Danties implantavimą dalis žmonių atidėlioja metų metus, nes bijo skausmo, komplikacijų ar didelių išlaidų, o prarastas krūminis dantis iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip skubi problema. Vis dėlto odontologai pabrėžia, kad delsimas gali turėti ilgalaikių pasekmių: nyksta žandikaulio kaulas, keičiasi sąkandis ir didėja apkrova likusiems dantims. Gydytojas odontologas Kazimieras Szulist paaiškina, kaip paprastai vyksta gydymas ir kodėl sprendimą verta priimti anksčiau, o ne tada, kai gydymas jau tampa sudėtingesnis.
Kas vyksta netekus danties?
Netekus danties lieka ne tik tarpas dantų lanke. Kaulas, kuris anksčiau laikė danties šaknį, negauna įprastinės kramtymo apkrovos, todėl organizmas pradeda jį pertvarkyti, o ilgainiui kaulo kiekis mažėja.
Klinikiniai stebėjimai rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai įvyksta pirmaisiais mėnesiais po rovimo, o per pirmuosius metus kaulo plotis toje vietoje gali sumažėti labai reikšmingai. Dėl to kaimyniniai dantys linkę krypti į tuščią vietą, o priešpriešinis dantis gali išilgėti, todėl pakinta sąkandis.
„Danties, kurio nesimato šypsantis, žmonės lengvai neatstato ilgus metus. Problema ta, kad kaulas nelaukia: be apkrovos jis palaipsniui nyksta, o šalia esantys dantys pradeda slinkti į tarpą. Kuo vėliau pradedame gydymą, tuo dažniau jį tenka pradėti nuo kaulo atkūrimo“, – sakė gydytojas odontologas Kazimieras Szulist.
Kas yra implantas ir kaip jis veikia?
Implantas dažniausiai yra nedidelis titano sraigtas, kuris atstoja danties šaknį. Įsriegtas į kaulą, jis su juo suauga per procesą, vadinamą osteointegracija, o tik tada ant implanto tvirtinamas atraminis elementas ir karūnėlė.
Karūnėlė yra matoma danties dalis, parenkama pagal formą ir spalvą, kad kuo natūraliau derėtų prie esamų dantų. Odontologai pabrėžia, kad būtent tiksli diagnostika ir planavimas dažnai lemia, kaip sklandžiai vyks gydymas ir kokia bus ilgalaikė prognozė.
Nuo konsultacijos iki karūnėlės
Gydymas paprastai prasideda konsultacija, išsamia sveikatos būklės peržiūra ir klausimais apie vartojamus vaistus bei įpročius, pavyzdžiui, rūkymą. Tuomet atliekami tyrimai, neretai pasitelkiama kūginio pluošto kompiuterinė tomografija, kuri leidžia įvertinti kaulo kiekį ir svarbių anatominių struktūrų padėtį.
Jei kaulo trūksta, prieš implantaciją arba jos metu gali būti atliekamos kaulo atkūrimo procedūros. Vieno implanto įsriegimas dažniausiai atliekamas vietinėje nejautroje ir trunka iki valandos, o vėliau skiriamas gijimo laikotarpis, kuris įprastai trunka apie 3–6 mėnesius, priklausomai nuo situacijos.
Ar skauda ir ar implantai tinka visiems?
Dažniausias klausimas prieš procedūrą yra apie skausmą. Vietinė nejautra paprastai leidžia išvengti skausmo, tačiau pacientas gali jausti spaudimą ar vibraciją, o po procedūros kelias dienas gali varginti tinimas ir diskomfortas.
„Dažnai paaiškėja, kad pati procedūra žmonėms būna gerokai lengvesnė, nei jie įsivaizdavo. Didžiausias streso šaltinis paprastai yra nežinomybė, todėl prieš procedūrą daug laiko skiriu tam, kad pacientas tiksliai suprastų, kas ir kada vyks“, – sakė K. Szulist.
Implantai tinka ne visiems ir ne visada iš karto. Nors griežtos viršutinės amžiaus ribos nėra, vertinama bendra sveikatos būklė, burnos higiena ir rizikos veiksniai, tokie kaip nekompensuotas cukrinis diabetas, aktyvus periodonto uždegimas, intensyvus rūkymas, galvos ir kaklo srities spindulinis gydymas ar tam tikri kaulo apykaitą veikiantys vaistai.
Kiek laiko tarnauja implantai?
Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad didžioji dalis implantų sėkmingai funkcionuoja ir po 10 metų, tačiau rezultatas labai priklauso nuo priežiūros. Kasdienė higiena, profesionali burnos higiena ir reguliarūs patikrinimai mažina audinių uždegimo aplink implantą riziką.
Odontologai primena, kad implantas nėra sprendimas, kuriuo galima pasirūpinti ir pamiršti. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai prarasto danties vieta atkuriama laiku, o pacientas laikosi priežiūros rekomendacijų ir atvyksta kontrolei.
„Implantas nėra laikinas sprendimas. Tinkamai parinktas gydymas, kruopšti higiena ir reguliarios kontrolės leidžia jam tarnauti ilgus metus. Svarbiausia ne laukti iki momento, kai kaulo sąlygos tampa nepalankios“, – sakė K. Szulist.