CP v2

Tag: SAFE programa

  • Ukrainiečiai sureagavo į Lenkijos rekordinį artilerijos pirkinį: 1,8 mlrd. eurų už 96 Krab

    Ukrainiečiai sureagavo į Lenkijos rekordinį artilerijos pirkinį: 1,8 mlrd. eurų už 96 Krab

    Ukrainos gynybos temomis rašanti žiniasklaida sureagavo į Lenkijos sprendimą papildomai įsigyti 96 savaeiges 155 mm artilerijos sistemas AHS Krab. Kontraktas pasirašytas gegužės 30 dieną Huta Stalowa Wola gamykloje, o jo reikšmė siejama su spartesne Lenkijos kariuomenės modernizacija ir NATO rytinio sparno stiprinimu.

    Skelbiama, kad sutarties vertė siekia apie 1,8 mlrd. eurų, o užsakymas numatytas kaip keturi divizioniniai ugnies moduliai REGINA. Kiekviename modulyje planuojama po 24 haubicas, taip pat numatomi vadovavimo ir logistikos vienetai, reikalingi brigados ar divizijos ugnies paramai.

    Kas perkama ir kam skirta

    Be pačių haubicų, pakete numatomi vadovavimo, amunicijos bei remonto ir techninės priežiūros pajėgumai, kad divizionas galėtų veikti autonomiškiau. Toks komplektavimas atitinka šiandienos karo pamokas, kai svarbu ne tik ginklas, bet ir ryšiai, atsargų papildymas bei greitas remonto ciklas.

    Krab yra 155 mm NATO standarto sistema, todėl gali naudoti plačiai Aljanse paplitusią amuniciją. Ukrainos apžvalgininkai pabrėžia, kad tokia artilerija svarbi tiek atgrasymui, tiek realiam koviniam pajėgumui, ypač vertinant Rusijos vykdomą agresiją regione.

    Ką pabrėžia Ukraina

    Ukrainos portalas Militarnyj, aprašydamas sandorį, akcentavo užsakymo mastą ir tęstinį Lenkijos sausumos pajėgų stiprinimą. Dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad Krab jau turi realios kovinės patirties, nes nuo plataus masto karo pradžios šios sistemos buvo naudojamos Ukrainos gynyboje.

    „Krab jau įrodė savo efektyvumą rusų ir ukrainiečių kare, o Ukrainos kariai jį vertino už taiklumą, mobilumą ir greitą parengimą šūviui“, – rašė Militarnyj.

    Ukrainos komentaruose taip pat primenama, kad Lenkija buvo viena pirmųjų sąjungininkių, perdavusių artilerijos sistemas Ukrainai, o vėliau Kyjivas įsigijo papildomų vienetų. Toks kontekstas dažnai pateikiamas kaip argumentas, kodėl šio tipo sistemos laikomos patikrintomis fronto sąlygomis.

    SAFE ir platesnė gynybos pramonės kryptis

    Finansavimas siejamas su SAFE programa, kuri siekia skatinti gynybos technologijų projektavimą ir gamybą Europos Sąjungoje, kartu didinant valstybių narių pasirengimą. Lenkijos atveju tai taip pat reiškia didesnį užsakymų stabilumą vietos pramonei ir greitesnį gamybos pajėgumų auginimą.

    Pastaruoju metu Huta Stalowa Wola yra siejama ir su kitais Lenkijos kariuomenės užsakymais, o Krab kontraktas išsiskiria mastu bei aiškia orientacija į artilerijos stiprinimą. Ukrainos vertinimu, tokie pirkimai siunčia signalą, kad Varšuva planuoja ilgalaikį gynybos pajėgumų augimą, remdamasi ir Ukrainos karo patirtimi.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE sutartis: iki mėnesio pabaigos žada 40 sandorių gynybai

    Lenkija baigia derinti sutartis pagal Europos Sąjungos programą SAFE, skirtą spartesniems gynybos pajėgumų pirkimams ir gamybos stiprinimui. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniak-Kamyszas teigia, kad dokumentai rengiami intensyviai, o darbas koordinuojamas kasdien.

    Pasak jo, procese dalyvauja Ginkluotės agentūra, Gynybos ministerija, valstybės valdoma Lenkijos gynybos grupė bei privatūs partneriai. Tikslas – iki mėnesio pabaigos pasirašyti apie 40 sutarčių arba jau galiojančių susitarimų pakeitimų.

    Iki 2030 metų numatyti pirkimai

    SAFE lėšomis finansuojami sandoriai apima ne tik naujus pirkimus, bet ir esamų sutarčių pakeitimus, kai koreguojamas finansavimo modelis ir didinama bendra užsakymų vertė. Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad dalį sprendimų reikia suderinti itin greitai, nes artėja derybų ir parafavimo terminai.

