CP v2

Tag: Sahelis

  • Musulmonų pasaulio lyga Vakarų Afrikoje pradeda planą prieš ekstremizmą: kas numatyta?

    Musulmonų pasaulio lyga Vakarų Afrikoje pradeda planą prieš ekstremizmą: kas numatyta?

    Musulmonų pasaulio lyga paskelbė pradedanti iniciatyvą, skirtą silpninti ekstremistinės propagandos poveikį Vakarų Afrikoje ir stiprinti bendruomenių taiką. Planas pristatytas tarptautinėje konferencijoje Abudžoje, kur susirinko musulmonų ir krikščionių religiniai lyderiai, valdžios atstovai bei pilietinės visuomenės organizacijos.

    Renginys vyko globojant Nigerijos prezidentui Bola Ahmedui Tinubu, o jo metu dalyviai sutarė dėl bendros krypties, kaip mažinti įtampas ir užkirsti kelią konfliktams. Konferencijoje pabrėžta, kad saugumo priemonės vienos problemos neišsprendžia, jei kartu neveikia švietimas, bendruomenių dialogas ir atsakinga komunikacija viešojoje erdvėje.

    Abudžos deklaracija ir naujas koordinavimo organas

    Konferencijos dalyviai bendru sutarimu priėmė Abudžos deklaraciją, kuria įtvirtintas bendras veiksmų planas valstybės institucijoms, religiniams lyderiams ir nevyriausybinėms organizacijoms. Deklaracijoje akcentuotas konfliktų prevencijos stiprinimas ir kryptinga kova su ekstremistų skleidžiamais naratyvais.

    Taip pat nuspręsta plėsti švietimo, mokymų ir žiniasklaidos programas, siejamas su Mekos chartija, kuri pristatoma kaip religinio bendradarbiavimo ir socialinės sanglaudos gairės. Įgyvendinimui koordinuoti įsteigtas naujas Vakarų Afrikos religinių ir pilietinių lyderių bei institucijų koordinavimo organas, kuris turėtų vertinti pažangą ir reguliariai teikti įgyvendinimo apžvalgas.

    Keturi susitarimai tarp religinių organizacijų

    Po konferencijos įvykusiame susitikime pasirašyti keturi bendradarbiavimo memorandumai tarp musulmonų ir krikščionių organizacijų. Tarp jų įvardyti susitarimai tarp Musulmonų pasaulio lygos ir Nigerijoje veikiančio tarpreliginės mediacijos centro, taip pat kelių religinių asociacijų ir krikščionių lyderių bei jaunimo taikos iniciatyvų.

    Skelbiama, kad naujasis koordinavimo organas prižiūrės visų pasirašytų susitarimų įgyvendinimą. Tikslas – per praktinius projektus stiprinti bendruomenių atsparumą radikalizacijai ir mažinti bandymus supriešinti skirtingų tikėjimų žmones.

    „Ši iniciatyva skirta spręsti ekstremistinių idėjų šaknis per abipusiškai įpareigojančius susitarimus“, – sakė Musulmonų pasaulio lygos generalinis sekretorius šeichas Mohammedas bin Abdul Karimas Al-Issa.

    Kontekstas: Sahelio saugumo krizė ir Nigerijos patirtis

    Iniciatyva pristatyta regione, kuris pastarąjį dešimtmetį patiria nuolatinį smurtą Sahelio juostoje. Vakarų Afrikoje ir kaimyniniuose rajonuose aktyvios grupuotės, siejamos su tarptautiniais džihadistiniais tinklais, o jų išpuoliai prisidėjo prie masinio gyventojų perkėlimo ir humanitarinių iššūkių.

    Nigerija savo ruožtu nuo 2009 metų kovoja su „Boko Haram“ ir su ja siejamomis atšakomis, o konfliktas ne kartą buvo lydimas bandymų kurstyti priešiškumą tarp musulmonų ir krikščionių bendruomenių. Konferencijos dalyviai akcentavo, kad tarpreliginis dialogas ir vietos lyderių įsitraukimas laikomi vienu iš būdų mažinti radikalizacijos riziką.

