Tag: Sakartvelas

  • Pašinianas: Pietų Kaukazui atsiveria „naujas globalus vaidmuo“, Armėnija sieks balanso su ES

    Pašinianas: Pietų Kaukazui atsiveria „naujas globalus vaidmuo“, Armėnija sieks balanso su ES

    Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas teigia, kad Pietų Kaukazas dėl naujo politinio ir ekonominio impulso gali įgyti „visiškai naują globalų vaidmenį“. Pasak jo, regionui atsiveria galimybės tapti svarbesne jungtimi tarptautinėje prekyboje ir tiekimo grandinėse.

    Interviu „Euronews“ per šios žiniasklaidos priemonės surengtą plėtros (Enlargement) forumą Pašinianas sakė, kad Armėnijos strategija – diversifikuoti ir subalansuoti užsienio ryšius taip, kad būtų užtikrinti nacionaliniai interesai ir sumažintos rizikos.

    Premjeras pabrėžė, jog Pietų Kaukazas yra skirtingų interesų regionas, tačiau esą egzistuoja ir bendri tikslai, leidžiantys ieškoti bendrų strategijų. Tarp jų jis išskyrė infrastruktūros ir susisiekimo ryšių plėtrą, kuri, jo teigimu, gali paskatinti didesnį regiono atvirumą.

    Pasak Pašiniano, pasauliui susiduriant su tiekimo grandinių problemomis, taika tarp Armėnijos ir Azerbaidžano bei didesnis bendradarbiavimas tarp Sakartvelo, Armėnijos ir Azerbaidžano galėtų sukurti papildomą „langą“ sprendimams ir naujoms prekybos kryptims.

    Pietų Kaukazo „nauja galimybė“ ir prekybos koridoriai

    Pašinianas tvirtino, kad globaliai augant Vidurinės Azijos svarbai, regione formuojasi ir nauji maršrutai. Jis paminėjo TRIPP (Trump Route for International Peace and Prosperity) koridorių, kurį apibūdino kaip procesą, kuriuo siekiama kurti naują pasaulinės prekybos kelią.

    Premjeras aiškino, kad tokia kryptis, jo vertinimu, galėtų būti reikšminga įvairioms pusėms – nuo Europos Sąjungos iki Kinijos, Artimųjų Rytų ar Afrikos. Kartu jis akcentavo, kad pagrindinė prielaida tokiems planams – stabilumas ir bendradarbiavimas regione.

    Armėnijos kursas ES link ir neišvengiama dilema

    Pašinianas viešai patvirtino Armėnijos strateginį interesą siekti narystės Europos Sąjungoje. Kartu jis pripažino, kad jo šalis negali vienu metu būti ir ES, ir Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos narė.

    Jo teigimu, balansas tarptautiniuose santykiuose yra būdas valdyti rizikas, tačiau ateityje Armėnijai vis tiek reikės pasirinkti. Premjeras pabrėžė, kad toks sprendimas, jo manymu, turi priklausyti Armėnijos piliečiams, nes „demokratija yra strategija“.

    Kalbėdamas apie regioninį kontekstą Pašinianas pažymėjo, kad Armėnijos kaimynės Turkija ir Sakartvelas yra ES kandidatės, o tai, jo vertinimu, yra privalumas Armėnijos europinei politikai. Jis taip pat užsiminė, kad Armėnija galėtų formaliai kreiptis dėl narystės ES 2027 arba 2028 metais.

    Taikos su Azerbaidžanu svarba narystės perspektyvai

    Premjeras atkreipė dėmesį, kad ES nepriima valstybių, turinčių konfliktą, todėl taikos procesas su Azerbaidžanu, jo teigimu, yra esminis. Pašinianas tikino, kad „istorinis taikos procesas“ virto realybe, tačiau dabar, anot jo, svarbiausia – pasirašyti taikos susitarimą ir jį ratifikuoti.

