CP v2

Tag: Saksonija

  • Saksonijos premjeras Kretschmeris: kada Vokietija vėl kalbėtų apie rusiškas dujas ir pabėgėlius

    Saksonijos premjeras Kretschmeris: kada Vokietija vėl kalbėtų apie rusiškas dujas ir pabėgėlius

    Saksonijos žemės ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris pareiškė, kad ateityje, pasibaigus karui, Vokietija galėtų svarstyti ir rusiškų gamtinių dujų tiekimo atnaujinimą. Jo teigimu, apie energijos prekybą su Rusija iš esmės būtų įmanoma kalbėti tik tada, kai būtų pasiekta taika arba ilgalaikės paliaubos.

    Interviu Berlyne politikas pabrėžė, kad svarbiausias tikslas yra kuo greitesnis karo veiksmų sustabdymas, nes kasdien žūsta daug žmonių abiejose fronto pusėse. Kretschmeris priklauso CDU ir partijoje eina vicepirmininko pareigas, todėl jo pasisakymai atspindi dalies Vokietijos politinio elito diskusijas apie karo kainą ir paramos ribas.

    Parama Ukrainai ir sankcijų ribos

    Kretschmeris jau anksčiau ragino daugiau dėmesio skirti diplomatinėms pastangoms ir kritiškai vertino kai kurias karinės pagalbos formas, įskaitant toliašaudes raketas. Jo argumentas remiasi nuostata, kad Vokietija neturėtų tapti tiesiogine konflikto šalimi, o sprendimo reikia ieškoti platesniame tarptautiniame formate.

    Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai, Saksonijos vadovas laikėsi dvejopo vertinimo: agresija prieš suverenią valstybę, jo žodžiais, negali likti nenubausta, nes tai kurtų pavojingą precedentą. Kartu jis pabrėžė, kad priemonės turi būti parinktos racionaliai, jog labiausiai neatsigręžtų prieš pačią Vokietiją ir nepakirstų ekonomikos atsparumo.

    Politikas akcentavo, kad ilgalaikė gynybos stiprinimo politika Europoje reikalauja finansinių išteklių, o tai tiesiogiai siejasi su konkurencinga ekonomika. Todėl, jo teigimu, svarbu vertinti, ar sankcijų architektūra nesukelia neproporcingų pasekmių pramonei, energijos kainoms ir viešiesiems finansams.

    Ukrainiečių pabėgėliai ir socialinė politika

    Atskira interviu dalis buvo skirta maždaug milijonui ukrainiečių, atvykusių į Vokietiją pasinaudojus ES laikinosios apsaugos mechanizmu. Kretschmeris kritiškai įvertino sprendimą suteikti karo pabėgėliams prieigą prie piliečių pašalpos, teigdamas, kad tokia schema gali mažinti paskatas greičiau įsilieti į darbo rinką.

    „Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Nyderlanduose įsidarbinimo rodikliai greitai pasiekė 70 ar 80 proc., o pas mus ilgai buvo 20 ar 30 proc. Tai nėra pabėgėlių problema, tai yra mūsų socialinės politikos problema“, – sakė Michaelis Kretschmeris.

    Jo vertinimu, efektyviausias sprendimas masinio atvykimo situacijose yra ES laikinosios apsaugos direktyva, nes ji suteikia teisę gyventi ir dirbti be ilgo prieglobsčio procedūrų kelio. Vis dėlto Kretschmeris atkreipė dėmesį, kad šio mechanizmo galiojimas artėja prie peržiūros, o politinėse diskusijose esą girdima, jog pratęsimas gali būti ribotas.

    Grįžimo į Ukrainą tema

    Kretschmeris taip pat tvirtino matantis, kad dalis Ukrainos teritorijų yra pakankamai saugios civiliam gyvenimui, todėl ateityje bus daugiau diskusijų apie savanorišką grįžimą. Jo teigimu, Ukrainai reikės žmonių ir paramos atstatymui, tačiau Vokietijos ir kitų šalių galimybės ilgai išlaikyti tokį pat paramos lygį nėra beribės.

    Kartu jis pabrėžė, kad sprendimai dėl paramos pabėgėliams ir savivaldybių finansavimo turi būti subalansuoti, nes vietos infrastruktūra patiria papildomą krūvį. Kretschmeris priminė, kad derybose dėl finansinių paketų žemės ir savivaldybės siekė didesnio užtikrinimo, jog kartu su gynybos ir užsienio politikos įsipareigojimais bus investuojama ir į ligonines, mokyklas bei kitas viešąsias paslaugas.

