansinės programos laikotarpio – 2028–2034 metų biudžeto. Varšuva nori, kad gynyba ir saugumas jame būtų tarp svarbiausių prioritetų.

    SAFE programa numato galimybę finansuoti ne tik pirkimus, bet ir platesnius gynybos projektus, įskaitant tuos, kurie įgyvendinami dalyvaujant Ukrainai.

  • Lenkija dėl papildomų SAFE gynybos paskolų apsispręs iki lapkričio pabaigos

    Lenkija iki lapkričio pabaigos ketina apsispręsti, ar sieks papildomų paskolų iš Europos Sąjungos gynybos programos SAFE. Tai pareiškė šalies finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    Ministras apie planuojamą sprendimo terminą kalbėjo Briuselyje, kur dalyvavo ES valstybių finansų ministrų susitikime. Lenkija kartu akcentavo, kad gynybai skirto finansavimo nori ir būsimame bendrijos biudžete.

    Anot A. Domańskio, Varšuvai svarbu, kad saugumas ir gynyba būtų vienas pagrindinių ES biudžeto 2028–2034 metams prioritetų. Jis pabrėžė, kad finansavimas neturėtų remtis vien paskolomis.

    Šiuo metu iš SAFE paskolų instrumento dar liko paskirstyti 21,3 mlrd. eurų – tai nepanaudota pirmojo paskirstymo lėšų dalis, kurios gali būti perskirstytos kitoms šalims pagal jų poreikį.

    Kas yra SAFE ir kiek lėšų dar liko

    SAFE (Security Action for Europe) – tai ES finansinis instrumentas paskolų forma, skirtas paspartinti valstybių narių gynybos stiprinimą ir įsigijimus. Programa taip pat numato galimybę vykdyti projektus, kuriuose dalyvauja Ukraina.

    Pirmojo paskirstymo metu 150 mlrd. eurų buvo numatyta 19 valstybių, tačiau dalis šalių, tarp jų Italija ir Vengrija, pranešė nepanaudosiančios visos joms tekusios sumos. Šios nepanaudotos lėšos ir sudaro 21,3 mlrd. eurų, kurie dabar gali būti perskirstomi.

    Valstybės, norinčios pretenduoti į šią dalį, turi pateikti poreikį Europos Komisijai. Kaip nurodė Lenkijos ministras, pagal nustatytą grafiką sprendimai dėl dalyvavimo ir papildomo finansavimo turi būti priimti iki lapkričio pabaigos.

    Lenkija – didžiausia pirmosios dalies gavėja

    A. Domańskis priminė, kad Lenkija buvo didžiausia pirmosios SAFE lėšų dalies gavėja ir gavo 43,7 mlrd. eurų projektams, susijusiems su ginkluotės stiprinimu.

    Ministro teigimu, didžioji SAFE paketo dalis Lenkijoje tenka vietos gynybos pramonei. Jis tikino, kad tokios investicijos, jo vertinimu, yra panaudojamos tikslingai ir prisideda prie šalies ekonomikos.

    Ar Lenkija dalyvaus vadinamojoje SAFE 2.0 schemoje ir sieks papildomų paskolų, kol kas galutinai neapsispręsta. Sprendimo, pasak ministro, laukiama iki lapkričio pabaigos.

  • Lenkai skelbia: iš ES gavo 44 mlrd. eurų gynybai – ministras žada panaudoti viską

    Lenkai skelbia: iš ES gavo 44 mlrd. eurų gynybai – ministras žada panaudoti viską

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz Varšuvoje pareiškė, kad šalis ketina maksimaliai panaudoti Europos Sąjungos gynybai skirtas lėšas. Susitikime su už gynybą ir kosmosą atsakingu eurokomisaru Andriumi Kubiliumi aptarta Europos saugumo padėtis ir praktiniai pajėgumų stiprinimo žingsniai.

    Pasak ministro, Lenkija pasinaudos visomis lėšomis, kurias numato ES programa SAFE. Jo teigimu, Lenkijai skirta apie 44 mlrd. eurų suma, kuri galėtų būti nukreipta gynybos reikmėms, įskaitant įsigijimus ir modernizavimą.

