CP v2

Tag: Salmonelės

  • Maltos mėsos klaida, kurią daro daugelis: taip apsaugosite šeimą gamindami mėsainius

    Mėsainiai namuose gali būti saugūs ir skanūs, tačiau malta mėsa yra rizikingesnė nei vientisas gabalas. Taip yra todėl, kad malimo metu bakterijos nuo paviršiaus gali patekti į visą masę, o didesnis paviršiaus plotas sudaro palankesnes sąlygas mikroorganizmams daugintis.

    Dažniausiai minimi pavojai siejami su bakterijomis, tokiomis kaip E. coli ir salmonelės, kurios gali sukelti ūmias žarnyno infekcijas. Dėl to maisto saugos specialistai pabrėžia, kad atsargumas prasideda ne virtuvėje, o dar parduotuvėje, renkantis ir transportuojant produktą.

    Kaip elgtis nuo parduotuvės

    Perkant maltą mėsą svarbu, kad pakuotė būtų nepažeista ir laikoma šaldytuve, o ne šiltoje vitrinos zonoje. Patikimiausia mėsą į krepšį dėti pabaigoje, kad ji kuo trumpiau būtų kambario temperatūroje.

    Parsivežus namo, mėsą reikėtų kuo greičiau dėti į šaldytuvą arba šaldiklį, o pakuotę pažymėti įsigijimo data. Laikant šaldytuve malta mėsa paprastai išsilaiko trumpiau nei šaldiklyje, todėl planuoti gaminimą verta iš anksto.

    Virtuvėje svarbiausia higiena

    Prieš ir po kontakto su žalia mėsa rankas būtina kruopščiai plauti šiltu vandeniu su muilu. Taip pat svarbu neliesti kitų paviršių, pavyzdžiui, prieskonių indelių, šaldytuvo rankenų ar telefono, kol rankos nešvarios.

    Visi paviršiai, kurie lietė žalią mėsą, turi būti nuplauti ir dezinfekuoti, kad būtų išvengta kryžminės taršos. Atskiros lentelės ir peiliai žaliai mėsai, o taip pat atskiri indai paruoštai ir jau iškeptai mėsai yra vienas patikimiausių būdų sumažinti riziką.

    Temperatūra lemia saugumą

    Vienas dažniausių namų virtuvės mitų yra įsitikinimas, kad pakanka apkepti mėsainį iki norimos spalvos. Saugumą užtikrina ne spalva, o vidinė temperatūra, todėl patikimiausia naudoti maisto termometrą.

    Maisto saugos gairėse pabrėžiama, kad maltos jautienos paplotėliai turėtų būti iškepami iki maždaug 71 laipsnio temperatūros viduje. Tik tada reikšmingai sumažinama tikimybė, kad mėsoje liks gyvybingų ligas sukeliančių bakterijų.

    Laikantis šių taisyklių mėsainių gamyba namuose neturi kelti streso. Keli paprasti įpročiai, greita šaldymo grandinė, švara ir termometras padeda užtikrinti, kad patiekalas būtų ne tik gardus, bet ir saugus visai šeimai.

  • Amerikiečiai kiaušinius visada laiko šaldytuve, o mes dažnai neprivalome: lemia viena taisyklė

    Kodėl JAV kiaušiniai visada šaldomi?

    Kiaušiniai yra maistingas produktas, tačiau jų sauga labai priklauso nuo laikymo sąlygų. JAV parduotuvėse jie beveik visada laikomi šaldytuvuose, o daugelyje Europos šalių, įskaitant Lietuvą, dažnai parduodami įprastose lentynose.

    Skirtumą lemia ne kiaušinių „kokybė“, o tai, kaip jie paruošiami pardavimui. JAV įprasta pramoniniu būdu kiaušinius nuplauti ir dezinfekuoti, todėl nuo lukšto pašalinamas natūralus apsauginis sluoksnis, vadinamas kutikule.

    Kutikulė ir salmonelės rizika

    Kutikulė užkemša lukšto poras ir padeda apsaugoti kiaušinį nuo bakterijų patekimo į vidų, įskaitant salmoneles. Kai šis sluoksnis nuplaunamas, kiaušinis tampa jautresnis aplinkos poveikiui, todėl nuoseklus šaldymas tampa svarbesnis.