    Skelbiama, kad Nigerijos prezidentas susitiko su šeichu M. Al-Issa prezidentūroje ir patvirtino paramą deklaracijai bei jos įgyvendinimo programoms, įskaitant įsipareigojimą periodiškai vertinti pažangą. Į Abudžą taip pat atvyko tarptautinių religinių organizacijų ir įvairių konfesijų atstovai, siekiant suteikti iniciatyvai platesnį regioninį ir tarptautinį svorį.

  • Sahara padengus saulės panelėmis: modeliai rodo daugiau lietaus Sahelyje, bet kiltų rizikų kitur

    Sahara padengus saulės panelėmis: modeliai rodo daugiau lietaus Sahelyje, bet kiltų rizikų kitur

    Saharos dykumoje lietus yra itin retas reiškinys, tačiau klimato modeliai rodo, kad milžiniškos saulės elektrinių teritorijos teoriškai galėtų pakeisti šį vaizdą. Tyrėjai skaičiavo, jog tamsūs saulės moduliai, pakeitę šviesų smėlį, galėtų sustiprinti oro kilimą ir paskatinti debesų formavimąsi.

    Ši idėja nėra realus statybų planas, o mintinis eksperimentas su fizikiniais dėsniais paremtais skaičiavimais. Mokslininkai analizavo scenarijų, kai didžiulė Saharos dalis būtų užklota saulės ir vėjo jėgainėmis, o modeliai leistų įvertinti ilgalaikius atmosferos ir paviršiaus pokyčius.

    Ką parodė tyrimų modeliai

    2018 metais žurnale Science publikuotame darbe klimato mokslininkų komanda naudojo modelį, kuriame įvertintas ir augmenijos atsakas į pasikeitusį klimatą. Simuliacijose didelė Saharos teritorija buvo „padengta“ saulės ir vėjo jėgainėmis, o rezultatai rodė ženkliai didesnius kritulių kiekius dykumoje ir greta esančiame Sahelyje.

    Vien saulės elektrinių dalis tokiame scenarijuje būtų generavusi energijos kiekį, daug kartų viršijantį dabartinį pasaulio poreikį, todėl mastas yra praktiškai neįgyvendinamas. Vis dėlto tokie skaičiavimai padeda suprasti, kaip dideli žemės paviršiaus pokyčiai gali paveikti regioninę cirkuliaciją.

    Kodėl saulės panelės „šildo“, o ne vėsina

    Dažnai manoma, kad saulės panelės dykumoje turėtų ją vėsinti, tačiau modeliuose svarbiausias mechanizmas yra priešingas. Smėlis yra šviesus ir dalį saulės spinduliuotės atspindi, o tamsūs moduliai sugeria daugiau energijos, todėl paviršius įkaista labiau.

    Įkaitęs paviršius skatina oro kilimą aukštyn, kylantis oras vėsta, o drėgmė kondensuojasi į debesis ir gali iškristi krituliais. Kitaip tariant, panelės „nesukuria“ vandens, bet gali pakeisti, kur ir kaip atmosferoje susidaro sąlygos debesuotumui.

    Grįžtamasis ryšys: lietus gali skatinti daugiau lietaus

    Modeliai taip pat parodė, kad prasidėję krituliai gali įjungti teigiamą grįžtamąjį ryšį. Kai dykumoje atsiranda daugiau drėgmės, gali suaktyvėti augmenija, o augalai paprastai yra tamsesni už smėlį ir dar labiau didina šilumos sugėrimą.

    Dėl to sustiprėja oro kilimas ir kritulių tikimybė, todėl ciklas gali „maitinti“ pats save. Mokslininkai primena, kad Sahara praeityje jau buvo žalesnė ir drėgnesnė, o klimato sistema gali turėti slenksčius, kuriuos peržengus pokyčiai įsibėgėja.