    Programos rėmuose suplanuoti pristatymo grafikai ir įsipareigojimai gali tęstis iki 2030 metų. Tai reiškia, kad šiuo etapu daugiausia sprendžiama dėl apimčių, terminų ir konkrečių gamintojų, o realus įrangos tiekimas gali vykti etapais.

    „Nuo aušros iki nakties dirba ekspertų komandos, turime kasdienius pasitarimus ministerijoje, dirbame kartu su Lenkijos gynybos grupe ir privačiais partneriais“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

    Dėmesys DI ir antidroninėms sistemoms

    Lenkijos gynybos ministerija nurodo, kad tarp rengiamų projektų yra antidroninių pajėgumų stiprinimas, taip pat sprendimai, susiję su DI, kibernetiniu saugumu ir gynyba kibernetinėje erdvėje. Tokios kryptys pastaraisiais metais tapo prioritetinės daugeliui Europos valstybių, atsižvelgiant į didėjančią dronų grėsmę ir kibernetinių atakų mastą.

    Kartu pabrėžiama, kad ne visos lėšos būtinai bus panaudotos per dvišalius, nacionalinius kontraktus. Jei dalis finansavimo liktų nepaskirstyta atskiruose sandoriuose, ji būtų nukreipta į bendrus pirkimus su kitomis valstybėmis.

    Bendri pirkimai su partneriais

    Lenkija signalizuoja norą aktyviau dalyvauti daugiašaliuose užsakymuose, kurie apima bent kelias šalis. Tarp minimų krypčių – bendri projektai su Baltijos valstybėmis, taip pat bendradarbiavimas su kitais programos dalyviais, įskaitant Kanadą.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad šalis siekia kuo pilniau panaudoti SAFE galimybes ir būti tarp pirmųjų, kurie sutartis pavers realiais užsakymais. Gynybos ministerijos teigimu, jei kitos valstybės dels arba nepanaudos savo dalies lėšų, bendrų pirkimų mechanizmas gali tapti būdu greičiau paskirstyti finansavimą ten, kur projektai jau parengti.

    „Nė vienas zlotas iš programos SAFE nebus iššvaistytas: jei nepanaudosime per atskirą pirkimą, panaudosime bendroje procedūroje“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

  • SAFE sutartis su Europos Komisija – finišo tiesiojoje: Lenkija gali būti pirmoji ES

    Lenkija gali tapti pirmąja Europos Sąjungos valstybe, su kuria Europos Komisija pasirašys paskolos sutartį pagal SAFE programą. Apie artėjantį pasirašymą Varšuvoje agentūrai PAP nurodė du šaltiniai Europos Komisijoje.

    Skelbiama, kad sutartį penktadienio rytą sostinėje turėtų pasirašyti du Europos Komisijos nariai Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius bei Lenkijos Vyriausybės atstovai. Lenkijos pusėje parašus planuoja dėti vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas bei finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    SAFE programa numato galimybę šalims gauti paskolas, skirtas gynybos pajėgumams stiprinti ir susijusioms investicijoms finansuoti. Pastaraisiais metais šis klausimas ES darbotvarkėje išaugo dėl saugumo situacijos regione ir poreikio spartinti bendrus pajėgumų projektus.

    Pasak šaltinių, Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius po vizito Varšuvoje vyks į Vilnių. Tai leidžia manyti, kad Lietuva taip pat gali būti tarp pirmųjų valstybių, kurios pereis prie praktinio SAFE lėšų įsisavinimo etapo.

    Lenkija laukia maždaug 6,5 mlrd. eurų dydžio avanso. Galutinis išmokėjimas siejamas su Europos Komisijos vidinių procedūrų užbaigimu ir formaliu paskolos sutarties įsigaliojimu.

    Kas toliau po pasirašymo?

    Europos Komisijos šaltinių teigimu, kad lėšos galėtų pasiekti Lenkiją, pirmiausia turi būti užbaigtos institucijos vidaus derinimo procedūros. Šis etapas paprastai apima teisinius ir finansinius patikrinimus, užtikrinančius, kad sutartys atitinka programos taisykles.

    „Siekiame, kad visos formalios procedūros būtų parengtos iki penktadienio“, – sakė ES institucijų šaltinis.

    Šiuo metu paskolos sutarčių pagal SAFE laukia 19 ES valstybių. Tai rodo, kad artimiausiu metu gali daugėti analogiškų pasirašymų, o konkurencija dėl ankstyvųjų išmokų taps svarbiu veiksniu planuojant gynybos pirkimus ir projektų grafikus.