    Europos Sąjungoje galioja kitokia praktika: maistiniai A klasės kiaušiniai paprastai nėra plaunami prieš pateikiant vartotojui. Dėl to ant lukšto išlieka natūrali apsauga, o kiaušiniai dažnai gali būti parduodami ne šaldytuve, jei laikomasi tinkamų logistikos ir higienos reikalavimų.

    Kaip laikyti kiaušinius namuose?

    Jei kiaušinius planuojate suvartoti greitai, juos galima laikyti vėsesnėje vietoje, toliau nuo kaitros šaltinių ir tiesioginių saulės spindulių. Svarbiausia vengti didelių temperatūros svyravimų, nes kondensatas ant lukšto gali padidinti bakterijų patekimo riziką.

    Jei kiaušinius valgote rečiau arba namuose šilta, praktiškiau juos laikyti šaldytuve. Patikimiausia vieta yra vidinė lentyna, o ne durelės, nes ten temperatūra stabilesnė.

    Dar viena svarbi taisyklė: kiaušinių prieš laikymą geriau neplauti. Jei lukštas nešvarus, saugiau jį nuvalyti tik prieš pat naudojimą, o po kontakto su žaliais kiaušiniais kruopščiai nusiplauti rankas ir nuvalyti paviršius.

    Kulinarijos požiūriu kai kurie virtuvės profesionalai pabrėžia, kad kambario temperatūros kiaušiniai gali geriau susiplakti ir tolygiau iškepti, pavyzdžiui, kepant omletą. Vis dėlto saugos požiūriu svarbiausia yra nuoseklumas: jei laikote šaldytuve, stenkitės kiaušinius ir naudoti iš šaldytuvo, nepaliekant jų ilgam šilumoje.

  • Ši įpročio klaida virtuvėje džiovina mėsą: ekspertai sako, kad metas ją pamiršti

    Daugelis namų virėjų vis dar laikosi įpročio vištieną ar kiaulieną kepti iki visiško sausumo, bijodami apsinuodijimo maistu. Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad toks atsargumas dažnai nebeadekvatus: saugumą užtikrina ne perkepta mėsa, o tiksli vidaus temperatūra ir tinkamas apdorojimas.

    Istoriškai šis įprotis susiformavo dėl realių rizikų ir griežtų rekomendacijų, kai gyvulininkystė bei kontrolės sistemos buvo kitokio lygio. Tokie patogenai kaip salmonelės ar kitos bakterijos gali kelti pavojų, todėl ilgą laiką namų ūkiuose vyravo nuostata, kad geriau perkepti, nei rizikuoti.

    Kas pasikeitė per pastaruosius dešimtmečius?

    Šiandien mėsos gamybos ir tikrinimo grandinė daugelyje šalių tapo labiau reguliuojama, o rekomendacijos vis dažniau remiasi ne vien teoriniais blogiausio scenarijaus modeliais. Dėl to daliai produktų atsirado aiškesnės, praktiškesnės kepimo gairės, kurios leidžia išlaikyti sultingumą ir kartu išlaikyti saugumą.

    Kiaulienai daug kur taikomas principas, kad pakanka pasiekti maždaug 63 laipsnius Celsijaus vidinę temperatūrą ir mėsą trumpai pailsinti. Tai reiškia, kad kepsnys neprivalo būti perkeptas iki kietumo, o tekstūra gali išlikti gerokai malonesnė.

    Kodėl vištiena vis dar kelia daugiausia klausimų?

    Vištiena išlieka jautriausia tema, nes rekomendacijos dažniausiai pabrėžia aukštesnę saugią vidaus temperatūrą, siejamą su greitesniu patogenų sunaikinimu. Vis dėlto svarbu suprasti, kad sauga priklauso ir nuo laiko bei temperatūros derinio: žemesnėje temperatūroje mėsa turi būti išlaikoma ilgiau.

    Praktikoje tai reiškia, kad vien skaičius termometre ne visada pasako visą istoriją, tačiau jis vis tiek yra patikimiausias įrankis namų virtuvėje. Specialistai taip pat primena, kad kryžminė tarša, netinkamas žaliavos laikymas ir netvarkingi pjaustymo paviršiai neretai yra didesnė problema nei pats mėsos sultingumas.

