Tag: Salakas

  • Salake vėl rinks seniūnaitį: aiški data, vieta ir kaip iki lapkričio 9 dienos pateikti kandidatūrą

    Salake vėl rinks seniūnaitį: aiški data, vieta ir kaip iki lapkričio 9 dienos pateikti kandidatūrą

    Salako seniūnaitijoje organizuojami pakartotiniai seniūnaičio rinkimai. Seniūnaitis yra arčiausiai gyventojų esantis vietos savivaldos atstovas, padedantis spręsti kasdienius bendruomenės klausimus ir perduodantis žmonių pasiūlymus seniūnijai.

    Rinkimai vyks gyventojų susirinkimo būdu 2026 metais lapkričio 12 dieną 17.15 valandą. Susirinkimas rengiamas Salako bendruomenės „Sakalas“ bendruomenės namuose, Daugailių g. 4, Salako miestelyje.

    Iki susirinkimo gyventojai kviečiami teikti kandidatus į seniūnaičius, o kandidatų registracija vykdoma iki 2026 metais lapkričio 9 dienos. Kandidatus gali siūlyti tik tos seniūnaitijos gyventojai arba seniūnaitijoje veikiančios bendruomeninės organizacijos.

    Dokumentai dėl kandidatų pateikiami raštu Salako seniūnijai. Kartu su pasiūlymu būtina pateikti kandidato rašytinį sutikimą ir gyvenimo aprašymą, o jei kandidatą siūlo organizacija, pridedama susirinkimo protokolo kopija ar išrašas.

    Jeigu kandidatą siūlo seniūnaitijos gyventojai, prie siūlymo turi būti ne mažiau kaip trijų gyventojų pasirašytas laisvos formos dokumentas. Toks reikalavimas padeda užtikrinti, kad kandidatas turi realų bendruomenės palaikymą dar iki rinkimų dienos.

    Salako seniūnaitijai priskiriamos teritorijos apima Salako miestelį ir aplinkines gyvenvietes, tarp jų Asiūklės, Aukštakalnių, Aželių, Bajorėlių, Breslaviškės, Dumblynės, Gabrelių, Girelės, Gudėniškės, Gudiškių, Jakiškių, Jurgiškių, Katiniškės, Klementiškės, Kukiškių, Liudvinavos, Luodkų, Luodžių, Martėniškių, Narbutiškio, Nariūnų, Paluodės, Paskardiškio, Pratkūnų, Ramoniškio, Sabalunkų, Stukiškės, Tetervinių, Tyliūniškės, Tolimėnų, Treigelių, Valentiškės, Vyželių ir Zaguriškės gyvenvietes.

    Informaciją dėl kandidatų teikimo ir dokumentų pateikimo tvarkos administruoja Salako seniūnija. Skelbimą pasirašė Salako seniūnijos seniūnas Juozas Mačiulis.

  • Iš Vokietijos verslo – į Salako seniūniją: ką pirmą darbo dieną pažadėjo Juozas Mačiulis?

    Iš Vokietijos verslo – į Salako seniūniją: ką pirmą darbo dieną pažadėjo Juozas Mačiulis?

    Į gimtąjį Salaką sugrįžęs Juozas Mačiulis pradėjo eiti Zarasų rajono savivaldybės administracijos Salako seniūnijos seniūno pareigas. Pirmąją darbo dieną jis susitiko su gyventojais, pristatė savo patirtį ir įvardijo svarbiausias kryptis, nuo kurių ketina pradėti.

    Naująjį seniūną dar prieš oficialų pristatymą pasveikino Salako bendruomenės „Sakalas“ vaikų dienos centro „Smiltutė“ vaikai. Jie įteikė balionus ir palinkėjimų skrynelę, o pats seniūnas pabrėžė norą, kad jaunimas seniūnijoje turėtų daugiau užimtumo ir erdvių kurti.

    Gyventojams J. Mačiulį pristatė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, akcentavusi atsakomybę, sąžiningumą ir gebėjimą telkti bendruomenę. Merė ragino žmones aktyviai įsitraukti į kasdienius klausimus, išsakyti lūkesčius ir palaikyti nuolatinį ryšį su seniūnija.