    Kur slypi didžiausia rizika globaliu mastu

    Vėlesniuose tyrimuose, kuriuose naudoti platesni Žemės sistemos modeliai, išryškėjo svarbi detalė: tokio masto „naujas šilumos šaltinis“ galėtų perorganizuoti vėjų ir kritulių juostas visoje planetoje. Kai kuriuose scenarijuose tropinė lietaus juosta slinktų į šiaurę, o tai reikštų, kad dalis papildomų kritulių Saharoje galėtų būti „paimta“ iš kitų regionų.

    Tokie modeliai kėlė prielaidą, kad tam tikrose pasaulio vietose galėtų didėti sausrų rizika, o atmosferos cirkuliacijos pokyčiai paveiktų ir audrų trajektorijas. Tai viena priežasčių, kodėl mokslininkai pabrėžia, kad planetinio masto infrastruktūra net ir atsinaujinančios energijos kontekste turi būti vertinama kaip klimato sistemos trikdis.

    Praktikoje dabartiniai saulės parkai yra nepalyginamai mažesni, todėl negali „pastumti“ pasaulinių kritulių juostų. Vis dėlto jie gali turėti vietinį poveikį mikroklimatui, paviršiaus temperatūrai ar ekosistemoms, todėl didelių projektų planavime vis dažniau kalbama ne tik apie pagamintą energiją, bet ir apie poveikį aplinkai bei klimatui.

  • Didžioji žalioji siena turėjo sustabdyti Sacharą: po 20 metų aiškėja, kas vyksta iš tikrųjų

    Didžioji žalioji siena turėjo sustabdyti Sacharą: po 20 metų aiškėja, kas vyksta iš tikrųjų

    Didžiosios žaliosios sienos iniciatyva Afrikoje buvo sumanyta kaip vienas ambicingiausių klimato prisitaikymo projektų: siekta stabdyti Sacharos plėtrą Sahelio regione ir atkurti nualintas žemes. Planas apėmė daugiau nei 8 000 kilometrų ruožą per kelias valstybes nuo Senegalo iki Džibučio, tačiau laikui bėgant idėja išaugo iš paprasto medžių sodinimo į platesnę ekosistemų atkūrimo programą.

    Projektą koordinuoja Afrikos Sąjunga, o jį remia tarptautinės organizacijos, tarp jų Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencija. Pagrindinis tikslas iki 2030 metų buvo atkurti 100 milijonų hektarų degradavusių teritorijų, sumažinti anglies dioksido kiekį atmosferoje sukaupiant anglies atsargas dirvožemyje ir augalijoje bei sukurti milijonus darbo vietų kaimo vietovėse.

    Pažanga yra, bet tempas atsilieka

    Per beveik du dešimtmečius kai kuriose vietovėse jau matomi rezultatai: atkurti ganyklų plotai, geriau sulaikoma drėgmė, didėja dirvožemio derlingumas, stiprėja vietos ūkių atsparumas sausroms. Vis dėlto bendras įgyvendinimo tempas, vertinant pagal viešai skelbiamus tarptautinių institucijų duomenis, išlieka per lėtas, kad iki 2030 metų būtų pasiektas pilnas užmojis.

    Vertinimuose dažnai pabrėžiama, kad pasiekimai labai nevienodi: vienose šalyse sėkmingai diegiamos dirvožemio atkūrimo ir vandens sulaikymo priemonės, kitose progresą stabdo valdymo problemos, pajėgumų trūkumas ir sudėtinga saugumo situacija. Sahelio regione dalyje teritorijų nuolatinės krizės apsunkina ilgalaikius darbus ir priežiūrą.

    Kodėl vien sodinti medžius neužtenka

    Ekspertai pabrėžia, kad „sienos“ įvaizdis klaidina, nes dykumėjimo procesai nėra sustabdomi vien ištisine medžių juosta. Kai kuriose Sahelio zonose efektyviau veikia natūralios augalijos regeneravimas, agro miškininkystė, ganyklų atkūrimas, dirvožemio erozijos mažinimas ir vandens kaupimas, o ne masinis naujų medžių sodinimas bet kokiomis sąlygomis.

    Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama metodams, kurie remiasi vietos bendruomenių patirtimi: tvariam žemės naudojimui, ūkininkavimo pritaikymui prie sausros, vietinių rūšių apsaugai. Tokios priemonės dažnai duoda stabilesnį rezultatą, nes padeda atkurti ekosistemos funkcijas, o ne tik padidina želdinių skaičių ataskaitose.

    Didžiausia rizika – pinigai ir koordinacija

    Vienas pagrindinių iššūkių išlieka finansavimas: tarptautiniuose susitikimuose skelbtos paramos sumos ne visada pakankamai greitai pasiekia konkrečius darbus vietoje, o dalis lėšų nukreipiama į trumpalaikius projektus. Ne mažiau svarbi ir koordinacija tarp šalių, nes be aiškių bendrų standartų sunku palyginti pažangą, užtikrinti priežiūrą ir planuoti tęstinumą.

    Artėjant 2030 metų terminui, iniciatyvos sėkmė vis labiau siejama su gebėjimu finansavimą paversti ilgalaikėmis, vietos poreikiams pritaikytomis priemonėmis. Sahelio ateitis priklausys ne tik nuo pasodintų medžių skaičiaus, bet ir nuo to, ar bus atkurta dirvožemio gyvybė, vandens režimas ir žmonių pragyvenimo šaltiniai regione, kuriame klimato kaitos poveikis jau dabar jaučiamas ypač stipriai.

  • Malis skyrė 20 metų kalėjimo Prancūzijos ambasados darbuotojui: byla gilina įtampą su Paryžiumi

    Malis skyrė 20 metų kalėjimo Prancūzijos ambasados darbuotojui: byla gilina įtampą su Paryžiumi

    Teismo sprendimas ir kaltinimai

    Malyje teismas skyrė 20 metų laisvės atėmimo bausmę Prancūzijos ambasados darbuotojui, kurį šalies pareigūnai kaltina šnipinėjimu ir valstybės saugumo menkinimu. Apie nuosprendį pranešta remiantis su byla susipažinusiais teisminiais šaltiniais.

    Teismas taip pat skyrė piniginę baudą, siekiančią apie 5 400 eurų, ir 20 metų draudimą atvykti į Malį. Nuteistasis buvo sulaikytas 2025 metų rugpjūtį ir nuo tada laikytas suimtas.

    Prancūzijos pozicija ir diplomatinės pasekmės

    Prancūzija pareiškė, kad kaltinimai jos piliečiui yra nepagrįsti, o pats diplomatinės atstovybės darbuotojas esą vykdė su saugumu ir bendradarbiavimu susijusias užduotis. Paryžius tikina nedalyvavęs jokiuose bandymuose destabilizuoti Malį.

    Šis nuosprendis laikomas dar vienu smūgiu ir taip įtemptiems Malio ir buvusios kolonijinės valstybės santykiams. Pastaraisiais metais santykiai blogėjo dėl skirtingų požiūrių į saugumo situaciją ir tarptautinių partnerių pasirinkimą regione.

    Sahelio kontekstas: karinė valdžia ir saugumo krizė

    Malį nuo 2021 metų valdo karinė chunta, o šalies politinį kursą formuoja generolas Assimi Goita. Jo vadovaujama valdžia viešai atsitraukė nuo Vakarų, ypač nuo Prancūzijos, ir ieško glaudesnių ryšių su Rusija.

    Šalis su saugumo krize gyvena nuo 2012 metų, kai suaktyvėjo su „Al-Qaeda“ siejamos grupuotės ir vadinamosios „Islamo valstybės“ tinklai, taip pat išaugo vietinių ginkluotų grupių ir nusikalstamų struktūrų įtaka. Analitikai pabrėžia, kad visame Sahelyje, įskaitant Nigerį ir Burkina Fasą, smurto mastas nemažėja, o civilių aukų skaičiai išlieka itin dideli.

