CP v2

Tag: Saksonija-Anhaltas

  • Šokiruojantis radinys kasinėjimuose: 4 000 metų senumo vyro palaikus aptiko krosnies duobėje

    Šokiruojantis radinys kasinėjimuose: 4 000 metų senumo vyro palaikus aptiko krosnies duobėje

    Vokietijoje, Saksonijos-Anhalto žemėje, archeologai statybų ruože aptiko neįprastą radinį: dviejų kamerų krosnį primenančioje duobėje gulėjo jauno vyro skeletas. Vietovėje darbai vyksta tiesiant naują elektros perdavimo infrastruktūrą, todėl prieš kasinėjimus buvo pradėti privalomi archeologiniai tyrimai.

    Konstrukcija, pasak tyrėjų, iš pradžių atrodė kaip įprastas žemėje įrengtas dviejų dalių krosnies tipo įrenginys. Tokie objektai regione naudoti kasdieniams darbams, kuriems reikėjo aukštos temperatūros, pavyzdžiui, maisto apdorojimui ar kitoms buitinėms veikloms.

    Didžiausia staigmena laukė vienoje iš kamerų: joje rastas apie 23–25 metų amžiaus vyro skeletas. Kūnas buvo suguldytas susirietus, vadinamojoje embrioninėje padėtyje, kuri žinoma daugelyje Europos priešistorės bendruomenių, tačiau laidojimas buvusioje krosnies duobėje laikomas itin retu.

    Kas nutiko jaunam vyrui?

    Tyrėjai taip pat užfiksavo galimos kaukolės traumos pėdsakus. Kol kas neaišku, ar sužalojimas buvo mirties priežastis, ar atsirado vėliau dėl dirvožemio slėgio, gyvūnų veiklos ar kitų procesų, vykstančių palaikams ilgai gulint žemėje.

    Aiškesnių atsakymų tikimasi sulaukti po detalesnių antropologinių ir laboratorinių tyrimų. Paprastai tokiais atvejais vertinama kaulų mikrostruktūra, traumos pobūdis, galimos infekcijų žymės, taip pat bandoma tiksliau nustatyti mitybą ir kilmę pagal izotopų analizę.

    Ryšys su virvelinės keramikos kultūra

    Preliminariai laidojimas siejamas su virvelinės keramikos kultūra, paplitusia didelėje Europos dalyje maždaug 2 900–2 200 metais prieš mūsų erą. Šios kultūros bendruomenės paliko atpažįstamą materialinį paveldą, ypač puošnius indus su virvelės įspaudais, bei gana aiškias laidosenos tradicijas.

    Nors su šia kultūra siejamų kapinynų Europoje žinoma daug, laidojimas krosnies tipo duobėje išsiskiria. Dėl to archeologai neatmeta kelių versijų: nuo skuboto palaidojimo po smurto akto iki netipinio, galbūt simbolinę reikšmę turėjusio ritualo.

    Ką sufleruoja radimvietės kontekstas?

    Radinio aplinka taip pat kelia klausimų: netoliese aptikta galvijų kaulų ir įvairių laikotarpių žmonių veiklos pėdsakų. Tai gali reikšti, kad vieta buvo naudojama ne vieną kartą ir turėjo ypatingą reikšmę kelioms kartoms.

    Saksonija-Anhaltas pastaraisiais metais dažnai atsiduria archeologų dėmesio centre, nes infrastruktūros projektai atveria naujus, anksčiau netirtus sluoksnius. Specialistai pabrėžia, kad tokie netikėti radiniai padeda geriau suprasti priešistorės bendruomenių santykį su mirtimi, baime ir ritualais, kurie ne visada atitinka šiandien žinomas „tipines“ laidosenos normas.