    Pabaigoje Pašinianas akcentavo, kad Armėnija Pietų Kaukazą mato kaip vientisą regioną. Jis taip pat sakė, kad Armėnija rems Sakartvelo europinius siekius, nes Sakartvelo sėkmė, jo teigimu, Armėnijai yra labai svarbi.

  • ES sausį svarstys naujas priemones prieš Sakartvelą: Kallas sako, kad „viskas ant stalo“

    ES sausį svarstys naujas priemones prieš Sakartvelą: Kallas sako, kad „viskas ant stalo“

    Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sausį rengia išsamią diskusiją dėl galimų naujų priemonių prieš Sakartvelą, siekiant stabdyti demokratijos standartų smukimą šalyje.

    Apie tai pranešė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, kalbėdama po to, kai Europos Komisija paskelbė metines šalių kandidačių pažangos ataskaitas, rašo „Euronews“.

    Ataskaitoje dėl Sakartvelo nurodoma, kad demokratinis nuosmukis gilėja: minimi nauji pilietinės erdvės suvaržymai ir prastėjanti pagrindinių teisių padėtis.

    K. Kallas teigimu, dabartinė Sakartvelo valdžia yra pasirinkusi konfrontacinį kursą Europos Sąjungos atžvilgiu, o pastarieji sprendimai, anot jos, juda ne ta kryptimi.

    Sankcijos – dar ne sprendimas

    Paklausta, ar ketintų siūlyti naujas sankcijas Sakartvelo vyriausybei, K. Kallas sakė, kad kol kas per anksti tai vertinti, nes sausio diskusijos tikslas – suderinti skirtingas valstybių narių pozicijas.

    ES užsienio politikos vadovė pabrėžė, kad atsakas turi aiškiai parodyti paramą Sakartvelo žmonėms ir jų siekiui būti Europos Sąjungos dalimi, bet kartu siųsti aiškią žinią valdžiai, jog tokios politikos Briuselis neremia.

    „Šiuo metu viskas yra ant stalo“, – sakė K. Kallas.

    Kas jau buvo padaryta ir kokie terminai

    Dar 2024 metais ES diplomatinė tarnyba siūlė taikyti sankcijas pareigūnams, atsakingiems už smurtinį taikių protestų slopinimą, tačiau sprendimą tuomet blokavo Vengrija ir Slovakija.

    Vis dėlto Briuselis ėmėsi kito žingsnio – sustabdė bevizį režimą Sakartvelo diplomatinių pasų turėtojams. Tam užteko kvalifikuotos daugumos, priešingai nei sankcijoms, kurioms reikalingas vienbalsis pritarimas.

    Šis ribojimas įsigaliojo 2026 metų kovą vieniems metams. Jis gali būti pratęstas dar iki dvejų metų, tačiau tam Europos Komisija turėtų priimti antrinį teisės aktą ne vėliau kaip iki 2027 metų sausio 6 dienos.

    Derybos dėl narystės įšaldytos iki 2028 metų pabaigos

    Primename, kad 2024 metų lapkritį Tbilisis vienašališkai paskelbė nesieksiantis atverti stojimo į ES derybų iki 2028 metų pabaigos. Tai buvo padaryta po Komisijos vertinimo, kuriame fiksuotas rimtas demokratinis nuosmukis – nuo teismų sistemos iki žiniasklaidos laisvės.

    Tuo metu Sakartvelo premjeras Irakli Kobachidzė šią savaitę pareiškė esąs „labai įsipareigojęs“ šalies keliui į Europos Sąjungą, tačiau konkretaus plano, kaip atitirpdyti santykius su Briuseliu, nepateikė.

  • Tbilisyje kilęs gaisras užtvindė TV „Formula“ redakciją dūmais: pastate įstrigo 22 žurnalistai

    Tbilisyje kilęs gaisras užtvindė TV „Formula“ redakciją dūmais: pastate įstrigo 22 žurnalistai

    Tbilisyje trečiadienį užsidegus verslo centrui, kuriame įsikūrusi opozicinė televizija „Formula“, transliuotojas buvo priverstas nutraukti eterį, o dalis žurnalistų liko įkalinti dūmų pilname naujienų skyriuje.