    Pasak J. Mačiulio, jo gyvenimo kelias buvo vingiuotas: jis augo Salake, vėliau mokėsi Klaipėdoje, studijavo architektūrą ir dirbo su įvairiais projektais. Gyvendamas Vokietijoje jis buvo įkūręs transporto įmonę, o grįžęs į Lietuvą daugiau dėmesio skyrė kūrybai, muzikai ir dalyvavimui bendruomenės renginiuose.

    Kalbėdamas apie darbą seniūnijoje, naujasis seniūnas akcentavo kasdienį bendravimą su gyventojais ir sprendimų paiešką kartu. Jo teigimu, svarbu ne tik išgirsti prašymus, bet ir aiškiai susitarti dėl prioritetų, nes seniūnijos problemos dažnai susijusios su ribotais ištekliais ir sezoniškai kintančiais poreikiais.

    „Noriu, kad seniūnija būtų vieta, kur žmonės ateina ne tik dėl bėdų, bet ir dėl idėjų, kurios virsta darbais“, – sakė Juozas Mačiulis.

    Didelę dalį dėmesio jis žada skirti jaunimui ir skirtingų kartų bendrystei, kad daugiau veiklų vyktų ne pavieniui, o sutelkiant vietos iniciatyvas. Tokia kryptis atliepia ir platesnes regionų tendencijas, kai mažesnėse gyvenvietėse gyvybingumą vis dažniau palaiko bendruomeniniai projektai, savanorystė ir vietos paslaugų prieinamumas.

    Laikinai seniūno pareigas ėjęs Jonas Šileikis priminė, kad atsakomybė apima ne tik Salaką, bet ir kitas seniūnijos gyvenvietes. Jis pabrėžė darbų tęstinumą ir artimiausius uždavinius, susijusius su metų planavimu, kelių priežiūra ir pasirengimu šaltajam sezonui.

    Susitikime dalyvavę bendruomenės atstovai naujajam seniūnui linkėjo sėkmės ir siūlė pagalbą sprendžiant socialinius bei kasdienius klausimus. Nuskambėjo ir aiškus kvietimas gyventojams nelikti nuošalyje: aktyviai teikti pastabas, įsitraukti į iniciatyvas ir kartu formuoti seniūnijos prioritetus.

  • Zarasų rajone be elektros šimtai: ESO skelbia, kur dirba brigados ir kada tikėtis atstatymo

    Zarasų rajone be elektros šimtai: ESO skelbia, kur dirba brigados ir kada tikėtis atstatymo

    Zarasų rajono savivaldybėje fiksuojami 94 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 274 klientai. Gedimus rajone šalina 12 ESO brigadų, darbus planuojant pagal gedimų pobūdį ir jų išsidėstymą tinkle.

    ESO nurodo, kad šiuo metu daugiausia tenka tvarkyti 0,4 kilovolto tinklo gedimus. Tokie pažeidimai dažnai paliečia nedideles linijų atkarpas, todėl be elektros neretai lieka po 1–4 klientus, o gedimų skaičius išlieka didelis net ir artėjant prie darbų pabaigos.

    Šiandien brigados dirba Varniškių kaime ir Ažūraiščių kaime, taip pat Dusetų seniūnijoje bei Zarasų seniūnijoje. Darbai vyksta ir buvusios Degučių seniūnijos teritorijoje, buvusios Suvieko seniūnijos teritorijoje bei Salako seniūnijoje.

    Daugiausia likusių sutrikimų, ESO duomenimis, tebėra Salako seniūnijoje ir buvusių Antazavės bei Suvieko seniūnijų teritorijose. Pavienių atsijungimų dar fiksuojama buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje, Turmanto seniūnijoje, taip pat Zarasų mieste ir Dusetose.

    Sutrikimų mastas regione ir šalyje

    Utenos regione fiksuojama 540 elektros tiekimo sutrikimų, be elektros yra 1 500 klientų. Gedimus regione šalina 84 brigados.