    Jei Lenkija išties bus pirmoji, tai gali tapti precedentu, kaip greitai valstybės gali pereiti nuo politinių sprendimų prie realaus finansavimo. Praktiniu požiūriu tai reikštų spartesnį investicijų startą ir aiškesnį planavimą tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu.

  • Lenkija baiminasi dėl JAV ginklų prioritetų: ar Europa per SAFE siekia daugiau kontrolės krizės metu?

    Lenkijoje vis garsiau keliami klausimai, ar JAV ginklų tiekimo prioritetai krizės atveju visada sutaptų su Varšuvos lūkesčiais. Šią įtampą dar labiau paryškina Europos programos SAFE idėja: tai ne vien pinigai gynybai, o ir atsakymas, kas lemia prieigą prie ginklų bei amunicijos, kai jų reikia labiausiai.

    Diskusijos esmė paprasta: net ir būdama artima sąjungininkė, valstybė negali iki galo kontroliuoti, kada bus įvykdyti užsakymai ir kokiu greičiu atkeliaus kritiškai svarbūs pajėgumai. JAV gynybos pramonė dirba pagal didžiulius užsakymų portfelius, o pristatymo eilės, gamybos pajėgumai ir politiniai prioritetai nuolat persirikiuoja.

    Kas iš tiesų sprendžia dėl tiekimo?

    Lenkijos viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad deklaracijos apie strateginę partnerystę ne visada reiškia pirmumą praktikoje. Kai kuriuose scenarijuose pirmenybė gali būti teikiama kitoms kryptims ir regionams, jei Vašingtonas taip nusprendžia pagal tuo metu svarbiausius interesus bei operacinius poreikius.

    „JAV gali lanksčiai keisti ginklų kontraktų vykdymo prioritetus: kas tuo metu laikomas svarbiausiu partneriu, įrangą gauna greičiau, kiti turi laukti“, – sakė gynybos politiką komentavęs apžvalgininkas.

    Toks požiūris nereiškia, kad JAV nustoja būti pagrindiniu Europos sąjungininku. Tačiau jis primena, kad priklausomybė nuo vieno tiekėjo riboja valstybių manevro laisvę, ypač kai kalbama ne tik apie pačias platformas, bet ir apie amuniciją, atsargines dalis, remonto pajėgumus bei programinės įrangos atnaujinimus.

    SAFE ir Europos siekis mažinti priklausomybę

    SAFE Lenkijoje pristatomas kaip bandymas spręsti struktūrinę problemą: gynybos finansavimas savaime negarantuoja, kad reikiama technika bus pasiekiama tada, kai jos prireiks. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama europiniams gamybos pajėgumams, bendriems pirkimams ir tiekimo grandinių atsparumui.

    Ši logika ypač aktuali valstybėms, esančioms arčiau potencialių grėsmių zonų. Joms svarbu ne tik turėti pasirašytas sutartis, bet ir aiškiai žinoti, kas nutiks, jei tuo pačiu metu įrangos prireiks keliems regionams, o gamintojai fiziškai nespės įvykdyti visų užsakymų.

    Diversifikacija: JAV, Europa ir Pietų Korėja

    Lenkija pastaraisiais metais kryptingai diversifikavo ginkluotės pirkimus, lygiagrečiai derindama įsigijimus iš JAV ir Pietų Korėjos. Tokia strategija aiškinama noru mažinti riziką, kad vieno tiekėjo sprendimai ar gamybos ribojimai sustabdytų visą modernizacijos planą.

    Vienas akcentuojamų aspektų – vietinės gamybos ir technologinio dalyvavimo svarba. Jei dalis gamybos, surinkimo ar aptarnavimo perkeliama į šalies vidų, atsiranda daugiau kontrolės: lengviau planuoti atsargas, greičiau atlikti remontą ir stabiliau užsitikrinti amunicijos tiekimą.

    Lenkijos diskusijoje dažnai lyginami skirtingi raketinės artilerijos sprendimai, pabrėžiant, kad skirtumas slypi ne vien nuotolyje ar tikslume. Ne mažiau svarbu, kas kontroliuoja amunicijos tiekimą, integraciją į valdymo sistemas ir eksporto bei naudojimo apribojimus, kurie gali išryškėti būtent krizinėmis aplinkybėmis.

    Bendra išvada, kurią formuoja ši debata, yra pragmatiška: JAV išlieka esminė Europos saugumo atrama, tačiau valstybės siekia turėti daugiau savarankiškumo gynybos pramonėje. SAFE ir panašios iniciatyvos šiame kontekste vertinamos kaip priemonė ne tik didinti biudžetus, bet ir realiai sustiprinti kontrolę bei tiekimo patikimumą.