CP v2

Tag: Sakralinis menas

  • Navaroje po 16 metų rasta pavogta vienuolyno relikvija: pėdsakai nuvedė iki Madrido turgaus

    Navaroje po 16 metų rasta pavogta vienuolyno relikvija: pėdsakai nuvedė iki Madrido turgaus

    Ispanijos Navaros regione po šešiolikos metų sugrąžinta pavogta sakralinio meno detalė iš Fitero miestelio vienuolyno. Pareigūnai teigia, kad kūrinys buvo dingęs nuo 2010 metais įvykdytų vagysčių bangos, kai buvo apvogtos kelios bažnyčios ir koplyčios, taip pat ir Santa María la Real de Fitero vienuolynas.

    Operaciją kartu vykdė Ispanijos nacionalinė policija ir Katalonijos policija Mossos d’Esquadra. Rastas kūrinys yra medžio reljefas, dekoruotas auksavimu ir polichromija, vaizduojantis šventąjį Bonaventūrą.

    Pasak tyrėjų, reljefo autorystė nėra tiksliai nustatyta, tačiau jis siejamas su XVI amžiaus romanistinės krypties meistro Juano de Anchetos mokykla. Kūrinys buvo paimtas iš dabartinio savininko 2026 metų balandį, o dabar oficialiai perduotas teisėtiems valdytojams.

    Kaip kūrinys keliavo per rinką

    Tyrimas prasidėjo nuo dabartinio savininko, kuris teigė reljefą įsigijęs Barselonos aukcione. Vis dėlto pareigūnai nustatė, kad iki aukciono kūrinys buvo ne kartą perparduotas tarp privačių asmenų ir įvairių prekybos vietų.

    Galiausiai pėdsakai nuvedė į Madrido sekmadieninį Rastro turgų, garsėjantį antikvariniais ir sendaikčių pardavėjais. Tyrėjų vertinimu, būtent tokiose prekybos vietose vogti kultūros paveldo objektai neretai išskaidomi, perleidžiami ir praranda aiškią kilmės istoriją.

    2026 metų balandžio pabaigoje reljefas buvo konfiskuotas Barselonoje, o apie radinį informuota kompetentinga teisminė institucija. Teismas nurodė kūrinį grąžinti Pamplonos ir Tudelos arkivyskupijai, kuri laikoma teisėta savininke.

    Kodėl tokie radiniai svarbūs?

    Kultūros paveldo specialistai pabrėžia, kad sakralinių kūrinių vagystės dažnai daro žalą ne tik materialine prasme. Tokie objektai yra vietos bendruomenių atminties dalis, o jų praradimas reiškia ir istorinio konteksto, ir religinių tradicijų tęstinumo sutrikdymą.

    Teisėsaugos institucijos Ispanijoje pastaraisiais metais vis dažniau remiasi bendromis regionų operacijomis ir rinkos stebėsena, siekdamos atsekti net ir seniai dingusius kūrinius. Šis atvejis parodė, kad net daug kartų perparduotas objektas gali būti identifikuotas ir grąžintas, jei pavyksta atkurti jo kelią per prekybos grandinę.

  • Simpoziumas „Versmės“ Pievėnuose: savanoriai mokėsi tvarios bažnyčių puošybos prieš atlaidus

    Birželio 4 dieną Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje prasidėjo VII sakralinio meno ir paveldo simpoziumas „Versmės“. Į pirmąjį renginį susirinko Mažeikių rajono parapijų savanoriai, bažnyčių dekoratoriai ir floristai.

    Pagrindinis dienos akcentas buvo kūrybinis užsiėmimas Sakralios erdvės estetika: praktinės bažnyčių puošybos dirbtuvės. Jas vedė floristikos meistrė Birutė Lekavičiūtė, su dalyviais aptarusi tiek estetikos, tiek praktinius pasirengimo principus.

    Į dirbtuves atvykę Pikelių, Mažeikių, Tirkšlių, Viekšnių, Žemalės ir Pievėnų parapijų atstovai mokėsi parinkti augalus, juos tinkamai paruošti dekoravimui ir derinti su indais bei kitomis priemonėmis. Taip pat kalbėta apie tvarios puošybos sprendimus, mažinančius vienkartinių medžiagų naudojimą.

    Dalyviams primintos ir senosios tradicijos, kurios daugelyje parapijų buvo perduodamos iš kartos į kartą. Organizatoriai pabrėžė, kad sakralinės erdvės puošyba nėra vien dekoras, o liturginio laikotarpio ir bendruomenės tapatybės dalis.

    Mokymų metu Pievėnų bažnyčia buvo papuošta sekmadienį vyksiantiems Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo atlaidams. Simpoziumo veiklos, kaip įprasta, suburia bendruomenes ne tik kūrybai, bet ir paveldo puoselėjimui, stiprinant praktinius įgūdžius bei pagarbą sakraliai erdvei.