    Kaip išvengti perkeptos mėsos?

    Pagrindinė taisyklė paprasta: termometras padeda išvengti spėlionių, o po kepimo verta leisti mėsai kelias minutes pailsėti. Taip sultys tolygiau pasiskirsto, o rezultatas būna minkštesnis ir skanesnis, net jei kepama laikantis saugos reikalavimų.

    Dar viena dažna klaida yra pernelyg aukšta kaitra nuo pat pradžių ir ilgas kepimas vien tam, kad neliktų nė menkiausio rausvumo. Ekspertai ragina orientuotis į patikimas temperatūrines gaires ir higieną, nes būtent jos lemia, ar patiekalas bus ir saugus, ir skanus.

  • Minkštai ar kietai virti kiaušiniai: dietologai atsakė, kas iš tiesų sveikiau

    Kiaušiniai yra vienas universaliausių produktų: jie suteikia visaverčių baltymų, B grupės vitaminų, cholino, seleno, taip pat antioksidantų liuteino ir zeaksantino, svarbių regėjimui. Daugiausia maistinių medžiagų slypi trynyje, todėl vien tik baltymų valgymas be medicininės priežasties dažniausiai neturi prasmės.

    Pastaraisiais metais nuostata, kad kiaušiniai neišvengiamai kelia cholesterolį ir didina širdies ligų riziką, vis dažniau vertinama atsargiau. Apžvalginiai tyrimai rodo, kad daugumai žmonių saikingas kiaušinių vartojimas neturi aiškaus neigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams, o svarbiausia tampa bendra mitybos kokybė.

    Kurie virimo būdai palankiausi?

    Sveikatai dažniausiai palankiausias pasirinkimas yra virti kiaušiniai, nes jiems nereikia papildomų riebalų. Praktinis kompromisas laikomas toks kiaušinis, kur baltymas jau tvirtai sukrešėjęs, o trynys dar švelniai kreminis: taip išlaikomas skonis ir sumažinama su žaliais kiaušiniais siejama mikrobiologinė rizika.

    Kietai virti kiaušiniai taip pat tinka, tačiau jų nevertėtų pervirti. Per ilgai verdant trynys tampa sausas, o aplink jį gali atsirasti žalsvas žiedas, rodantis, kad kaitinta per ilgai. Dažnai pakanka apie 8–10 minučių, o po to kiaušinį verta greitai atvėsinti šaltame vandenyje.

    Kada geriau vengti žalių kiaušinių?

    Žali ar nepakankamai termiškai apdoroti kiaušiniai kai kuriems žmonėms gali būti rizikingesni dėl galimų infekcijų. Didesnio atsargumo paprastai reikia nėščiosioms, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems silpnesnę imuninę sistemą.

    „Saugiausia kiaušinius ruošti taip, kad baltymas ir trynys būtų sukrešėję“, – pabrėžia JAV Maisto ir vaistų administracija, akcentuodama, kad termiškas apdorojimas sumažina užsikrėtimo salmonelėmis tikimybę.

    Kas lemia, ar patiekalas bus sveikas?

    Didžiausią įtaką dažnai daro ne pats kiaušinis, o tai, su kuo jis valgomas. Virti kiaušiniai su daržovėmis ir pilno grūdo duona bus visai kitoks pasirinkimas nei kiaušinienė, kepta svieste su šonine, dešromis ir gausiu sūriu, kai bendras sočiųjų riebalų ir druskos kiekis smarkiai išauga.

    Norint subalansuoto patiekalo, verta pridėti pomidorų, agurkų, paprikų, žalumynų ar raugintų daržovių. Taip padidinamas skaidulų kiekis, o pusryčiai ilgiau suteikia sotumo ir stabilesnę energiją.

  • Vokietijos „NanoStruct“ pritraukė 2,6 mln. eurų: pavojingas bakterijas maiste žada aptikti per valandas

    Vokietijos „NanoStruct“ pritraukė 2,6 mln. eurų: pavojingas bakterijas maiste žada aptikti per valandas

    Viurcburge įsikūręs startuolis „NanoStruct“ užbaigė pradinio etapo investicijų raundą ir pritraukė 2,6 mln. eurų. Bendrovė kuria greitos analizės platformą, skirtą maisto produktuose aptikti pavojingas bakterijas per kelias valandas, o ne per kelias dienas.