    Diskusijose daug dėmesio skirta įvairioms sritims, nuo tradicinės ginkluotės iki kibernetinio saugumo ir naujų technologijų, kurios tampa vis svarbesnės šiuolaikiniam kariuomenės pasirengimui. Akcentuota, kad vien tik didesni biudžetai nepakanka, jei investicijos nėra suderintos su realiais pajėgumų poreikiais.

    Kosiniak-Kamysz pabrėžė, kad efektyviausias kelias yra sprendimus jungti taip, kad būtų kuriama moderni ir greitai prisitaikanti kariuomenė. Pasak jo, tai reiškia ne tik pirkimus, bet ir gamybos, tiekimo bei logistikos grandinių stiprinimą, taip pat mokymų ir infrastruktūros plėtrą.

    „Rusija veikia be pauzių ir nesidairo į kitus, o mes negalime likti miego režime“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Savo ruožtu Andrius Kubilius pažymėjo Lenkijos vaidmenį stiprinant visos Europos gynybą. Eurokomisaras atkreipė dėmesį, kad Lenkija išsiskiria didelėmis išlaidomis gynybai ir gali būti pavyzdžiu kitoms valstybėms, nors toks tempas reikalauja politinės valios ir nuoseklaus planavimo.

    Pastaraisiais metais ES vis aktyviau ieško būdų spartinti gynybos pramonės pajėgumus ir bendrus pirkimus, kad valstybės narės greičiau užpildytų kritinius trūkumus. Tai apima ir siekį geriau koordinuoti investicijas, kad panašios sistemos būtų perkamos suderintai, o ginkluotės ir amunicijos gamyba Europoje didėtų.

  • Dėl milijardų iš SAFE bręsta įtampa: Ukraina įžvelgia galimą Lenkijos pasipriešinimą

    Dėl milijardų iš SAFE bręsta įtampa: Ukraina įžvelgia galimą Lenkijos pasipriešinimą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad dalis nepanaudotų SAFE programos lėšų galėtų būti nukreipta bendriems Europos Sąjungos ir Ukrainos projektams, įtraukiant Ukrainos įmones. Ši žinutė iškart sukėlė aštrią diskusiją dėl to, kam ir kokiomis sąlygomis galėtų atitekti nepanaudoti pinigai.

    Ukrainoje tai vertinama kaip galimybė sparčiau integruoti šalies gynybos pramonę į Europos tiekimo grandines ir gauti užsakymų bendroms gamybos bei modernizavimo programoms. Tačiau kartu pabrėžiama, kad kai kurios ES valstybės gali nepritar­ti tokiam perskirstymui, jei tai reikštų mažesnes galimybes nacionaliniams projektams.

    Lenkija: pasiūlymas dar nepatvirtintas

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas viešai akcentavo, kad pristatyta idėja kol kas nėra galutinis sprendimas ir nėra formaliai patvirtinta. Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka priminė, kad šiuo metu SAFE reglamentas aiškiai apibrėžia, kokioms reikmėms lėšos gali būti naudojamos.

    Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Defence Express šią reakciją įvertino kaip signalą, kad gali prasidėti konkurencija dėl finansavimo. Ukrainos pusė baiminasi, jog dėl didelių sumų dalis ES šalių sieks, kad nepanaudotos lėšos liktų jų nacionaliniams poreikiams, o ne tarptautiniams projektams su Ukraina.

    „Nors Ursula von der Leyen gana aiškiai paskelbė apie ketinimą atverti kelią bendriems su Ukraina gynybos projektams, oponentų tarp ES valstybių rasti nebus sunku, ypač kai kalbama apie milijardus“, – sakė Defence Express.

    Kiek pinigų gali likti nepanaudota?

    SAFE programos biudžetas siekia 150 000 000 000 eurų, o iki šiol, kaip nurodoma Ukrainos analizėje, paskirstyta 130 500 000 000 eurų. Tai reiškia, kad reikšminga dalis lėšų teoriškai dar gali būti persvarstoma, jei valstybės nepasinaudos visa joms numatyta dalimi.

    Analizėje taip pat minima, kad dėl vidaus politikos veiksnių Italija gali atsisakyti dalies SAFE paskolos, kuri būtų skirta socialinėms reikmėms, o tai galėtų didinti nepanaudotų lėšų sumą maždaug iki 25 500 000 000 eurų. Toks scenarijus sustiprintų diskusijas dėl to, kas ir kokiu pagrindu galėtų pretenduoti į likučius.