    Pasak Malio pareigūnų, sulaikymas siejamas su įtarimais, kad užsienio valstybės mėgina kištis į vidaus reikalus ir remti sąmokslus prieš karinę valdžią. Pranešama, kad sulaikymo metu kartu buvo tiriami ir vietos karininkų veiksmai, esą galėję būti susiję su bandymu rengti perversmą.

  • Sahara vėl pažaliavo: 500 špurotųjų vėžlių urvai padėjo sulaikyti lietų ir atgaivino sėklas

    Sahelio regione į pietus nuo Sacharos dirvožemis daug kur būna toks sausas, kad susiformuoja kieta pluta. Per liūtis vanduo ne įsigeria, o nubėga paviršiumi ir greitai išgaruoja, todėl sėklos lieka „užmigusios“, o daigai neprigyja.

    2021 metais mokslininkai pasirinko neįprastą sprendimą ir į degradavusį plotą paleido apie 500 špurotųjų vėžlių, moksliškai vadinamų Centrochelys sulcata. Tai didžiausia žemyninė Afrikos vėžlių rūšis, prisitaikiusi išgyventi karštyje ir ilgose sausrose.

    Pagrindinis efektas atsirado ne dėl to, kad gyvūnai „sodino“ augalus, o dėl jų instinkto rausti gilius urvus. Tokie tuneliai gali siekti apie 10–15 metrų gylį, o kasant suardoma dirvos pluta, kuri anksčiau veikė tarsi sandarus dangtis.

    Įtrūkus plutai, lietaus vanduo ima skverbtis į gilesnius sluoksnius, o ne nubėga į šonus. Dėl to drėgmė išsilaiko ilgiau, o sėklos, kurios anksčiau neišdygdavo, gauna sąlygas sudygti ir įsitvirtinti.

    Praėjus keleriems metams, palydoviniai vaizdai ėmė fiksuoti žalius plotelius, išsibarsčiusius smėlyje. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra staigus dykumos virtimas mišku, tačiau lokalūs atsigavimo židiniai rodo, jog net ir minimalus fizinis dirvos „atrakinimas“ gali pakeisti rezultatą.

    Aplink urvų angas susidaro palankesnis mikroklimatas: purenesnėje dirvoje drėgmė išsilaiko ilgiau, lengviau įsitvirtina pirmieji augalai. Vėliau į tokius plotus grįžta vabzdžiai ir mikroorganizmai, o maža ekosistema pradeda formuotis iš naujo.

    Ekologijoje tokie gyvūnai dažnai vadinami ekosistemų inžinieriais, nes jie fiziškai pertvarko aplinką taip, kad naudą gauna kitos rūšys. Špurotieji vėžliai šiuo požiūriu įdomūs pusdykumėms, kur vandens sulaikymas yra kritinis veiksnys.

    Praktinių programų pavyzdžių yra ir Senegale, kur vėžlių veisimo bei reintrodukcijos iniciatyvos vykdomos dešimtmečius. Tokia patirtis rodo, kad vietinių rūšių sugrąžinimas gali būti pigesnė ir tvaresnė priemonė nei vien tik masiniai želdinimo projektai, ypač ten, kur trūksta vandens.

    Mokslininkai įspėja, kad vien vėžliai dykumėjimo problemos neišspręs. Sahelio regioną veikia klimato kaita, ilgėjančios sausros, perintensyvus gyvulių ganymas, žemės naudojimo pokyčiai ir buveinių fragmentacija, todėl rezultatą lemia ir kritulių kiekis, ir ilgalaikis žemėnaudų valdymas.

    Be to, pati rūšis susiduria su grėsmėmis: nykstančios buveinės, neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir medžioklė mažina populiacijas dalyje natūralaus arealo. Todėl atkūrimo projektai turi eiti kartu su apsaugos priemonėmis, kad „pagalbininkai“ neišnyktų.