    Visoje Lietuvoje šiuo metu registruojami 602 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 1 584 klientai. Gedimus šalina 187 brigados.

    Kodėl dalis gedimų užtrunka

    ESO aiškina, kad vėlesniuose etapuose dažniausiai lieka išskaidyti, pavieniai gedimai, kuriems reikia atskirų išvykimų ir daugiau laiko logistikai. Be to, dalyje vietovių remonto trukmę gali lemti privažiavimo galimybės, kelių būklė ir tai, ar gedimas yra oro linijoje, ar žemos įtampos atšakoje.

    Gavus atnaujintus ESO duomenis apie darbų eigą ir konkrečias vietoves, informacija gali būti tikslinama. Gyventojams rekomenduojama sekti ESO pranešimus ir prireikus registruoti sutrikimą, jei jis dar neįtrauktas į gedimų suvestinę.

  • Salake šaukiama išplėstinė seniūnaičių sueiga: kam būtina atvykti ir kodėl tai svarbu?

    Salake šaukiama išplėstinė seniūnaičių sueiga: kam būtina atvykti ir kodėl tai svarbu?

    2026 metų rugsėjo 7 dieną 17.15 valandą Salake šaukiama išplėstinė Salako seniūnijos seniūnaičių sueiga. Susitikimas vyks Salako seniūnijos administracinio pastato salėje, Laisvoji a. 1, Salako miestelyje.

    Į sueigą kviečiami visi Salako seniūnijos seniūnaičiai, taip pat bendruomeninių organizacijų atstovai, kurie yra deleguoti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Tokia sueigos sudėtis leidžia aptarti ne tik kasdienius seniūnijos klausimus, bet ir platesnius bendruomenės prioritetus.

    Seniūnaičių sueigos paprastai skirtos vietos problemoms įvardyti ir sprendimams derinti: nuo viešųjų erdvių tvarkymo, kelių priežiūros ar apšvietimo iki socialinių iniciatyvų, bendruomeninių renginių ir gyventojų įtraukimo. Išplėstinis formatas ypač aktualus tada, kai siekiama, kad sprendimuose dalyvautų kuo daugiau bendruomenės balsų.

    Gyventojams ir organizacijoms tai taip pat yra proga iškelti aktualiausius klausimus per savo seniūnaičius ar deleguotus atstovus, o seniūnijai – aiškiau įsivertinti, kokie darbai svarbiausi artimiausiam laikotarpiui. Tokiuose susitikimuose dažnai formuojamas bendras sutarimas, kas pirmiausia turi atsirasti darbų planuose ir biudžeto prioritetuose.

    Pranešimą pasirašė Zarasų seniūnijos seniūnė, laikinai atliekanti Salako seniūnijos seniūno funkcijas, Aurelija Vaitonienė. Ji pažymi, kad dalyvavimas kviečiamiesiems svarbus siekiant sklandaus atstovavimo ir savalaikio bendruomenės sprendimų priėmimo.

  • Salako seniūnas Renius Kisielius baigia darbą: ką per ilgus metus pavyko nuveikti bendruomenei

    Salako seniūnas Renius Kisielius baigia darbą: ką per ilgus metus pavyko nuveikti bendruomenei

    Gegužės 15 dieną Salako seniūnijoje – paskutinė seniūno Reniaus Kisieliaus darbo diena. Zarasų rajono savivaldybės administracija pranešė, kad ilgametis vadovas baigia darbą, o bendruomenė išlydi žmogų, kurio kasdienė veikla daugeliui buvo pirmoji pagalba sprendžiant vietos reikalus.

    Seniūno darbas dažnai lieka už oficialių renginių ir antraščių ribų, tačiau būtent jis lemia, kaip greitai ir tiksliai sprendžiamos gyventojų problemos. Seniūnija yra arčiausiai žmogaus esanti savivaldos grandis, kur tenka rūpintis vietos infrastruktūra, viešąja tvarka, socialiniais klausimais ir bendruomenės telkimu.