    Terminais spaudžia ir taisyklės

    Pagal aptariamas nuostatas sprendimai dėl lėšų skyrimo valstybėms narėms turi būti galutinai priimti iki 2027 metų birželio 27 dienos. Skirtos lėšos turi būti panaudotos ir atsiskaitytos iki 2030 metų, o iki to laiko turi būti ir pristatyta užsakyta karinė įranga.

    Todėl artimiausiais metais gali daugėti situacijų, kai dalis finansavimo lieka neišnaudota dėl vėluojančių pirkimų, pramonės pajėgumų ribojimų ar politinių sprendimų. Būtent tai ir kuria prielaidas naujiems ginčams, ar nepanaudotos SAFE lėšos turėtų keliauti į papildomus nacionalinius projektus, ar į bendras Europos ir Ukrainos iniciatyvas.

  • Kanada mažina priklausomybę nuo JAV ginklų: nauji kontraktai Europoje gali atverti kelią ir Lenkijai

    Kanada, ilgą laiką daugumą karinės įrangos pirkusi iš JAV, pradeda ryškiau persiorientuoti į alternatyvius tiekėjus Europoje ir Indijos–Ramiojo vandenyno regione. Otavą tokiam žingsniui stumia įtempti prekybiniai santykiai su Vašingtonu ir politinis jautrumas, susijęs su užsakymų skyrimu JAV bendrovėms.

    Kanados valstybės sekretorius, atsakingas už karinius pirkimus, Stephenas Fuhr viešai pripažino, kad dabartinėmis aplinkybėmis kanadiečiams būtų sunku priimti sprendimus, kai nauja kariuomenės technika vėl masiškai užsakoma iš JAV. Pasak jo, valdžia siekia kuo greičiau pakeisti pirkimų kryptį, kad ateityje šalis nebūtų tokioje pažeidžiamoje padėtyje.

    „Turime ieškoti naujų galimybių ir kuo greičiau keisti kryptį, kad ateityje neatsidurtume tokioje pačioje situacijoje“, – sakė Stephenas Fuhr.

    Otava nori mažinti rizikas

    Kanadoje vis dažniau akcentuojama, kad vieno tiekėjo dominavimas gynybos pirkimuose kelia tiek politinių, tiek ekonominių rizikų. Viešojoje erdvėje skambėjo vertinimai, jog šiuo metu daugiau nei 70 centų iš kiekvieno dolerio, skiriamo ginkluotei, atitenka JAV tiekėjams, todėl Otava ieško būdų didinti vietos pramonės dalį.

    Kanados Vyriausybė yra paskelbusi kryptį, kad per artimiausią dešimtmetį didžioji dalis kariuomenės užsakymų turėtų tekti Kanados įmonėms, o tarptautiniai projektai labiau remtųsi partnerystėmis su Europa ir Indijos–Ramiojo vandenyno regionu. Ši strategija pristatoma kaip gynybos stiprinimo ir ekonomikos augimo priemonė, skatinanti technologijų plėtrą bei darbo vietų kūrimą.

    SAFE ir galimybė Lenkijai

    Papildomu impulsu bendradarbiavimui su Europa tapo Kanados įsitraukimas į Europos Sąjungos gynybos iniciatyvas. Kanada yra vienintelė ne Europos valstybė, įtraukta į su Europos Sąjunga siejamą gynybos finansavimo ir bendrų pirkimų kryptį SAFE, o tai praktiškai atveria daugiau kelių bendriems projektams su Europos pramone.

    Viešai skelbta, kad pagal SAFE jau pasirašyta pirmoji Kanados sutartis, susijusi su ryšio sistemomis, o vienas partnerių šiame projekte yra Lenkijos įmonė „Enamor International“. Tai sustiprina signalą, kad Kanados perorientavimas gali tapti apčiuopiama galimybe ir Lenkijos gynybos sektoriui.

    Ką rodo konkretūs sprendimai

    Kanada savo pirkimų diversifikavimą rodo ir kitais sprendimais: pastaruoju metu ji pasirinko Vokietijos gamintoją kaip būsimą povandeninių laivų tiekėją, taip pat įsitraukė kaip stebėtoja į tarptautinę naujos kartos naikintuvo programą, kurią vysto Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija. Tuo pat metu Kanadoje aptariami ir naikintuvų programos scenarijai, vertinant tiek tiekimo grandinių, tiek politinių rizikų aspektus.