    Kaip skelbia „Euronews“ ir AFP, gaisras kilo „Delisi“ verslo centre, o tiršti dūmai greitai pasklido į televizijos studijas ir redakciją.

    Žurnalistė Sopho Vardiashvili naujienų agentūrai „Interpress“ pasakojo, kad naujienų skyriuje įstrigo 22 darbuotojai – iš jo išeiti nepavyko, nes dūmai užtvindė laiptines.

    Pasak jos, ugniagesiai redakcijos darbuotojams patarė kol kas likti patalpose, laikant uždarytas duris, nes kitur pastate dūmų dar daugiau.

    Storos dūmų užtvaros ir išjungti liftai

    Žurnalistė teigė, kad pastato liftai buvo išjungti, o kolegos, bandę leistis laiptais, turėjo grįžti – dėl dūmų matomumas buvo prastas.

    Kita „Formula“ žurnalistė Nino Zhizhilashvili socialiniame tinkle „Facebook“ prašė skubios pagalbos, nurodydama, kad dalis komandos negali išeiti iš pastato būtent dėl dūmų.

    Kol kas nebuvo pateikta oficialios informacijos apie galimus nukentėjusius ar gaisro priežastį.

    Įvykio aplinkybės aiškinamos, o situacija – stebima, nes tai besivystanti istorija.

  • Vilniuje suskambės „Pokrovo varpai“: XXI festivalis žada netikėtą folkloro ir elektronikos dialogą

    Vilniuje suskambės „Pokrovo varpai“: XXI festivalis žada netikėtą folkloro ir elektronikos dialogą

    Vilniuje rudenį vyks XXI tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovo varpai“, per daugiau nei du dešimtmečius tapęs vienu ryškiausių etninės kultūros renginių sostinėje. Festivalio pavadinimas siejamas su stačiatikių Pokrovo švente, simbolizuojančia dvasinę globą, bendrystę ir tradicijų tęstinumą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne vien koncertų ciklas, o kultūrinės diplomatijos ir gyvosios tradicijos platforma, kurioje susitinka Lietuvos tautinių bendrijų ir užsienio svečių muzika. Per festivalio istoriją Vilniuje viešėjo kolektyvai iš daugiau nei 30 valstybių, o programoje greta autentiško folkloro vis dažniau atsiranda šiuolaikinės interpretacijos.

    Atidarymas: folkloras ir dabartis

    Festivalio atidarymo vakaras numatytas lapkričio 4 dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kur programos ašimi taps tema „Folkloras ir dabartis“. Ši kryptis atspindi platesnę Europos tendenciją, kai tradicinė muzika pristatoma ne kaip archyvinė vertybė, o kaip šiandien kuriama ir aktuali kultūros kalba.

    Atidarymo programoje svarbią vietą užims kompozitoriaus ir elektroninės muzikos kūrėjo Leono Somovo projektas, kuriame etninis vokalas ir instrumentai jungiami su elektronika bei gyva garso apdorojimo estetika. Tokie projektai leidžia naujai išgirsti tradicinius motyvus ir pritraukia auditoriją, kuri į folklorą dažnai ateina per šiuolaikinį skambesį.

    Antroje vakaro dalyje planuojama „Gyvosios tradicijos“ programa, kurioje pasirodys kolektyvai iš Lietuvos ir užsienio, pristatantys skirtingų regionų dainavimo ir šokio tradicijas. Tokie susitikimai dažnai tampa ne tik scena, bet ir gyvu tarpkultūriniu dialogu, kai panašūs ritualiniai motyvai ar daugiabalsiškumo principai atsiskleidžia skirtingose tradicijose.