  • Quedlinburgas Harco kalnuose: kaip nedidelis miestas tapo pirmosios vokiečių valstybės sostine

    Quedlinburgas Harco kalnuose: kaip nedidelis miestas tapo pirmosios vokiečių valstybės sostine

    Miesto ištakos ir politinis vaidmuo

    Quedlinburgas, įsikūręs Vokietijos Saksonijoje-Anhalte netoli Harco kalnų, laikomas viena svarbiausių ankstyvųjų viduramžių vietų regione. Miesto pradžia siejama su 922 metais ir karaliumi Henriku I Paukštininku, kurio valdymo laikotarpiu ši vietovė įgijo išskirtinę strateginę ir simbolinę reikšmę.

    Būtent čia formavosi ankstyvoji valdžios tradicija, siejama su saksų ir otonų dinastija. Dėl to Quedlinburgas istoriniuose šaltiniuose dažnai minimas kaip vienas centrų, kuriuose buvo telkiama valdžia Rytų Frankų karalystėje, vėliau tapusioje Šventosios Romos imperijos pagrindu.

    UNESCO saugomas senamiestis ir architektūra

    Quedlinburgo senamiestis nuo 1994 metais yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šis statusas suteiktas dėl išskirtinai gerai išlikusio viduramžių miesto audinio ir didelės medinės karkasinės architektūros koncentracijos.

    Mieste saugoma daugiau kaip 1 300 karkasinių namų, o jų įvairovė leidžia „skaityti“ skirtingus statybos laikotarpius nuo XVI iki XX amžiaus. Šalia gyvenamųjų kvartalų išsiskiria renesansinė rotušė, miesto simboliu laikoma Rolando skulptūra ir siauri senamiesčio skersgatviai, tarp jų ir ypač ankšta Schuhhof gatvelė.

    Quedlinburge verta sustoti ir prie Mathildenbrunnen fontano, aplankyti Šv. Mikalojaus bažnyčią bei išlikusius miesto gynybinių įtvirtinimų fragmentus. Visa tai kuria vientisą istorinę panoramą, dėl kurios miestas dažnai pristatomas kaip vienas autentiškiausių viduramžių urbanistikos pavyzdžių Vokietijoje.

    Ką pamatyti prie Harco kalnų

    Vienas ryškiausių Quedlinburgo akcentų yra romaninė Šv. Servacijaus kolegija, laikoma svarbiu X–XII amžių sakralinės architektūros pavyzdžiu. Ypač išskiriama kripta, kurioje matyti ankstyvosios romaninės architektūros elementai, istoriniai antkapiai ir dekoras.

    Su Henriku I siejama ir pilies bei Pilies kalvos teritorija, nuo kurios atsiveria miesto stogų panorama ir aplinkinių kalvų reljefas. Netoliese esantys Harco kalnai ir Brokenso viršukalnė papildo kelionės maršrutą tiems, kurie nori derinti paveldą su gamta.

    Ryšiai su Lenkijos istorija

    Quedlinburgas minimas ir platesniame Vidurio Europos kontekste, nes čia vyko susitikimai, siejami su ankstyvąja Lenkijos valstybės diplomatija. Istorijoje aprašomas 973 metais dvaro suvažiavimas, į kurį atvyko Boleslovas Narsusis, o 984 metais minimas ir Mieško I vizitas.

    Vėlesniu laikotarpiu Quedlinburgas siejamas su 1054 metais sprendimu dėl Silezijos, kai imperatorius Henrikas III tarpininkavo ginče tarp Kazimiero I Atkūrėjo ir Čekijos kunigaikščio Bretislavo I. Tokie epizodai rodo, kad miestas buvo ne tik regioninis centras, bet ir svarbi politinių sprendimų erdvė.

    Šiandien Quedlinburgas keliautojams siūlo retą derinį: UNESCO saugomą miestą, aiškiai matomą viduramžių planą ir patogų priėjimą prie Harco kalnų. Dėl to jis dažnai pasirenkamas kaip kelionės tikslas tiems, kurie ieško istorijos, architektūros ir gamtos vienoje vietoje.