    Įmonė skelbia, kad naujos lėšos bus naudojamos bandomiesiems projektams maisto analizės rinkoje, pardavimų organizacijos kūrimui ir komandos plėtrai. Toks kryptingas etapas paprastai reiškia perėjimą nuo laboratorinės technologijos prie realių klientų ir reguliuojamos rinkos reikalavimų.

    Kas investavo ir kam bus skirtos lėšos

    Raundui vadovavo investuotojai High-Tech Gründerfonds, Bayern Kapital ir AUXXO Female Catalyst Fund. „NanoStruct“ taip pat nurodo, kad ankstesniuose etapuose buvo gavusi paramą iš Vokietijos Federalinės ekonomikos reikalų ir energetikos ministerijos bei Europos Sąjungos programų.

    Finansavimas turėtų padėti įmonei įgyvendinti pilotinius diegimus su maisto gamintojais ir laboratorijomis, išgryninti komercinį pasiūlymą ir pasiruošti platesniam pardavimų masteliui. Maisto saugos sprendimuose būtent validacija realiose grandinėse dažnai tampa kritiniu barjeru, lemiančiu technologijos įsitvirtinimą.

    Kodėl greitis čia tampa lemiamas

    Pasak „NanoStruct“, šiandien plačiai taikomi patogenų nustatymo metodai dažnai užtrunka kelias dienas, todėl rezultatai ateina per vėlai, kad būtų galima laiku sulaikyti rizikingas partijas. Tokia delsos kaina gali virsti brangiais atšaukimais, reputacijos žala ir didesniu maisto švaistymu.

    Įmonė teigia, kad jų sprendimas pavojingų patogenų, tokių kaip listerijos ar salmonelės, identifikavimą gali sutrumpinti nuo 2–3 dienų iki kelių valandų. Tai ypač aktualu, kai tiekimo grandinės trumpėja, o vartotojų ir reguliuotojų lūkestis dėl atsekamumo ir prevencijos nuolat auga.

    Kaip veikia technologija ir kur ji gali plėstis

    „NanoStruct“ technologijos pagrindas yra nanostruktūruotos jutiklių mikroschemos ir optinio matavimo metodai, sujungiami su biotechnologija bei mašininiu mokymusi. Bendrovė pabrėžia, kad tikslas yra tą pačią dieną pateikiami rezultatai, kurie leistų greičiau priimti sprendimus gamyboje ir laboratorijose.

    „Su High-Tech Gründerfonds, Bayern Kapital ir AUXXO radome būtent tokius partnerius, kokių reikia kitam žingsniui: patyrusius, turinčius ryšius ir tikinčius mūsų vizija. Dabar atnešame greitą bakterijų analizę į maisto pramonę“, – sakė „NanoStruct“ vadovė dr. Henriette Maaß.

    Bendrovė buvo atskirta nuo Julius-Maximilians universiteto Viurcburge ir įkurta 2021 metais. Be maisto pramonės, įmonė mato potencialą plėsti technologiją į veterinarinę ir žmonių diagnostiką bei bakterijų monitoringą jautriose gamybos aplinkose, kur svarbi ankstyva taršos prevencija.

    „NanoStruct“ investuotojai akcentuoja ir technologinį progresą jutiklių kūrime, ir komandos ryšius tikslinėje rinkoje. Jei pilotiniai projektai patvirtins patikimumą ir ekonominę naudą, greitesnė patogenų diagnostika gali tapti konkurenciniu pranašumu tiek gamintojams, tiek laboratorijoms.

  • 5 produktai, kurių geriau neplauti kriauklėje: ekspertai įspėja apie bakterijų plitimą

    Daugelis įpratę prieš gaminimą maistą perplauti kriauklėje, tačiau tai ne visada saugu. Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad vandens srovė ir taškymasis gali pernešti bakterijas nuo žalių produktų ant stalviršių, indų ir kitų maisto produktų.

    Tokiu būdu didėja kryžminės taršos rizika, kai mikroorganizmai iš žalių produktų patenka ant jau paruošto ar vartojimui skirto maisto. Ypač pavojinga, jei po to paviršiai nėra nedelsiant išvalomi ir dezinfekuojami.

    Kodėl neplauti žalios mėsos?