    Konferencija ir edukacijos: nuo archyvų iki scenos

    Lapkričio 5 dieną Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje vyks konferencija, skirta gyvosios tradicijos išsaugojimo ir sklaidos klausimams. Joje numatoma kalbėti apie skaitmeninimo reikšmę, archyvų prieinamumą ir tai, kaip tradicinis atlikimas persikelia į sceną neprarasdamas autentiškumo.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip folkloras pasiekia jaunus žmones per edukaciją, kūrybines dirbtuves ir šiuolaikines medijas. Praktinės veiklos festivalyje, tokios kaip tradicinio dainavimo laboratorija, tampa būdu tradicijai ne tik išlikti, bet ir natūraliai atsinaujinti bendruomenėse.

    „Šiandien tradicinė kultūra yra mūsų bendruomenių stiprybės ir tapatybės pagrindas. Skaitmeninės technologijos ir gyvas atlikimas leidžia ne tik išsaugoti paveldą, bet ir suteikti jam aktualumą jaunajai kartai“, – sakė festivalio organizatorė Irena Zacharova.

    Koncertai ir finalas su Sakartvelo muzika

    Viena iš ryškiausių programos dalių – koncertas „Muzika gurmanams“, vyksiantis Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje. Jame numatyti skirtingų šalių kolektyvų pasirodymai, akcentuojant autentiškus dainavimo stilius, tradicinius instrumentus ir sceninę ritualų raišką.

    Lapkričio 7 dieną Vilniaus rotušėje planuojamas folkloro maratonas, kuriame per kelias valandas pasirodys kelios dešimtys kolektyvų ir atlikėjų. Greta koncertų erdvėje turėtų vykti kūrybinės dirbtuvės, skirtos vaikams ir jaunimui, siekiant praktiškai supažindinti su tradiciniais amatais ir muzikavimo formomis.

    Festivalis bus užbaigtas lapkričio 9 dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje koncertu „Svečiai iš Sakartvelo“, kuriame susitiks klasikinė ir tradicinė kartvelų muzika. Programoje numatytas Tbilisio Giya Kancheli styginių kvarteto pasirodymas ir Lietuvos bei Sakartvelo folkloro trio „Rero“ muzikinis dialogas, atskleidžiantis, kaip liaudies melodijos įkvepia ir akademinę kūrybą.

    Organizatoriai primena, kad festivalio stiprybė slypi nuosekliai puoselėjamoje bendruomenėje ir tarptautiniuose ryšiuose, kurie leidžia Vilniui išlikti atviru daugiakultūrei tradicijai miestu. „Pokrovo varpai“ kasmet primena paprastą principą: tradicija išlieka gyva tol, kol ji skamba, yra mokoma ir perduodama toliau.

  • Šie valgymo įpročiai užsienyje gali šokiruoti: ką prie stalo privalo žinoti keliautojai

    Šie valgymo įpročiai užsienyje gali šokiruoti: ką prie stalo privalo žinoti keliautojai

    Kas vienoje šalyje laikoma mandagumu, kitoje gali būti suprasta kaip nemandagumas ar net įžeidimas. Keliaujant dažniausiai suklumpama dėl smulkmenų: garso, tempo, bendrų patiekalų dalijimosi ar įrankių naudojimo.

    Turizmo institucijos ir etiketo ekspertai pabrėžia, kad universalios taisyklės dažnai neveikia, todėl verta pasidomėti vietiniais papročiais. Tai ypač aktualu šalyse, kur valgymas yra svarbi socialinio bendravimo dalis.

    Japonija: triukšmas gali būti pagyrimas

    Japonijoje valgant kai kuriuos makaronų patiekalus garsiai siurbti nėra laikoma blogu tonu. Priešingai, tai gali reikšti, kad maistas skanus, o valgantis žmogus mėgaujasi patiekalu.

    Tačiau lazdelėms taikomos griežtesnės taisyklės. Jų nederėtų smeigti vertikaliai į ryžių dubenėlį, nes toks vaizdas siejamas su gedulo ritualais, taip pat neįprasta maistą tiesiogiai perduoti nuo vienų lazdelių kitoms.

    Valgant su kompanija mandagu palaukti, kol patiekalai bus patiekti visiems. Jei bendrame inde lieka paskutinis kąsnis, dažnai tikimasi, kad prieš jį imant bus atsiklausta kitų.