    Rudenį Kanada turėtų būti pagrindinė šalis tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose, kur planuojamas platus Kanados įmonių ir delegacijos dalyvavimas. Tokie renginiai dažnai tampa vieta, kur ne tik demonstruojama technika, bet ir pasirašomi nauji memorandumai bei susitarimai, todėl dėmesys galimiems Kanados sandoriams su Europos partneriais, įskaitant Lenkiją, gali tik augti.

  • Italija prašo mažiau SAFE lėšų gynybai: Europos Komisija žada antrą kvietimą, šansai Lietuvai ir Lenkijai

    Italija nusprendė pasinaudoti mažesne Europos Sąjungos programos SAFE suma, nei planuota anksčiau. Apie tai, remdamasis agentūros ANSA informacija, žurnalistams pranešė Italijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

    Pasak jo, Roma kreipsis dėl maždaug 8,9 mlrd. eurų, nors anksčiau buvo svarstoma didesnė suma. Sprendimą jis aiškino poreikiu daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką.

    „Nusprendėme naudoti mažiau lėšų, nes reikia daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką“, – sakė Antonio Tajani.

    Ministras taip pat teigė, kad Italijos gynybos ministerija parengs projektų sąrašą, kuriems būtų panaudotos SAFE lėšos. Jo vertinimu, dalis iniciatyvų jau buvo planuotos anksčiau, bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis.

    Antonio Tajani nurodė, kad realus lėšų panaudojimas galėtų prasidėti nuo kitų metų. Tuo metu Europos Komisija patvirtino gavusi Italijos paraišką mažesnei sumai, nei buvo deklaruota pradinėse diskusijose.

    Kas yra SAFE ir kodėl svarbu

    SAFE (Security Action for Europe) yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas gynybos išlaidoms didinti, veikiantis paskolų principu. Bendra programos apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o tikslas – greičiau finansuoti bendrus ar suderintus gynybos pajėgumų stiprinimo projektus.

    Programos logika paprasta: valstybės gali skolintis palankesnėmis sąlygomis, o finansuojami projektai turi prisidėti prie Europos gynybos pajėgumų stiprinimo, įskaitant bendrus pirkimus ir suderinamumą.

    Kas gali pasikeisti Lietuvai ir Lenkijai

    Italijai prašant mažiau, dalis SAFE resursų gali likti nepanaudota pirmajame etape. Europos Komisijos atstovas yra užsiminęs, kad dar šiais metais gali būti paskelbtas antras kvietimas teikti paraiškas, kad likusios lėšos būtų perskirstytos.

    Lenkijos pusė jau yra viešai sakiusi, kad domisi dalyvavimu antrajame kvietime. Toks scenarijus reikštų, kad regiono valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, atsirastų papildoma galimybė siekti finansavimo projektams, susijusiems su gynybos pajėgumų plėtra ir bendrais pirkimais.

    Italijos vidaus diskusijos

    Italijoje SAFE idėja anksčiau sulaukė kritikos, ypač iš centrokairės opozicijos politikų, kurie akcentavo, kad didesni prioritetai turėtų būti skiriami sveikatos apsaugai ir švietimui. Ši vidaus politinė įtampa padeda paaiškinti, kodėl vyriausybė pasirinko mažesnį įsipareigojimą gynybos finansavimui per SAFE.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja spaudimas didinti gynybos finansavimą dėl prastėjančios saugumo situacijos ir poreikio greičiau užpildyti pajėgumų spragas. Dėl to antrasis SAFE kvietimas, jei bus paskelbtas, gali sulaukti aktyvesnės konkurencijos tarp valstybių.

  • Lenkijos kariuomenė kuria DI ekosistemą: nuo AIRON platformos iki naujų SAFE investicijų į kibernetinę gynybą

    Lenkijos kariuomenė spartina dirbtinio intelekto (DI) diegimą ir kuria nuosavą sprendimų ekosistemą, skirtą duomenų analizei, sprendimų priėmimo paramai, logistikos optimizavimui ir kibernetinei gynybai. Varšuva akcentuoja skaitmeninį suverenumą gynyboje, todėl siekia turėti tiek savas platformas, tiek vietoje kuriamus modelius, kuriuos būtų galima valdyti ir prižiūrėti nacionaliniu lygmeniu.