  • Pievėnai mini 600 metų jubiliejų: savaitgalį vyks simpoziumo „Versmės“ dirbtuvės ir koncertas

    Pievėnuose šį savaitgalį tęsis VII sakralinio meno ir paveldo simpoziumo „Versmės“ renginiai. Šiemet miestelis mini 600 metų jubiliejų, todėl programa sieja bendruomenės istoriją, tradicijas ir šiuolaikines meno formas.

    Birželio 6 dieną, šeštadienį, 17.00 valandą Pievėnų parapijos namuose vyks šilkografijos dirbtuvės su dailininke Vaiva Kovieraite-Trumpe. Organizatoriai kviečia prisijungti ir vietos gyventojus, ir svečius, norinčius praktiškai išbandyti grafikos technikas.

    Birželio 7 dieną, sekmadienį, 12.30 valandą Pievėnų bažnyčioje vyks Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo atlaidai, taip pat bus minima Tėvo diena. Šv. Mišiose giedos, o po jų koncertą surengs mišrus choras „Draugystė“.

    Šv. Mišios bus transliuojamos tiesiogiai Mažeikių krašto kultūros paveldo, Pievėnų bendruomenės ir Tirkšlių kultūros centro feisbuko paskyrose. Taip siekiama, kad renginius galėtų stebėti ir tie, kurie į Pievėnus atvykti negalės.

    Simpoziumas „Versmės“ Pievėnuose kasmet pabrėžia sakralinio paveldo svarbą ir skatina jį pažinti per kūrybą, edukacijas bei koncertus. Tokie renginiai prisideda prie mažesnių vietovių kultūrinio gyvybingumo ir padeda tradicijoms rasti vietą šiandienos kasdienybėje.

  • VII simpoziumas „Versmės“ Pievėnuose: iki rugsėjo pabaigos laukia paskaitos, koncertai ir dirbtuvės

    Nuo birželio 4 dienos iki rugsėjo 26 dienos Pievėnuose vyks VII sakralinio meno ir paveldo simpoziumas „Versmės“. Renginys šiemet įgauna papildomą prasmę, nes Pievėnai mini 600 metų jubiliejų.

    Organizatoriai kviečia visus, kuriems įdomi krašto istorija, sakralinis menas ir paveldas, prisijungti prie programos, kuri tęsis visą vasarą. Numatyti renginiai orientuoti ir į vietos bendruomenę, ir į platesnę auditoriją iš regiono.

    Ką siūlo „Versmės“ programa

    Simpoziumo metu planuojamos paskaitos, praktinės dirbtuvės, mokymai ir koncertai, taip pat religinės bendruomenės renginiai. Tokia programa atspindi įprastą sakralinio paveldo iniciatyvų kryptį, kai siekiama sujungti tradiciją, edukaciją ir gyvą kultūrinį vyksmą.

    Pastaraisiais metais panašūs renginiai vis dažniau akcentuoja ne tik paveldo saugojimą, bet ir jo pažinimą per patirtį. Dirbtuvės ir mokymai leidžia lankytojams geriau suprasti, kaip gimsta sakralinio meno kūriniai ir kuo išskirtiniai vietos istorijos ženklai.

    Transliacijos ir prieinamumas

    Norintys dalyvauti nuotoliu paskaitas ir šv. Mišias galės stebėti tiesiogiai socialiniuose tinkluose. Transliacijos numatytos Mažeikių krašto kultūros paveldo, Pievėnų bendruomenės ir Tirkšlių kultūros centro feisbuko paskyrose.

    Toks sprendimas padeda renginiui pasiekti platesnę auditoriją, ypač žmones, kurie negali atvykti į Pievėnus. Tai taip pat prisideda prie regioninių kultūros iniciatyvų matomumo ir skatina įsitraukimą ne tik renginių dienomis, bet ir ilgiau.

    Kodėl tai svarbu Pievėnams

    Simpoziumas „Versmės“ vyksta Pievėnams minint 600 metų sukaktį, todėl renginių ciklas tampa ir bendruomenės jubiliejaus dalimi. Tokios datos dažnai paskatina atidžiau pažvelgti į vietos paveldą, jo būklę ir galimybes jį aktualinti šiandien.

    Organizatoriai primena, kad programa apima skirtingo formato susitikimus, todėl kiekvienas gali rasti tinkamą būdą įsitraukti. Nuo paskaitų iki koncertų ar dirbtuvių, „Versmės“ siekia sujungti pažinimą ir bendrystę per kultūrą.

  • VDA Telšių fakultetas Taline atskleidė XVIII a. auksakalystės paslaptis: kaip atpažįstama Štapelerio dirbtuvė

    Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Dailės ir interjero restauravimo programos atstovai Taline vykusioje XIV Baltijos šalių restauratorių trienalėje pristatė tyrimus, leidžiančius tiksliau priskirti autorystę XVIII amžiaus sakralinės auksakalystės kūriniams Lietuvoje. Dėstytoja doc. dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė ir bakalaurantas Igoris Skripka renginyje dalijosi ir praktinėmis restauravimo įžvalgomis, pabrėžiančiomis atsakingų intervencijų ribas.

