Priėmimas rūmuose ir dėmesys detalėms
Birželio 9 dieną karališkuosiuose rūmuose surengtas iškilmingas priėmimas, skirtas Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio ir jo žmonos Elke Büdenbender vizito pradžiai. Tokie valstybiniai banketai paprastai tampa ne tik diplomatinio protokolo, bet ir simbolių kalbos scena.
Nyderlandų karališkoji šeima tokiuose renginiuose dažnai renkasi istorinius papuošalus, kurie pabrėžia institucijos tęstinumą. Šįkart didžiausio dėmesio sulaukė karalienės Maksimos ir sosto įpėdinės princesės Katarzynos-Amalijos pasirinkti brangakmeniai.
Maksimos pasirinkimas: safyrai ir XIX amžiaus istorija
Karalienė Maksima į banketą atvyko vilkėdama dizainerio Jano Taminiau kurtą suknelę, kurios aplikacijose dominavo augalų motyvai ir melsvi akcentai. Spalvinė dermė paryškino vieną įspūdingiausių Nyderlandų karūnos juvelyrikos komplektų.
Karalienė segėjo vadinamąją Nyderlandų safyrų tiarą, sukurtą 1881 metais juvelyrikos namuose „Maison van der Stichel“. Istoriškai ji siejama su karaliaus Vilhelmo III užsakymu kaip dovana žmonai Emai, o jos kompozicijoje minimi 33 dideli safyrai bei šimtai deimantų, sukuriančių ypač ryškų šviesos efektą.
Pasak aprašymų, dalis akmenų įtvirtinti taip, kad judant subtiliai virpėtų ir dar labiau žėrėtų šviesoje. Prie tiaros Maksima priderino ir kitus to paties rinkinio elementus, o bendras įvaizdis buvo kuriamas taip, kad brangakmenių mėlynumas taptų vakaro ašimi.
Princesė Amalija: šiuolaikiška suknelė ir tiara iš Maksimos vestuvių
Bankete dalyvavo ir princesė Katarzyna-Amalija, kuri vis dažniau lydi tėvą oficialiuose renginiuose, taip ruošdamasi būsimam vaidmeniui. Šįkart ji pasirinko ledo melsvumo kolonos silueto suknelę, kurią sukūrė dizainerė Rachel Gilbert.
Įvaizdį užbaigė santūresnė, tačiau simboliškai svarbi tiara, siejama su Maksimos vestuvėmis. Ji sukurta 2002 metais kaip vestuvinė karalienės Maksimos tiara, o jos pagrindas kildinamas iš ankstesnės tiaros, kurios ištakos iki šiol apipintos skirtingomis versijomis.
Tokie pasirinkimai atspindi pastarųjų metų tendenciją karališkajame protokole: istorinius papuošalus derinti su modernesnėmis, švaresnių linijų suknelėmis, kad dėmesys kryptų į paveldą. Valstybiniuose banketuose tai veikia ir kaip minkštosios galios priemonė, kai per estetiką perduodama žinutė apie tradicijų tęstinumą ir valstybės stabilumą.