    Šių darbų ašimi tapo 2025 metų pradžioje prie Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų suformuotas Dirbtinio intelekto diegimo centras. Jis telkia kompetencijas nuo projektavimo ir testavimo iki DI sprendimų įdiegimo bei priežiūros, o taip pat koordinuoja bendradarbiavimą su mokslo institucijomis ir Lenkijos pramone.

    Vienas tikslas – saugūs DI sprendimai

    Lenkijos gynybos planuose DI numatomas ne kaip pavienis įrankis, o kaip standartinė infrastruktūros dalis, pritaikyta darbui su skirtingo jautrumo informacija. Praktikoje tai reiškia atskirtas aplinkas atviriems ir įslaptintiems duomenims, griežtesnę prieigos kontrolę ir nuolatinę modelių priežiūrą, kad jie atitiktų saugumo reikalavimus.

    Greta kibernetinės gynybos, DI taikymas orientuojamas į žvalgybos ir atpažinimo duomenų analizę, situacinio suvokimo stiprinimą ir vadovavimo grandinės spartinimą. Kariuomenei tai ypač aktualu dėl didėjančių informacijos srautų ir poreikio sprendimus priimti greičiau, nei tai įmanoma vien rankiniu būdu.

    AIRON – platforma, jungianti skirtingas funkcijas

    Vienu iš kertinių projektų įvardijama vidinė platforma AIRON, kuri veikia kaip DI paslaugų centras gynybos struktūrose. Platformos logika – centralizuoti DI įrankius, suteikti naudotojams saugią prieigą ir užtikrinti, kad duomenų apdorojimas vyktų izoliuotoje, prižiūrimoje aplinkoje.

    AIRON atveju akcentuojama dokumentų analizė ir informacijos paieška dideliuose vidinių ataskaitų kiekiuose. Tokiose sistemose plačiai taikomas principas, kai generuojamas atsakymas remiasi paieška organizacijos dokumentuose, taip sumažinant riziką „prifantazuoti“ ir padidinant tikimybę greitai rasti svarbiausias išvadas, kurios anksčiau pareikalaudavo daug valandų darbo.

    Taip pat vystomos kalbinės funkcijos, skirtos dokumentams versti ir apibendrinti, bei priemonės programuotojams, padedančios kurti saugesnį kodą. Kariuomenė tokius modulius traktuoja kaip kasdienės veiklos spartinimą, ypač ten, kur daug rutinos ir didelė klaidų kaina.

    Nuo vaizdo analizės iki kibernetinių algoritmų

    Greta dokumentų ir tekstinės informacijos apdorojimo, Lenkija vysto DI modulius, susijusius su vaizdo atpažinimu ir realaus laiko stebėsenos duomenų analize. Viena kryptis – taktinio lygmens sprendimai, kurie gali veikti arčiau duomenų šaltinio, pavyzdžiui, transporto priemonėje ar lauko sąlygomis, kai ryšys su centrine infrastruktūra ribotas.

    Kita kryptis – AIRON VISION tipo sprendimai, skirti vaizdo srauto analizei, kai sistema aptinka neįprastus įvykius ir padeda saugoti karinius objektus ar jautrias zonas. Tokie sprendimai ypač svarbūs dideliuose kompleksuose, kur vien tik fizinė apsauga ir tradicinės stebėjimo priemonės tampa per lėtos reaguoti į rizikas.

    Kibernetinėje erdvėje vystomi moduliai, kurie automatizuoja incidentų analizę, anomalių veiksmų paiešką ir modelių diegimą bei priežiūrą. Kariuomenei svarbu turėti pakartojamą „modelio gyvavimo ciklą“ nuo treniravimo ir testavimo iki įdiegimo, stebėsenos ir versijų kontrolės, nes tai mažina riziką, kad apsaugos priemonės atsiliks nuo besikeičiančių atakų.

    „SAFE programos pirkimai Kibernetinės erdvės gynybos pajėgoms yra konkretus operacinių gebėjimų sustiprinimas trijose srityse: kibernetinėje, IT ir kriptografijoje. Tai ne vien įrangos įsigijimas, o vientiso gebėjimų ekosistemos kūrimas – nuo informacijos apsikeitimo ir modernios kriptologijos iki dirbtinio intelekto, mobilių serverinių ir 5G ryšių“, – nurodė Lenkijos gynybos ministerija.