    Jų pristatymo ašis buvo Sedos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios relikvijorius ir Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčios monstrancija. Tyrėjai siekė, remdamiesi Kristijono Juozapo Štapelerio dirbtuvės paveldo analize, pagrįsti šių objektų atribuciją ir parodyti, kodėl restauruojant ne visada būtina imtis ryškių rekonstrukcijų.

    Kaip atpažįstamas meistro braižas

    Tyrimo metu buvo lyginami iki šiol žinomi K. J. Štapelerio dirbtuvės darbai, atliekama technologinė ir atribucinė analizė. Pasak pristatymo autorių, net ir nesignuotus dirbtuvių kūrinius galima atpažinti iš pasikartojančių ornamentikos, kompozicijos ir atlikimo sprendimų, kurie veikia kaip savotiškas meistro „parašas“.

    Kaip būdingus bruožus jie įvardijo savitas rokailės formas, obels žiedus primenančias gėles su lapeliais, reljefiškai dekoruotas šakeles, žvynelių ornamentus ir specifinę figūrų traktuotę. Taip pat minėtos šv. Rašto citatos, kurios tam tikruose dirbiniuose pasikartoja kaip ikonografinis ir kompozicinis elementas.

    Medžiagos, cheminiai tyrimai ir restauravimo ribos

    Mikrocheminiai tyrimai patvirtino XVIII amžiaus antrosios pusės auksakalystėje naudotų medžiagų sudėtį ir padėjo geriau suprasti vėlesnius perdirbimus. Pristatyme nurodyta, kad monstrancijoje identifikuotas vario rezinatas, o relikvijoriuje aptikta dirbtuvėms būdinga spalvoto lako lesiruotė, kuri tampa papildomu argumentu atribucijai.

    Nors abu objektai buvo pažeisti, restauravimo metu sąmoningai atsisakyta visiškos rekonstrukcijos, laikantis šiuolaikinėje paveldo praktikoje taikomų autentiškumo ir minimalios intervencijos principų. Auksavimo ir sidabravimo atkūrimas buvo planuotas taip, kad būtų išlaikytas estetinis vientisumas, bet kartu nepaslėpti istoriniai sluoksniai ir naudojimo žymės.

    Dėl didelio likutinio gyvsidabrio kiekio relikvijoriaus veidrodinė dalis buvo dalinai naujai sidabruota, o bendram vaizdui atkurti pagaminti ir paauksuoti šeši trūkstami stiklo spinduliai. Tuo metu monstrancijos polichromija, atsiradusi vėlesnio XIX amžiaus restauravimo metu, nebuvo šalinama, kad nebūtų sunaikintas istoriškai reikšmingas, nors ir vėlyvesnis, objekto sluoksnis.

    Trienalė Taline ir profesinis kontekstas

    Baltijos šalių restauratorių trienalė laikoma viena svarbiausių regiono profesinių platformų, kur susitinka restauratoriai, tyrėjai ir akademinė bendruomenė. Tokie renginiai leidžia palyginti taikomas metodikas, aptarti tyrimų patikimumą ir praktines dilemas, kai tarp estetinės išvaizdos atkūrimo ir autentiškumo išsaugojimo tenka rinktis balansą.

    Programoje vyko ir ekskursijų diena, kurios metu dalyviai lankėsi Estijos riterių namuose Taline, šiandien vadinamuose Estijos Respublikos valstybingumo rūmais. Pastato istorija siekia 1690–1694 metus, o per daugiau kaip tris šimtmečius jame veikė skirtingos institucijos, todėl objektas dažnai minimas kaip sudėtingas, daugiasluoksnis paveldo apsaugos pavyzdys.

    Ant posėdžių salės sienų eksponuojami 280 Estijos didikų šeimų herbai, o Üxküll salone saugomas didžiausias ir seniausias ant drobės tapytas lubų plafonas Estijoje – barokinis kūrinys „Veneros triumfas“. Trienalės dalyviams apie šio plafono restauravimo ir eksponavimo iššūkius pasakojo Estijos dailės akademijos rektorė profesorė Hilkka Hiiop.

    VDA Telšių fakulteto atstovų pristatymas Taline išryškino, kad autorystės nustatymas šiandien vis dažniau remiasi ne vien stilistine intuicija, bet ir technologiniais bei cheminiais duomenimis. Tokia kryptis padeda priimti pamatuotus sprendimus, kada restauruoti, o kada svarbiau stabilizuoti būklę ir išsaugoti istorinį pasakojimą.

    „Net ir nesignuotus dirbinius galima priskirti konkrečiai dirbtuvei, kai sutampa ornamentika, technika ir medžiagų požymiai, o restauruojant svarbu riboti nebūtinas intervencijas“, – sakė doc. dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė.