CP v2

Tag: Šalčiai

  • Geltona staigmena žiemos sode: šis vijoklis pražysta net gruodį, bet turi vieną sąlygą

    Geltona staigmena žiemos sode: šis vijoklis pražysta net gruodį, bet turi vieną sąlygą

    Žiemą, kai dauguma augalų ilsisi, žiemos jazminas, dar vadinamas plikžiedžiu jazminu (Jasminum nudiflorum), gali tapti ryškiausia sodo puošmena. Jo smulkūs, intensyviai geltoni žiedai pasirodo ant pernykščių ūglių dar prieš išsprogstant lapams, o švelnesnėmis žiemomis pumpurai gali skleistis ir gruodį.

    Šis augalas dažnai painiojamas su kvapniaisiais jazminais, tačiau plikžiedis jazminas kvepia labai silpnai arba beveik nekvepia. Vis dėlto dekoratyvumu jis atsigriebia: 2–3 metrų ilgio ūgliai žiemą sukuria ryškų kontrastą su plika aplinka ir puikiai tinka apželdinti tvoras, pergoles ar atramas.

    Kur sodinti, kad žydėtų

    Gausiausiai žiemos jazminas žydi saulėtoje, šiltoje ir nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Pusiau pavėsyje jis taip pat augs, tačiau žiedų paprastai būna mažiau, todėl žieminis efektas ne toks ryškus.

    Dirva turėtų būti derlinga, humusinga ir lengvai drėgna, tačiau be užmirkimo. Vandens sąstovis šaknų zonoje yra viena dažniausių problemų, nes skatina šaknų pažeidimus ir silpnina augalą prieš žiemą.

    Priežiūra per metus

    Karštais laikotarpiais jazminui svarbus reguliarus laistymas, bet ir žiemą nereikėtų leisti žemei visiškai išdžiūti. Tuo pačiu verta nepersistengti, nes šaltuoju sezonu drėgmės perteklius ypač pavojingas.

    Tręšti rekomenduojama pavasarį ir vasarą, kai augalas aktyviai auga ir ruošiasi kitam žydėjimui. Ankstyvą rudenį papildomą tręšimą geriau nutraukti, kad ūgliai nespėtų išleisti pernelyg minkštų, šalnoms jautrių ataugų.

    Ką būtina žinoti apie genėjimą ir šalčius

    Žiemos jazminas žydi ant senesnių, pernykščių ūglių, todėl genėjimo laikas čia ypač svarbus. Geriausia jį genėti iškart po žydėjimo, dažniausiai balandį arba gegužę, kad būtų laiko užauginti naujus ūglius kitam sezonui.

    Atsparumas šalčiui nėra absoliutus, todėl jauniems augalams verta skirti daugiau dėmesio. Esant stipresniems šalčiams, ypač kai temperatūra krenta žemiau minus 10 laipsnių Celsijaus, pravartu šaknis pridengti storesniu mulčio sluoksniu, o jautresnėse vietose augalą papildomai apsaugoti dengiamąja medžiaga.

    Praktikoje svarbu atskirti pumpurų ir žiedų atsparumą: uždari pumpurai gali atlaikyti didesnį šaltį nei prasiskleidę žiedai. Dėl to staigūs šalčiai žydėjimo metu kartais pristabdo žiedų skleidimąsi, tačiau pats augalas dažnai sėkmingai atsigauna pavasarį, net jei dalis jaunų ūglių apšąla.

  • Nepalikite lauko čiaupo žiemai: viena klaida per šalčius gali brangiai kainuoti

    Nepalikite lauko čiaupo žiemai: viena klaida per šalčius gali brangiai kainuoti

    Atšalus orams lauko čiaupas dažnai lieka pamirštas iki pavasario, tačiau būtent jis gali tapti netikėto gedimo priežastimi. Vamzdžiuose likęs vanduo per šalčius užšąla, plečiasi ir gali pažeisti čiaupo korpusą, jungtis ar net sienoje paslėptą vamzdyną.

    Didžiausia klaida manyti, kad pakanka tik užsukti čiaupą iš lauko pusės. Jei už čiaupo vamzdyje lieka vandens, jis vis tiek gali užšalti, o slėgis kartais sukelia mikroįtrūkius, kurie išryškėja tik atšilus ir vėl paleidus vandenį.

    Ką padaryti iki pirmų šalčių?

    Pirmiausia reikėtų užsukti vidaus patalpose esantį atjungimo vožtuvą, jei toks įrengtas. Taip sustabdomas vandens patekimas į išorinę atkarpą, kuri yra jautriausia temperatūros svyravimams.

    Toliau būtina atidaryti lauko čiaupą ir išleisti likusį vandenį, kad vamzdyje neliktų nė mažo kiekio. Jei prie čiaupo prijungta žarna, ją verta atjungti, ištuštinti, susukti ir laikyti vietoje, kur jos neveiks šaltis.

    Kodėl užšalęs vanduo pavojingas?

    Vanduo šąlant didina tūrį, todėl uždaroje ertmėje gali smarkiai išaugti slėgis. Dėl to nukenčia tarpinės, sujungimai ir patys vamzdžiai, o pasekmės neretai paaiškėja tik tada, kai pavasarį vanduo vėl paleidžiamas visu pajėgumu.

    Praktikoje tai reiškia ne tik varvantį čiaupą, bet ir drėgmę sienoje, apgadintą šilumos izoliaciją ar net užlietą patalpą, jei trūkis atsirado arčiau vidaus. Dėl to prevenciniai darbai rudenį dažnai leidžia išvengti remonto, kuris kainuoja gerokai daugiau nei keliolika minučių profilaktikos.

    Ar užtenka apšiltinti čiaupą?

    Po vandens išleidimo čiaupą galima papildomai apsaugoti šilumą izoliuojančiu gaubtu arba izoliacine medžiaga. Tokia apsauga sumažina tiesioginį šalčio poveikį išorinei daliai, tačiau ji nėra pakaitalas vandens ištuštinimui.

    Jei izoliacija uždedama ant čiaupo ar vamzdžio, kuriame liko vandens, rizika išlieka. Patikimiausias sprendimas yra atjungti vandens padavimą, išleisti likučius ir tik tada pasirūpinti papildoma išorine apsauga.

    Rudenį taip pat verta patikrinti, ar atjungimo vožtuvas užsidaro sandariai, ar nėra klibėjimo, korozijos ir akivaizdžių nesandarumų. Laiku pastebėti gedimai leidžia ramiai pasitikti šalčius ir išvengti nemalonių staigmenų, kai temperatūra nukrenta žemiau nulio.