    Lenkija planuoja tolesnes investicijas, siejamas su SAFE finansavimu: numatomi didesni skaičiavimo pajėgumai DI treniravimui, mobilūs kibernetinio saugumo laboratorijų sprendimai, mobilūs kriptografijos valdymo centrai ir modulinės konteinerinės serverinės. Tokia infrastruktūra leistų veikti ne tik nuolatinėse bazėse, bet ir ten, kur situacija reikalauja greitai perdislokuojamų pajėgumų.

    Gynybos institucijų argumentas paprastas: postkvantinės kriptografijos ir modernių DI priemonių plėtra laikoma ilgalaike draudimo priemone nuo ateities grėsmių, o duomenų analizės automatizavimas turėtų sutrumpinti laiką nuo signalo apie grėsmę iki sprendimo ir atsako. Didelė dalis planuojamų išlaidų, pagal Varšuvos komunikaciją, būtų nukreipta į nacionalinę gynybos pramonę ir su ja susijusias įmones.

    Europos kontekste tai atspindi ryškią tendenciją: valstybės vis dažniau investuoja ne tik į ginkluotę, bet ir į duomenų, algoritmų bei skaičiavimo infrastruktūrą, kuri laikoma būtina šiuolaikinių pajėgų dalimi. Lenkijos atvejis rodo, kad DI diegimas kariuomenėje vis labiau juda nuo eksperimentų prie standartizuotų platformų ir didelių, kelių metų investicijų.

  • Ukrainiečiai sureagavo į Lenkijos rekordinį artilerijos pirkinį: 1,8 mlrd. eurų už 96 Krab

    Ukrainiečiai sureagavo į Lenkijos rekordinį artilerijos pirkinį: 1,8 mlrd. eurų už 96 Krab

    Ukrainos gynybos temomis rašanti žiniasklaida sureagavo į Lenkijos sprendimą papildomai įsigyti 96 savaeiges 155 mm artilerijos sistemas AHS Krab. Kontraktas pasirašytas gegužės 30 dieną Huta Stalowa Wola gamykloje, o jo reikšmė siejama su spartesne Lenkijos kariuomenės modernizacija ir NATO rytinio sparno stiprinimu.

    Skelbiama, kad sutarties vertė siekia apie 1,8 mlrd. eurų, o užsakymas numatytas kaip keturi divizioniniai ugnies moduliai REGINA. Kiekviename modulyje planuojama po 24 haubicas, taip pat numatomi vadovavimo ir logistikos vienetai, reikalingi brigados ar divizijos ugnies paramai.

    Kas perkama ir kam skirta

    Be pačių haubicų, pakete numatomi vadovavimo, amunicijos bei remonto ir techninės priežiūros pajėgumai, kad divizionas galėtų veikti autonomiškiau. Toks komplektavimas atitinka šiandienos karo pamokas, kai svarbu ne tik ginklas, bet ir ryšiai, atsargų papildymas bei greitas remonto ciklas.

    Krab yra 155 mm NATO standarto sistema, todėl gali naudoti plačiai Aljanse paplitusią amuniciją. Ukrainos apžvalgininkai pabrėžia, kad tokia artilerija svarbi tiek atgrasymui, tiek realiam koviniam pajėgumui, ypač vertinant Rusijos vykdomą agresiją regione.

    Ką pabrėžia Ukraina

    Ukrainos portalas Militarnyj, aprašydamas sandorį, akcentavo užsakymo mastą ir tęstinį Lenkijos sausumos pajėgų stiprinimą. Dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad Krab jau turi realios kovinės patirties, nes nuo plataus masto karo pradžios šios sistemos buvo naudojamos Ukrainos gynyboje.

    „Krab jau įrodė savo efektyvumą rusų ir ukrainiečių kare, o Ukrainos kariai jį vertino už taiklumą, mobilumą ir greitą parengimą šūviui“, – rašė Militarnyj.

    Ukrainos komentaruose taip pat primenama, kad Lenkija buvo viena pirmųjų sąjungininkių, perdavusių artilerijos sistemas Ukrainai, o vėliau Kyjivas įsigijo papildomų vienetų. Toks kontekstas dažnai pateikiamas kaip argumentas, kodėl šio tipo sistemos laikomos patikrintomis fronto sąlygomis.

