Atvėsus orams dalis žmonių pastebi, kad sąnarių skausmas sustiprėja, o rytinis sustingimas užsitęsia. Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad sergant osteoartritu skausmo intensyvumas kai kuriems gali būti susijęs su temperatūros, drėgmės ir atmosferos slėgio pokyčiais. Vis dėlto šaltis pats savaime kremzlės nesunaikina ir nėra vienintelė skausmo priežastis.
Rudens sezonu dažniausiai susideda keli veiksniai: mažiau judėjimo, daugiau sėdėjimo, trumpesnės dienos ir prastesnės nuotaikos. Ilgiau nejudant sąnariai linkę stingti, o raumenys, stabilizuojantys kelius, klubus ir stuburą, silpnėja. Dėl to pirmi žingsniai po poilsio ar atsistojimas nuo kėdės gali būti skausmingesni nei vasarą.
Viena paprasčiausių priemonių kasdieniam diskomfortui mažinti yra šiluma, ypač kai vargina sustingimas. Šiltas dušas, vonia ar šildanti pagalvėlė gali atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir palengvinti judesio pradžią. Svarbu laikytis saugumo, šildyti trumpai ir neperkaitinti odos.
Jei skausmas atsirado staiga po traumos, sąnarys aiškiai patino ar paraudo, šiluma tinka ne visada. Tokiais atvejais dažniau rekomenduojami šalti kompresai, kurie laikinai sumažina patinimą ir skausmą. Ledą reikia dėti per audinį, kad nepažeistumėte odos.
Nors instinktyviai norisi ilsėtis, visiškas judėjimo ribojimas dažnai tik pablogina situaciją. Esant osteoartritui, reguliariai parinkta fizinė veikla laikoma vienu pagrindinių nemedikamentinių būdų mažinti skausmą ir gerinti funkciją. Praktikoje geriau judėti trumpiau, bet dažniau, nei kartą per savaitę persitempti.
Rudenį nereikia intensyvių treniruočių, kad pajustumėte naudą. Dažniausiai tinka ramus ėjimas, mankšta namuose, važiavimas stacionariu dviračiu, plaukimas ar pratimai vandenyje. Pradėti verta nuo kelių minučių lengvo apšilimo, kad sąnariai ir raumenys palaipsniui pasiruoštų krūviui.
Didelę reikšmę turi ir kasdieniai pasirinkimai, kurie mažina riziką patirti papildomą traumą. Stabilūs, patogūs batai su neslystančiu padu padeda išvengti paslydimo ant šlapių lapų ar pirmojo plikledžio. Apranga sluoksniais ir apsauga nuo drėgmės leidžia ilgiau išlaikyti komfortą, ypač jei jautresnės yra plaštakos.
Jei skauda kelius ar klubus, svarbus ir mechaninis krūvis, tenkantis sąnariams. Turint antsvorio, net ir nuosaikus kūno masės mažinimas gali sumažinti simptomus ir palengvinti kasdienį judėjimą. Efektyviausia strategija paprastai yra ilgalaikė, apimanti tiek mitybos įpročius, tiek pastovų, sąnarius tausojantį aktyvumą.
Kai namų priemonių neužtenka, dalis žmonių renkasi nereceptinius nuskausminamuosius ar priešuždegiminius vaistus. Tokie vaistai gali padėti, tačiau jie nėra neutralūs organizmui, ypač vartojant ilgiau ar turint lėtinių ligų. Dėl galimų nepageidaujamų poveikių virškinimo traktui, inkstams ar širdies ir kraujagyslių sistemai saugiausia jų vartojimą aptarti su gydytoju ar vaistininku.
Svarbu prisiminti, kad sąnario skausmas yra simptomas, o ne diagnozė. Jį gali sukelti osteoartritas, perkrova, trauma, uždegiminės ligos ar, pavyzdžiui, podagra, todėl vien tik kaltinti orus gali būti klaidinanti strategija. Jei skausmas atsirado pirmą kartą, aiškiai pasikeitė arba kartojasi, verta išsiaiškinti priežastį.
Skubiau kreiptis į medikus reikėtų, jei sąnarys staiga smarkiai patino, tapo karštas, paraudo, atsirado labai stiprus skausmas ar pakilo temperatūra. Konsultacijos taip pat prireikia, kai skausmas žadina naktį, greitai blogėja judrumas arba po traumos sunku priminti koją ar ranką. Ilgai trunkantis ryto sustingimas ar kelių sąnarių patinimas taip pat neturėtų būti nurašomas vien rudens orams.
Patikimiausiai veikia ne vienas stebuklingas metodas, o kelių įpročių derinys. Šiluma, reguliarus švelnus judėjimas, raumenų stiprinimas, pertraukos nuo ilgo sėdėjimo ir saugi avalynė dažnai leidžia sumažinti rudens paūmėjimus. Jei simptomai vis tiek progresuoja, geriausias žingsnis yra tiksli diagnozė ir individualus gydymo planas.