    Kasdieniai darbai, kurių nematyti

    Vietos žmonėms seniūnas dažnai būna tarpininkas tarp gyventojo ir savivaldybės administracijos, o kartais ir tas, į kurį kreipiamasi pirmiausia, kai situacija atrodo įstrigusi. Tokiose pareigose svarbiausia ne formalūs sprendimai, o gebėjimas išklausyti, paaiškinti procedūras ir padėti rasti realų kelią į rezultatą.

    Per ilgus metus Renius Kisielius tapo Salako krašto kasdienybės dalimi: pažinojo vietos žmones, jų poreikius ir problemas, o sukaupta patirtis leido sprendimus priimti greičiau bei tiksliau. Savivaldybė pabrėžia, kad tai buvo vertinga atrama ne tik gyventojams, bet ir visai Zarasų rajono savivaldybės administracijai.

    Padėka už tarnystę Salakui

    „Nuoširdžiai dėkojame Reniui Kisieliui už dešimtmečius, skirtus Salako kraštui, už kantrybę, atsakomybę ir žmogišką jautrumą“, – teigiama Zarasų rajono savivaldybės administracijos padėkoje.

    Pranešime taip pat linkima, kad naujas gyvenimo etapas būtų ramesnis ir skirtas artimiesiems bei asmeniniams pomėgiams, kuriems intensyviame darbo ritme ne visuomet lieka laiko. Seniūno pareigos reikalauja nuolatinio įsitraukimo ir operatyvios reakcijos, todėl pasitraukimas iš jų neretai tampa ryškia riba tarp nuolatinės atsakomybės ir daugiau asmeninio laiko.

    Ko tikėtis toliau

    Pasikeitus seniūnui, seniūnijoje paprastai perskirstomos atsakomybės ir tęsiami einamieji darbai, o gyventojams aktualiausia, kad paslaugos ir sprendimų priėmimas nesutriktų. Artimiausiu metu bendruomenei svarbu išlaikyti dialogą su savivaldybe, kad kasdieniai klausimai nuo kelių priežiūros iki socialinių situacijų būtų sprendžiami taip pat sklandžiai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracija, atsisveikindama su ilgamečiu Salako seniūnu, akcentuoja paprastą, bet svarbią mintį: tokio darbo vertė matuojama ne pažadais, o kasdieniais sprendimais ir buvimu šalia žmogaus tada, kai to labiausiai reikia.

  • Zarasų 520 metų jubiliejus startuoja: ką žada sezono uždanga – nuo dvarų iki kultūros ir sporto

    Zarasų 520 metų jubiliejus startuoja: ką žada sezono uždanga – nuo dvarų iki kultūros ir sporto

    Zarasų rajone gegužės 7 dieną surengtas žurnalistų infoturas tapo savotiška jubiliejinio sezono įžanga: skirtingų redakcijų komandos per vieną dieną aplankė bendruomenes, kultūros erdves, dvarus ir vietos verslus. Savivaldybė siekia, kad 520 metų miesto sukaktis būtų pasakojama ne tik per renginių programą, bet ir per žmones bei vietas, kurios kuria krašto tapatybę.

    Tokie vizitai pastaraisiais metais tapo įprasta turizmo rinkodaros praktika Lietuvoje: regionai konkuruoja dėl vietinio turizmo srautų, todėl vis dažniau akcentuoja autentiškas patirtis, gastronomiją, kultūrą ir trumpus savaitgalio maršrutus. Zarasų atvejis išsiskiria tuo, kad į vieną pasakojimą sujungiami ežerų krašto gamtos motyvai ir ryškūs kultūros taškai.

    Svetingumas ir skoniai

    Vienas šilčiausių susitikimų įvyko Salako bendruomenės „Sakalas“ namuose, kur svečius pasitiko vietos gyventoja Matilda Klonienė. Ji pristatė totoriško šimtalapio kepimo tradiciją ir vaišino ką tik paruoštu kepiniu, primindama, kad kulinarinis paveldas regione dažnai gyvas ne muziejuose, o žmonių namuose.