    SAFE ir platesnė gynybos pramonės kryptis

    Finansavimas siejamas su SAFE programa, kuri siekia skatinti gynybos technologijų projektavimą ir gamybą Europos Sąjungoje, kartu didinant valstybių narių pasirengimą. Lenkijos atveju tai taip pat reiškia didesnį užsakymų stabilumą vietos pramonei ir greitesnį gamybos pajėgumų auginimą.

    Pastaruoju metu Huta Stalowa Wola yra siejama ir su kitais Lenkijos kariuomenės užsakymais, o Krab kontraktas išsiskiria mastu bei aiškia orientacija į artilerijos stiprinimą. Ukrainos vertinimu, tokie pirkimai siunčia signalą, kad Varšuva planuoja ilgalaikį gynybos pajėgumų augimą, remdamasi ir Ukrainos karo patirtimi.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE sutartis: iki mėnesio pabaigos žada 40 sandorių gynybai

    Lenkija baigia derinti sutartis pagal Europos Sąjungos programą SAFE, skirtą spartesniems gynybos pajėgumų pirkimams ir gamybos stiprinimui. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniak-Kamyszas teigia, kad dokumentai rengiami intensyviai, o darbas koordinuojamas kasdien.

    Pasak jo, procese dalyvauja Ginkluotės agentūra, Gynybos ministerija, valstybės valdoma Lenkijos gynybos grupė bei privatūs partneriai. Tikslas – iki mėnesio pabaigos pasirašyti apie 40 sutarčių arba jau galiojančių susitarimų pakeitimų.

    Iki 2030 metų numatyti pirkimai

    SAFE lėšomis finansuojami sandoriai apima ne tik naujus pirkimus, bet ir esamų sutarčių pakeitimus, kai koreguojamas finansavimo modelis ir didinama bendra užsakymų vertė. Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad dalį sprendimų reikia suderinti itin greitai, nes artėja derybų ir parafavimo terminai.

    Programos rėmuose suplanuoti pristatymo grafikai ir įsipareigojimai gali tęstis iki 2030 metų. Tai reiškia, kad šiuo etapu daugiausia sprendžiama dėl apimčių, terminų ir konkrečių gamintojų, o realus įrangos tiekimas gali vykti etapais.

    „Nuo aušros iki nakties dirba ekspertų komandos, turime kasdienius pasitarimus ministerijoje, dirbame kartu su Lenkijos gynybos grupe ir privačiais partneriais“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

    Dėmesys DI ir antidroninėms sistemoms

    Lenkijos gynybos ministerija nurodo, kad tarp rengiamų projektų yra antidroninių pajėgumų stiprinimas, taip pat sprendimai, susiję su DI, kibernetiniu saugumu ir gynyba kibernetinėje erdvėje. Tokios kryptys pastaraisiais metais tapo prioritetinės daugeliui Europos valstybių, atsižvelgiant į didėjančią dronų grėsmę ir kibernetinių atakų mastą.

    Kartu pabrėžiama, kad ne visos lėšos būtinai bus panaudotos per dvišalius, nacionalinius kontraktus. Jei dalis finansavimo liktų nepaskirstyta atskiruose sandoriuose, ji būtų nukreipta į bendrus pirkimus su kitomis valstybėmis.

    Bendri pirkimai su partneriais

    Lenkija signalizuoja norą aktyviau dalyvauti daugiašaliuose užsakymuose, kurie apima bent kelias šalis. Tarp minimų krypčių – bendri projektai su Baltijos valstybėmis, taip pat bendradarbiavimas su kitais programos dalyviais, įskaitant Kanadą.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad šalis siekia kuo pilniau panaudoti SAFE galimybes ir būti tarp pirmųjų, kurie sutartis pavers realiais užsakymais. Gynybos ministerijos teigimu, jei kitos valstybės dels arba nepanaudos savo dalies lėšų, bendrų pirkimų mechanizmas gali tapti būdu greičiau paskirstyti finansavimą ten, kur projektai jau parengti.

    „Nė vienas zlotas iš programos SAFE nebus iššvaistytas: jei nepanaudosime per atskirą pirkimą, panaudosime bendroje procedūroje“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.