    Vis dėlto šis atvejis išryškino paprastą, bet svarbią įžvalgą: kartais ekosistemai atsigauti labiausiai padeda ne technika ar chemija, o tinkamai sugrąžinta vietinė rūšis, kuri daro tai, ką ir taip moka geriausiai.

  • Nigeris sustabdė devynias Prancūzijos žiniasklaidos priemones: valdžia įžvelgia grėsmę tvarkai

    Nigeris sustabdė devynias Prancūzijos žiniasklaidos priemones: valdžia įžvelgia grėsmę tvarkai

    By&nbspSerge Duchêne&nbspwith&nbspAFP
    Published on

    Share

    Comments

    Share
    Close Button












    On Tuesday Burkina Faso, an ally of neighbouring Niger and Mali within the Confederation of the Alliance of Sahel States (AES), all led by military juntas, banned the broadcast of TV5 Monde.

    Niger, ruled by a junta hostile to Western countries, on Friday suspended nine French media outlets that could “seriously endanger public order”.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    A statement broadcast on state television said the suspended media had repeatedly broadcast content “likely to seriously endanger public order, national unity, social cohesion and the stability of institutions” in Niger.

    They are France 24, Radio France Internationale, France Afrique Média, LSI Africa, AFP (Agence France-Presse), TV5 Monde, TF1 Info, Jeune Afrique and Mediapart.

    The suspension is “immediate” and applies to “satellite packages, cable networks, digital platforms, websites and mobile applications”.

    RFI and France 24 had already been suspended a few days after the coup d’état in July 2023 that brought the junta to power.

    In December 2024, the British BBC was suspended.

    Bans in Burkina Faso and Mali

    On Tuesday, Burkina Faso, an ally of Niger and Mali within the Confederation of the Alliance of Sahel States (AES), all ruled by military juntas, banned the broadcasting of the TV5 Monde channel.

    The junta accuses the French television channel of “disinformation” and “apology for terrorism” in its coverage of jihadist violence in this West African country and in Mali. Reporters Without Borders condemned “a ban based on opaque elements”.

    Mali, shaken by unprecedented jihadist and rebel attacks, has also banned French media.

    Niger’s decision comes just days before an important summit between France and African countries in Kenya. None of the three junta-ruled countries is taking part.

    Anti-French sentiment is running high in some of Africa’s former colonies, at a time when the continent is once again becoming a diplomatic battleground, marked by the growing influence of Russia and China.

    Press freedom in free fall

    Several Western media outlets have already been suspended since the new government came to power in Niger in a coup d’état in July 2023. Since then, this vast Sahelian country has begun a divorce with France, the former colonial power, notably by obtaining the departure of its army engaged in the fight against the jihadists.

    The government in Niamey has turned to other partners, including Russia, and regularly denounces “imperialism”, asserting its “sovereignty”.

    Nigerien journalists working for foreign or local media are also targeted by the junta.

    This week, two Nigerien journalists, Gazali Abdou, correspondent for the German radio station Deutsche Welle, and Hassane Zada, editor-in-chief of a regional newspaper, were released after having been imprisoned for several months.

    In 2025, 13 journalists were arrested in Niger, according to the UN, which had called for their release.

    According to the local media, six journalists are still being held in Niger, notably on charges of undermining national defence and plotting against the state.

    In 2026, Niger fell 37 places in the Reporters Without Borders (RSF) world press freedom index, to 120th out of 180 countries.

    RSF and Amnesty International have repeatedly expressed their deep concern about press freedom violations in Niger.

    In 2024, Niger enacted a law criminalising the online dissemination of “information likely to disturb public order”.