  • Saksonijos Löbau: unikali ketaus apžvalgos bokšto istorija, įspūdinga rotušė ir lenkiški akcentai

    Saksonijos Löbau: unikali ketaus apžvalgos bokšto istorija, įspūdinga rotušė ir lenkiški akcentai

    Löbau – nedidelis Saksonijos miestas istoriniame Aukštutinės Lužicos regione, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimas 1221 metais. Jis augo prie Via Regia – per šimtmečius Vakarų ir Rytų Europą jungusio prekybos kelio, todėl ilgainiui tapo svarbiu vietos amatų ir prekybos centru.

    XIV amžiuje Löbau įsiliejo į Aukštutinės Lužicos šešių miestų sąjungą, kuri stiprino regiono ekonominę ir politinę įtaką. Tokia priklausomybė reiškė ne tik prekybos privilegijas, bet ir pareigą kartu ginti interesus, palaikyti tvarką bei prisidėti prie bendros infrastruktūros.

    Miesto istorija nebuvo rami – įvairiais laikotarpiais Löbau patyrė niokojimų, o didesni sukrėtimai ypač juntami XV ir XVI amžiais. Dėl nuolatinių atstatymų šiandien senamiestyje matomas skirtingų epochų architektūros derinys, sukuriantis savitą miesto veidą.

    Didžiausias proveržis atėjo XIX amžiuje, kai į regioną atėjo geležinkelis ir ėmė sparčiau plėtotis pramonė. Löbau tuomet tapo vienu svarbesnių vietos centrų, o techninė pažanga mieste paliko aiškių, iki šiol turistus traukiančių ženklų.

    Vienintelis išlikęs ketaus bokštas

    Ryškiausias Löbau traukos objektas – Karaliaus Frydricho Augusto bokštas ant Löbauer Berg kalvos. Jis pastatytas 1854 metais ir dažnai įvardijamas kaip vienintelis iki šių dienų Europoje išlikęs ketaus apžvalgos bokštas.

    Bokštas siekia 28 metrus, o jo konstrukciją sudaro daugiau nei 1 000 ketaus detalių. Įspūdinga tai, kad dalys sujungtos ne įprastais kniedijimo ar suvirinimo sprendimais, o įlaidų, pleištų ir varžtų sistema, kuri XIX amžiaus viduryje buvo laikoma itin pažangia.

    Architektūriškai bokštas atrodo lengvas ir ažūrinis – aštuonkampė forma primena ne masyvų statinį, o tikslią inžinerinę konstrukciją. Ornamentuose juntamos neogotikos ir XIX amžiuje populiarių rytietiškų motyvų užuominos, o pats bokštas veikė kaip vietos pramonės ir technologinių gebėjimų demonstracija.

    Rotušė su Lenkijos ir Lietuvos herbais

    Kitas miesto simbolis – Löbau rotušė, kurios dabartinis pavidalas susiformavo po didelio gaisro XVIII amžiaus pradžioje. Pastatas išsiskiria gotikiniu bokštu ir barokiniu fasadu, o toks derinys laikomas vienu atpažįstamiausių visame regione.

    Rotušės detalės dažnai praslysta pro akis skubant, tačiau verta įsižiūrėti: ant fasado yra du saulės laikrodžiai. Dar vienas įdomus akcentas – aukštai bokšte įrengta kaukė su judančiu smakru, seniau siejama su miesto teismine teise.

    Ypatingą dėmesį traukia įėjimo portalas su Saksonijos, Lenkijos ir Lietuvos herbais. Tai siejama su laikotarpiu, kai Saksonijos kurfiurstai buvo ir Lenkijos karaliai, o rotušės atstatymas po gaisro priskiriamas Augusto II Stipriojo epochos politinei bei kultūrinei įtakai.

    Kelionės kryptis netoli sienos

    Löbauer Berg laikomas užgesusiu ugnikalniu, iškilusiu iki 448 metrų virš jūros lygio. Užkopus ant kalvos ir į bokštą, atsiveria Aukštutinės Lužicos panorama, matomi Žitavos kalnai, o geru oru – ir tolimi kalnų masyvai.

    Löbau yra pietryčių Vokietijoje, patogiai pasiekiamas keliaujantiems per Saksoniją ir pasienio regionus. Miestas neretai pasirenkamas dienos išvykai ar savaitgalio kelionei, nes vienoje vietoje leidžia pamatyti ir neįprastą XIX amžiaus inžineriją, ir skirtingų epochų architektūrą su Vidurio Europos istorijos ženklais.