CP v2

Tag: Safran

  • Prie pat Baltarusijos sienos pastebėtas prancūziškas šnipinėjimo dronas: ką jis veikė?

    Prie pat Baltarusijos sienos pastebėtas prancūziškas šnipinėjimo dronas: ką jis veikė?

    Skrydis palei rytinę sieną

    Viešai prieinamų skrydžių duomenų analizę atliekantis profilis „Coffe Report“ socialiniame tinkle X atkreipė dėmesį į virš Lenkijos užfiksuotą nepilotuojamą orlaivį. Skrydžio pėdsakas rodė, kad jis judėjo keli kilometrai nuo sienos su Baltarusija ir skrido į šiaurę.

    Pagal matomus parametrus apie 16.50 Lenkijos laiku orlaivis buvo maždaug 1 800 metrų aukštyje, o greitis žemės atžvilgiu siekė apie 117 kilometrų per valandą. Registruota maršruto atkarpa driekėsi iš rytinių Varšuvos apylinkių per Sokoluvo Podlaskį ir Siemiatyčes, vėliau palei Lenkijos ir Baltarusijos pasienį.

    Vieši duomenys neleidžia patikimai nustatyti, iš kur dronas pakilo ir kiek laiko išbuvo pasienio zonoje. Lenkijos institucijos taip pat nepateikė oficialaus paaiškinimo, kas vykdė šį skrydį ir kokia buvo jo užduotis.

    Koks tai dronas ir ką jis gali

    Skrydžių stebėsenos sistemoje „Flightradar24“ orlaivis buvo pažymėtas kaip „Safran S-15 Patroller“ ir priskirtas karinių arba vyriausybinių orlaivių kategorijai. Tačiau viešai nebuvo nurodyta registracija, operatorius ar valstybė, todėl tiksliai identifikuoti jo priklausomybę sudėtinga.

    „Safran Patroller“ yra Prancūzijoje sukurtas nepilotuojamas orlaivis, skirtas ilgai trunkančioms stebėjimo ir žvalgybos misijoms. Platforma sukurta remiantis motosklandytuvo „Stemme S15“ konstrukcija, o į Prancūzijos sausumos pajėgų tarnybą „Patroller“ įvestas 2023 metais.

    Šio tipo dronai gali ore išbūti apie 20–30 valandų ir gabenti iki 250 kilogramų naudingosios apkrovos. Priklausomai nuo komplektacijos, jie gali būti aprūpinti optoelektroninėmis stebėjimo sistemomis, antžeminius judančius taikinius aptinkančiu radaru ar ryšių signalų žvalgybos įranga.

    Kokia konkreti įranga buvo sumontuota stebėtame orlaivyje, iš viešai matomų duomenų nustatyti neįmanoma. Dėl to lieka neatsakytas ir klausimas, ar skrydis buvo tik treniruotė, ar realios žvalgybinės užduoties dalis.

    Kodėl skrydis kelia klausimų

    Lenkija viešai neskelbė įsigijusi „Patroller“ tipo dronų, o pagal oficialiai skelbtą informaciją vienintelis eksportinis šio modelio klientas iki šiol buvo Graikija. Dėl to neatmetama versija, kad skrydis galėjo būti susijęs su sąjungininkų veikla, tačiau be patvirtinimo tai lieka prielaida.

    Šis atvejis užfiksuotas tuo metu, kai Lenkija stiprina rytinės sienos apsaugą ir investuoja į stebėjimo bei antidronines priemones. Pasienio regione diegiami papildomi sensoriai, o infrastruktūra derinama su platesniais gynybos sprendimais, skirtais greičiau aptikti mažus nepilotuojamus taikinius.

    Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas yra viešai kalbėjęs apie planus skirti daugiau kaip 2 mlrd. eurų antidroninės sistemos kūrimui palei sieną su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi. Tarp minėtų priemonių buvo ir aukštose bokštinėse konstrukcijose montuojami radarai, skirti geresnei žemų aukščių kontrolei.