    Pietų Korėja: šaukštas čia ne mažiau svarbus

    Nors Korėjos virtuvė dažnai siejama su lazdelėmis, prie tradicinio stalo svarbi vieta tenka šaukštui. Juo įprastai valgomi ryžiai ir sriubos, o dalis patiekalų maišomi ar paskirstomi būtent šaukštu.

    Prie korėjietiško stalo dažnai patiekiami keli maži garnyrai, vadinami „banchan“. Jie dalijami visiems, todėl svarbu laikytis bendro valgymo ritmo ir gerbti tai, kad patiekalai skirti visai kompanijai.

    Italija ir Sakartvelas: tradicijos stipresnės už stereotipus

    Italijoje įprasta manyti, kad pieno kava tinka tik prie saldžių pusryčių, tačiau regioniniai įpročiai skiriasi. Kai kur visiškai normalu ryte gerti kapučiną ar kavą su pienu ir kartu valgyti sūresnį kepinį.

    Sakartvele vakarienė neretai virsta ilgu bendravimu prie stalo, kur svarbūs tostai ir nustatyta tvarka. Čia verta neskubėti, nepertraukinėti ir suprasti, kad tostai yra ne formalumas, o tradicijos dalis.

    Ispanija: vakarienė prasideda vėliau, nei tikitės

    Ispanijoje keliautojus dažnai nustebina ne konkretus etiketo draudimas, o dienos ritmas. Vakarienė daugelyje vietų prasideda vėliau, todėl ankstyvą vakarą restoranai gali atrodyti neįprastai tušti.

    Dėl to vietinių įpročių neatitinkantis laikas kartais klaidingai palaikomas prastu aptarnavimu ar nepopuliaria vieta. Prisitaikymas prie vietinio grafiko dažnai padeda išvengti nusivylimų ir nereikalingo streso.

    Ekspertai pataria prieš kelionę pasitikrinti bent pagrindines valgymo taisykles ir stebėti, kaip elgiasi vietiniai. Paprastas atsiklausimas ar pagarbi pauzė dažnai yra geriausias būdas nepadaryti nemalonios klaidos.

  • Paryžiaus teismas nagrinėja retų rusiškų knygų vagystes: kaltinami šeši Sakartvelo piliečiai

    Paryžiaus teismas nagrinėja retų rusiškų knygų vagystes: kaltinami šeši Sakartvelo piliečiai

    Byla dėl dingusių literatūros vertybių

    Paryžiaus teisme pradėta nagrinėti byla, kurioje šeši Sakartvelo piliečiai kaltinami retų rusiškos literatūros leidinių vagystėmis iš žinomų Prancūzijos bibliotekų. Prokurorai teigia, kad taikiniu tapo XIX amžiaus autorių kūriniai, tarp jų ir Aleksandro Puškino leidimai, vertinami kolekcininkų rinkoje.

    Įtariama, kad tai ne pavienis nusikaltimas, o platesnės grandinės dalis: panašūs dingimai pastaraisiais metais fiksuoti ir kitose Europos šalyse. Prancūzijoje kaltinamiesiems pareikšti įtarimai dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime ir pasikėsinimo vagystėmis užvaldyti kultūros vertybes.

    Teismas nurodo, kad už tokius nusikaltimus gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo. Posėdžiai suplanuoti iki savaitės pabaigos, o du kaltinamieji teisiami jiems nedalyvaujant, nes jų atžvilgiu išduoti arešto orderiai.

    Kaip veikė įtariama schema

    Tyrimo duomenimis, įtariami vagys pirmiausia teisėtai užsisakydavo peržiūrėti retus leidinius skaityklose, juos fotografuodavo, matuodavo, o vėliau sugrįždavo ir originalus pakeisdavo labai panašiomis kopijomis. Būtent toks pakeitimo būdas, anot tyrėjų, ir leido vagystes pastebėti ne iš karto.