    Šlyninkos vandens malūne infoturas sutapo su Šv. Stanislovo diena, dar vadinama Cibuliniu, todėl svečiai buvo vaišinami gira ir pyragu. Tokie kalendorinių švenčių akcentai vis dažniau integruojami į turistinius maršrutus, nes padeda lankytojams patirti vietą per konkrečią progą, o ne vien per ekspoziciją.

    Dvarai ir naujos patirtys

    Antazavės dvaras pristatytas kaip paveldo objektas, kuris veikia ne tik kaip istorinis pastatas, bet ir kaip kultūrinė erdvė. Dvarui vadovaujanti Lina Brogaitė-Kažemėkienė žurnalistams akcentavo, kad šiandien tokių vietų sėkmę lemia gebėjimas suderinti paveldosaugą, renginius ir bendruomenės įtraukimą.

    Vasaknų dvare šį sezoną numatomi gastronominiai akcentai: planuojama, kad vasarą dvaro virtuvei vadovaus šeima iš Italijos, kuri kurs patiekalus iš vietinių produktų. Dvaro savininkas Alfonsas Kevišas pristatė ir ateities idėjas, tarp jų – pirties bei SPA kryptį, kuri daugelyje regionų tampa papildomu argumentu keliauti ne tik vasarą.

    Vasaknų dvare pristatyta ir žolelių gira „Herbafizz“, kurią kuria Andrius Vilkas. Degustacijos ir vietinių gamintojų istorijos atliepia platesnę tendenciją, kai regionai kelionių patirtį papildo mažųjų kūrėjų produktais, edukacijomis ir sezoniniais renginiais.

    Kultūra, gamta ir bendruomenė

    Tarp ryškiausių kultūrinių stotelių paminėta Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija, kuri daugeliui svečių paliko stiprų įspūdį dėl ekspozicijos ir atmosferos. Tokios erdvės tampa traukos centrais ne tik meno gerbėjams, bet ir tiems, kurie ieško netikėtų maršrutų už didžiųjų miestų ribų.

    Infoturo metu lankytasi ir poilsio bei sveikatinimo erdvėse, tarp jų – NerDas Villa SPA Resort, kur pristatytos procedūros ir parodomasis masažas. Sveikatinimo paslaugos regionuose dažnai padeda prailginti turistų viešnagę, ypač jei jos derinamos su gamtos maršrutais ir kultūros programa.

    Gamtinių patirčių kryptį papildė susitikimas su „Lapės slėnis AVM“ atstove, kuri pasakojo apie gyvenimą arti gamtos, žvaigždėto dangaus stebėjimą ir žirgininkystę. Šiaurės rytų Lietuvoje tokios patirtys ypač patrauklios dėl mažesnės šviesos taršos ir ežerų kraštovaizdžių.

    Sporto bendruomenės pulsą žurnalistai pajuto susitikę su Zarasų rankinio klubo „Ežerietis“ atstovais, kurie įsitraukė į jubiliejinės šventės komunikaciją. Sporto klubai regionuose dažnai tampa ne tik varžybų organizatoriais, bet ir bendruomenės tapatybės dalimi, telkiančia savanorius, jaunimą ir rėmėjus.

    Dar viena stotelė buvo UAB „Lietuvos žirgynas“ Sartų skyrius, kur pristatyti vykstantys pokyčiai ir siekis erdvę labiau atverti lankytojams. Tokie objektai, turintys aiškią istoriją ir infrastruktūrą, gali tapti svarbiu traukos tašku, jei pasiūlo daugiau nei vien ekskursiją, pavyzdžiui, edukacijas ar renginius.

    Organizatoriai pabrėžia, kad jubiliejinis sezonas Zarasuose bus kuriamas iš daugybės mažų istorijų, o 520 metų sukaktis taps proga į regioną pažvelgti kaip į gyvą, besikeičiančią vietą. Pasak jų, infoturo metu užfiksuotos patirtys vėliau virs publikacijomis ir reportažais, kurie padės planuojantiems kelionę susidėlioti savo maršrutą.

    Tekstas parengtas pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos pateiktą informaciją.