    NATO kontekste oro erdvės stebėsena ir atsakas į nepilotuojamas grėsmes pastaraisiais metais tapo vienu prioritetų rytiniame flange. Vis dėlto šiuo konkrečiu atveju nepatvirtinta, ar užfiksuotas „Patroller“ skrydis buvo susijęs su Aljanso misijomis, todėl situacija ir toliau išlieka miglota.

  • Prancūzija prisidėjo prie Ukrainos superraketos: „Safran“ padėjo su FP-5 „Flamingo“ taikymu

    Prancūzija prisidėjo prie Ukrainos superraketos: „Safran“ padėjo su FP-5 „Flamingo“ taikymu

    Ukrainos gynybos pramonės bendrovės Fire Point vadovas Denys Sztilliermanas patvirtino, kad tolimojo nuotolio sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“ naudoja taikymo sistemą, sukurtą Prancūzijos koncerno „Safran“. Apie šią technologinę grandį anksčiau buvo pranešęs ir Prancūzijos dienraštis „Le Monde“, remdamasis informacija iš parodos „Eurosatory 2026“ Paryžiuje.

    Pasak Ukrainos gamintojo, „Safran“ sprendimas į raketą buvo integruotas daugiau nei prieš metus ir nuo tada tapo nuolatine FP-5 „Flamingo“ konfigūracijos dalimi. Tokia detalė svarbi, nes taikymo ir navigacijos technologijos yra vienas jautriausių ir labiausiai karo eigą keičiančių modernios ginkluotės komponentų.

    Bendradarbiavimas peržengia vieną projektą

    Šaltiniuose teigiama, kad „Safran“ vaidmuo neapsiriboja vien taikymo įrangos tiekimu. Koncernas taip pat dalyvauja keliuose kituose projektuose, kuriuos vysto kartu su Ukrainos gamintoju, o per dukterinę įmonę Preligens Ukrainai tiekia sprendimus, susijusius su navigacija, optoelektronika ir duomenų analizės įrankiais.

    Tokia partnerystė atspindi platesnę Europos tendenciją stiprinti Ukrainos gynybos pramonės pajėgumus ne vien tiekiant ginkluotę, bet ir plečiant technologijų bei gamybos grandines. Karo metu svarbia tampa ne tik vienkartinė parama, bet ir gebėjimas greitai didinti vietinę gamybą bei tobulinti sistemas pagal fronto patirtį.

    Ką žinoma apie FP-5 „Flamingo“

    FP-5 „Flamingo“ įvardijama kaip viena sunkiausių Ukrainos sparnuotųjų raketų. Skelbiama, kad jos nuotolis gali siekti iki 3 000 kilometrų, o kovinės galvutės masė gali būti iki 1 150 kilogramų, todėl ji priskiriama strateginio smūgio priemonėms.

    Nurodoma, kad raketa varoma turboreaktyviniu varikliu Ivchenko AI-25, o gamintojas esą dirba ir prie vietinio, Ukrainoje sukurto variklio sprendimo. Žemas skrydžio aukštis ir palyginti paprasta konstrukcija įvardijami kaip veiksniai, leidžiantys lengviau didinti gamybos apimtis.

    Gamyba ir kovinis panaudojimas

    Skelbiama, kad FP-5 „Flamingo“ jau buvo panaudota kovinėse operacijose smogiant Rusijos gynybos pramonės objektams. Tarp minimų taikinių įvardijami „Titan-Barrikady“ kompleksas Volgograde ir VNIIR-Progress gamykla Čeboksaruose, siejama su komponentų gamyba.

    Taip pat teigiama, kad serijinė „Flamingo“ gamyba vyksta nuo 2025 metų rugpjūčio, o Fire Point planuoja palaipsniui didinti tempą. Ilgo nuotolio preciziniai ginklai Ukrainai yra kritiškai svarbūs, nes leidžia atakuoti svarbią infrastruktūrą ir logistiką nekeliant rizikos aviacijai virš fronto linijos.