    The country also suspended nearly 3,000 local and foreign NGOs in 2025, accusing them of a lack of transparency and of supporting “terrorists” or armed groups.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Read more


    Franciscan order with 300 flats in Madrid preaches poverty and evicts elderly man


    Europe Day: 40 years of ups and downs in Spain’s relationship with the European Union


    Péter Magyar sworn-in as Hungary’s new prime minister after landslide April election victory

  • Rusai traukiasi iš Kidal: sukilėlių puolimas Malyje smogė Kremliui ir uždarė Bamako oro uostą

    Rusai traukiasi iš Kidal: sukilėlių puolimas Malyje smogė Kremliui ir uždarė Bamako oro uostą

    Šiaurės Malyje sukilėlių pajėgos pranešama privertė Rusijos vadinamąjį Afrikos korpusą pasitraukti iš bazės Kidalyje, o susirėmimai vienu metu išplito ir į kitus šalies regionus. Situaciją dar labiau paaštrino pranešimai apie incidentus netoli sostinės Bamako, po kurių trumpam buvo apribotas oro uosto darbas.

    Puolimui vadovavo tuaregų separatistai, siejami su Azavado nepriklausomybės idėja, o kartu veikė ir su tarptautiniu džihadizmu siejamos grupuotės. Toks laikinas interesų sutapimas Malyje nėra naujas reiškinys, tačiau koordinuota kelių krypčių eskalacija pastaruoju metu laikoma viena didžiausių per daugelį metų.

    Kas vyksta Malyje?

    Malis jau daugiau nei dešimtmetį išgyvena ginkluoto konflikto spiralę, prasidėjusią 2012 metais, kai tuaregų sukilimas šiaurėje persipynė su džihadistinių tinklų plėtra Sahelio regione. Nuo tada valstybės institucijos didelėje teritorijos dalyje išliko silpnos, o saugumo situacija priklauso nuo trumpalaikių susitarimų ir karinių kampanijų.

    Šalyje valdžią perėmus karinei valdžiai, buvo pasirinktas kitoks saugumo modelis, akcentuojant kariuomenės vaidmenį ir bendradarbiavimą su Rusijos karinėmis struktūromis. Tuo pat metu Prancūzijos pajėgos ir tarptautinės misijos palaipsniui pasitraukė, o tai sukūrė vakuumą, kurį įvairios ginkluotos grupės bando išnaudoti.

    Nuostoliai ir pasitraukimas iš Kidal

    Pranešimuose iš konflikto zonos teigiama, kad per susirėmimus Rusijos pajėgos patyrė nuostolių žmonėmis ir technika. Minimi sunaikinti šarvuoti vienetai ir prarastas sraigtasparnis, nors nepriklausomas visų detalių patvirtinimas karo sąlygomis išlieka sudėtingas.

    Kidalio bazės palikimas laikomas vienu svarbiausių šios eskalacijos padarinių, nes miestas turi tiek strateginę, tiek simbolinę reikšmę tuaregų judėjimui. Anksčiau ši vieta buvo siejama ir su tarptautiniu buvimu, o pastaraisiais metais ją kontroliuoti siekė Malio valdžios pajėgos, remiamos Rusijos karinių instruktorių.

    Regiono tendencijos ir rizikos

    Sahelio regione pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai valstybės saugumo modelis remiasi kariniais režimais ir alternatyviais partneriais, tačiau konfliktų dinamika dėl to nesilpnėja. Džihadistinės grupuotės prisitaiko, o vietiniai separatistiniai judėjimai išnaudoja valdžios spragas ir tarpusavio konkurenciją.

    Jei Kidalio kontrolė iš tiesų keičiasi, tai gali turėti platesnių pasekmių tiek Malio kariuomenei, tiek Rusijos įtakos projektui Afrikoje. Praktiniu lygmeniu tai reikštų didesnę riziką logistikai, miestų apsaugai ir civilinei infrastruktūrai, įskaitant oro transporto sutrikimus Bamako regione.

    „Kidal yra ne tik taškas žemėlapyje, bet ir tuaregų politinės tapatybės centras, todėl kiekvienas kontrolės pokytis čia sukelia grandininę reakciją visame šiaurės regione“, – sakė Sahelio regiono saugumo procesus stebintis analitikas.