    Prancūzijos institucijų vertinimu, vagystės apėmė kelias vietas, įskaitant Nacionalinę Prancūzijos biblioteką Paryžiuje bei kitas specializuotas akademines bibliotekas. Vienu iš ryškiausių epizodų laikomas atvejis, kai buvo nustatyta, kad keli kūriniai skaitykloje jau yra ne originalai, o jų kopijos.

    Tarptautinis tyrimas ir ryšiai su Baltijos šalimis

    Ši byla siejama su platesniu Europos tyrimu, kuriame bendradarbiauja skirtingų valstybių teisėsauga, o koordinavimą užtikrina Europolo ir Eurojusto mechanizmai. Europos tyrėjai yra minėję, kad per kelias šalis galėjo dingti apie 170 retų rusiškų leidinių, o dalis jų galėjo patekti į privačias kolekcijas.

    Bylos kontekste minimi ir anksčiau kitose valstybėse nuteisti asmenys. Vienas jų Lietuvoje buvo nuteistas 3 metams ir 4 mėnesiams už organizuotą XIX amžiaus leidinių vagystę, kurios vertė, teisėsaugos vertinimu, siekė 606 000 eurų, o kitas asmuo panašioje byloje Estijoje gavo 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

    Kodėl tokios vagystės sudėtingos

    Retų knygų vagystės bibliotekose yra vienos sunkiausiai suvaldomų, nes institucijų misija paprastai reikalauja suderinti prieinamumą tyrėjams ir griežtą apsaugą. Be to, kai originalai pakeičiami aukštos kokybės kopijomis, vagystė gali paaiškėti tik atliekant inventorizaciją ar ekspertinį patikrinimą.

    Prancūzijos tyrėjai neatmeta, kad dalis epizodų galėjo būti susiję su bandymais perkelti rusiškos kultūros paveldą į kitą jurisdikciją ar privačias rinkas, ypač geopolitinės įtampos su Europa fone po Rusijos invazijos į Ukrainą. Kol kas nė vienas iš dingusių leidinių, apie kuriuos kalbama teisme, oficialiai nebuvo susigrąžintas.

    „Biblioteka neatsisako vilties susigrąžinti šiuos leidinius ir kartu privalo užtikrinti, kad paveldas liktų prieinamas visuomenei, nuolat stiprinant apsaugą“, – sakė Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos atstovas.

  • Akmenės meras pasveikino Sakartvelą su Nepriklausomybės diena: žinutė ir Rustaviui

    Akmenės meras pasveikino Sakartvelą su Nepriklausomybės diena: žinutė ir Rustaviui

    Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas pasveikino Sakartvelą su Nepriklausomybės diena. Anot jo, tai laisvės, vienybės ir meilės savo šaliai šventė, primenanti apie valstybės atkūrimo ir tapatybės saugojimo svarbą.

    Sveikinime pabrėžta Sakartvelo istorija, gamta ir tradicijos, taip pat svetingumas bei bendruomeniškumas. Meras akcentavo, kad sakartveliečių gebėjimas puoselėti laisvę ir išlaikyti kultūrinį savitumą yra įkvepiantis pavyzdys.

    Dėmesys partnerystei su Rustaviu

    Ypatingi linkėjimai skirti Rustavio miestui, su kuriuo Akmenės rajoną sieja draugiški ryšiai. Meras išskyrė bendradarbiavimą ir bendrystę, kuri, pasak jo, kuria prielaidas naujoms iniciatyvoms ir abipusiam pažinimui.

    Tarptautinės savivaldybių partnerystės dažniausiai apima kultūrinius mainus, jaunimo projektus, švietimo ir bendruomenių iniciatyvas. Tokie ryšiai padeda palaikyti nuolatinį dialogą ir išlaikyti gyvus kontaktus tarp miestų bei jų gyventojų.

    Sveikinimą meras užbaigė linkėjimu Sakartvelo žmonėms taikos, vienybės, klestėjimo ir šviesios ateities. Nepriklausomybės dienos proga jis paragino branginti laisvę ir stiprinti tarpusavio ryšius.