    Prancūzijos technologijų dalyvavimas tokiame projekte pabrėžia gilėjančią Prancūzijos ir Ukrainos gynybos pramonės integraciją. Kartu „Le Monde“ atkreipia dėmesį, kad dalis Europos partnerių į tokią integraciją žiūri atsargiai dėl jautrių technologijų apsaugos ir konkurencijos ginkluotės rinkoje.

  • „Airbus“ ir „Safran“ perima „Aubert & Duval“: Europa stiprina specialių lydinių gamybą gynybai

    Europos aviacijos ir gynybos pramonės lyderiai „Airbus“ ir „Safran“ sudarė įpareigojantį susitarimą perimti Prancūzijos investicijų fondo „Tikehau Capital“ turėtas akcijas bendrovėje „Aubert & Duval“. Po sandorio abi grupės įmonę valdys po lygiai, tačiau galutinai užbaigti operaciją bus galima tik gavus konkurencijos priežiūros institucijų leidimus.

    Sandorio vertė neskelbiama, tačiau pati kryptis aiški: Europa siekia tvirčiau kontroliuoti kritinių medžiagų tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Pastaraisiais metais tiekimo grandinių sutrikimai ir auganti gynybos paklausa išryškino, kad metalurgijos pajėgumai tampa strateginiu klausimu ne mažiau nei pačios gamyklos, kuriose surenkami lėktuvai ar kuriamos ginklų sistemos.

    „Aubert & Duval“ pasauliniu mastu vertinama dėl kompetencijų kuriant, gaminant ir apdorojant sudėtingas medžiagas, įskaitant specialiuosius plienus bei superlydinius su titanu ir aliuminiu. Tokios medžiagos naudojamos ten, kur keliami ypač aukšti reikalavimai atsparumui karščiui, nuovargiui ir apkrovoms, pavyzdžiui, reaktyvinių variklių dalims, važiuoklės elementams ar kitoms konstrukcijoms, veikiančioms ekstremaliomis sąlygomis.

    Bendrovė tiekia produkciją aviacijos, gynybos, energetikos, automobilių ir medicinos sektoriams. Ji valdo 10 gamybos ir apdirbimo padalinių, iš kurių aštuoni yra Prancūzijoje, o du veikia užsienyje, todėl įmonės pajėgumai svarbūs ne tik vietos rinkai, bet ir platesniems Europos tiekimo tinklams.

    Įmonė taip pat siejama su Europos pramonės suvereniteto stiprinimu ir kritinių žaliavų perdirbimu, ypač titano ir aliuminio. Perdirbimas tampa vis reikšmingesnis dėl didėjančių žaliavų kainų svyravimų, geopolitinių rizikų ir tvarumo reikalavimų, o gynybos pramonėje tai papildomai susiję ir su tiekimo patikimumu krizės metu.

    „Aubert & Duval“ prieš kelerius metus susidūrė su likvidumo problemomis ir investicijų trūkumu moksliniams tyrimams, plėtrai bei energijai imliai specialių plienų gamybai palaikyti. 2023 metais įmonę perėmė konsorciumas, kurį sudarė „Airbus“, „Safran“ ir „Tikehau Capital“, o per pastaruosius trejus metus įmonė įgyvendino transformaciją, kuri sustiprino jos reikšmę gynybos pramonei.

    Šis sandoris rodo platesnę tendenciją, kai didžiosios aviacijos ir gynybos grupės siekia daugiau vertės grandinės kontroliuoti pačios, ypač ten, kur kalbama apie kritines medžiagas. Tokia strategija leidžia stabiliau planuoti gamybą, užtikrinti kokybės standartus ir mažinti riziką, kad svarbių komponentų ar žaliavų trūkumas stabdys užsakymų vykdymą.