  • Ukrainos FPV dronai pasiekė Afriką: smūgis Rusijos Africa Corps bazėms Malyje

    Ukrainos FPV dronai pasiekė Afriką: smūgis Rusijos Africa Corps bazėms Malyje

    Šiaurės Malio mieste Kidal užfiksuota nauja tendencija kare prieš Rusijos įtaką: tuaregų sukilėliai smogė Malio kariuomenei ir Rusijos Africa Corps pajėgoms, naudodami FPV tipo dronus. Tokie dronai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Ukrainos gynybos įrankių fronte, nes leidžia palyginti pigiai ir tiksliai naikinti techniką bei įtvirtinimus.

    Pasak pranešimų iš regiono, atakų metu buvo apgadinta ar sunaikinta keli šarvuoti ir lengvieji automobiliai, o bazės teritorijoje kilo gaisrai. Taikiniais tapo ir infrastruktūra, įskaitant pakilimo taką bei pastatus, todėl Kidal epizodas vertinamas kaip rimtas taktinis smūgis Rusijos remiamoms pajėgoms Sahelio zonoje.

    Po visą dieną trukusių susirėmimų, kuriuose, be dronų, minimi ir minosvaidžių smūgiai, Rusijos Africa Corps ir Malio kariuomenė, kaip skelbiama, buvo priverstos derėtis dėl pasitraukimo. Kidal, turintis simbolinę reikšmę šiaurės Malyje, tapo sukilėlių kontroliuojamu tašku, o tai didina spaudimą Bamakui ir jo partneriams.

    Kas yra Africa Corps

    Russia Africa Corps yra struktūra, siejama su Rusijos kariniu buvimu Afrikoje, kuri perėmė dalį funkcijų, anksčiau sietų su „Wagner“ samdiniais. Po „Wagner“ pertvarkų Rusija siekė išlaikyti įtaką Malyje, Burkina Fase ir kituose regionuose, kur kovojama su sukilėliais ir džihadistų grupuotėmis, o saugumo vakuumas leidžia išorės žaidėjams įsitvirtinti.

    Malio atvejis išskirtinis tuo, kad šalis pastaraisiais metais nutolo nuo dalies Vakarų partnerių ir vis daugiau rėmėsi rusiška karine parama. Tačiau Sahelio realybė sudėtinga: frontai išsiskaidę, o mobilios grupuotės dažnai persveria tradicinių pajėgų pranašumą.

    Kodėl FPV dronai keičia karą

    FPV dronai, kuriuos operatorius valdo realiu laiku per vaizdo ryšį, išpopuliarėjo dėl paprastos priežasties: jie leidžia preciziškai smogti ten, kur artilerija ar aviacija būtų per brangu, per lėta arba pernelyg rizikinga. Ukrainoje ši technologija išaugo į masinę gamybą ir nuolatinį taktikų tobulinimą, o patirtis, kaip teigiama, ima sklisti ir už Europos ribų.

    Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausias pokytis yra ne vien pats dronas, o visas ekosistemos modelis: greitas operatorių parengimas, žvalgybos ir ryšio grandinė, tikslų atranka ir nuolatinis technikos adaptavimas. Dėl to net nedidelės grupės gali kelti didelę grėsmę geriau ginkluotoms pajėgoms, ypač kai kalbama apie šarvuotą techniką ar logistiką.

    Platesnės pasekmės regione

    Smūgiai Kidal ir kituose šiaurės Malio taškuose rodo, kad konfliktai Sahelyje vis dažniau persipina su globaliomis varžybomis dėl įtakos. Rusijai tai reiškia papildomas rizikas toli nuo Ukrainos fronto, nes nuostolius gali lemti ne tik klasikiniai mūšiai, bet ir technologijų sklaida bei naujos kovos priemonės.

    Jeigu FPV dronų naudojimas regione plėsis, tai gali pakeisti ir vietos pajėgų taktikas, ir apsaugos standartus bazėse, kolonuose bei logistikoje. Tuo pat metu didės spaudimas ieškoti priešdroninių sprendimų, kurie dažnai yra brangesni ir techniškai sudėtingesni nei patys dronai.