    Žalios vištienos, kalakutienos, kiaulienos ar jautienos plovimas nepašalina patogenų, nes jie tvirtai laikosi paviršiuje. Vietoj to vandens lašai gali išnešioti bakterijas, tokias kaip salmonelės ar kampilobakterijos, po visą virtuvę.

    Tas pats galioja jūros gėrybėms: plovimas nėra patikimas būdas sumažinti mikroorganizmų kiekį, o taškymasis gali užteršti kriauklę, maišytuvą, pjaustymo lenteles ir net šalia padėtus produktus. Saugiausia yra kruopštus terminis apdorojimas ir griežtas žalių bei paruoštų produktų atskyrimas.

    Praktiškai tai reiškia atskiras pjaustymo lenteles mėsai ir daržovėms, atskirus įrankius ir įprotį po kontakto su žalia mėsa iškart nusiplauti rankas. Kai mėsa jau keptuvėje ar orkaitėje, svarbu nuvalyti darbo zoną ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.

    Kiaušiniai ir iš anksto nuplauti produktai

    Kiaušinių su lukštu plovimas taip pat laikomas rizikingu, nes vanduo gali padėti nešvarumams ir mikroorganizmams patekti per smulkius lukšto pažeidimus. Jei kiaušinis nešvarus, paprastai pakanka jį atsargiai nuvalyti sausa arba vos drėgna šluoste prieš pat naudojimą.

    Dar viena dažna klaida yra pakartotinai plauti parduotuvėje įsigytus supakuotus salotų mišinius ar kitus produktus su žyma, kad jie jau nuplauti. Papildomas plovimas namuose gali padidinti užteršimo tikimybę, nes bakterijos gali patekti nuo kriauklės, rankų ar virtuvės įrankių.

    Grybai ir praturtinti ryžiai

    Grybai yra porėti, todėl ilgai plaunami greitai prisigeria vandens ir praranda tekstūrą, o vėliau prasčiau kepa. Vietoj mirkymo ar ilgo plovimo juos patariama greitai perlieti vandeniu arba nuvalyti šepetėliu, o tada nusausinti popieriniu rankšluosčiu.

    Ryžius daugelis įpratę plauti, kad pasišalintų krakmolas, tačiau praturtintų ryžių atveju intensyvus plovimas gali nuplauti dalį specialiai pridėtų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, geležį ir B grupės vitaminus. Jei ant pakuotės nurodyta, kad ryžiai praturtinti, verta laikytis gamintojo rekomendacijų ir neperplauti jų be reikalo.

    Virtuvės higiena dažnai yra svarbesnė nei pats plovimas: švari kriauklė, dažnas rankų plovimas ir teisingas terminis apdorojimas geriausiai mažina apsinuodijimų maistu riziką. Jei kyla abejonių, saugiausia principą formuluoti paprastai: žalius gyvūninės kilmės produktus geriau ne plauti, o tinkamai iškepti ar išvirti.

  • Kiek tikrai laikyti vištienos faršą šaldytuve: šios valandos gali kainuoti sveikatą

    Kiek tikrai laikyti vištienos faršą šaldytuve: šios valandos gali kainuoti sveikatą

    Vištienos faršas yra vienas greičiausiai gendančių produktų šaldytuve, todėl jo laikymo laikas turi būti vertinamas itin griežtai. Malant mėsą padidėja sąlytis su oru, o bakterijoms sudaromos palankesnės sąlygos daugintis net ir esant 0–4 laipsnių temperatūrai.

    Maisto saugos rekomendacijos pabrėžia, kad žalia paukštiena ir iš jos pagamintas faršas šaldytuve paprastai turėtų būti laikomi ne ilgiau kaip 1–2 paras. Vis dėlto praktikoje rizika didėja kiekvieną valandą, ypač jei nebuvo užtikrinta pastovi šaldymo temperatūra, faršas buvo ilgiau vežamas ar laikytas atidarytoje pakuotėje.

    Kas labiausiai trumpina galiojimą?

    Didžiausią įtaką daro temperatūra ir kryžminė tarša. Jei šaldytuvas realiai dirba šilčiau nei 4 laipsniai, gedimo procesai spartėja, o patogenai, tokie kaip salmonelės ar kampilobakterijos, gali tapti realia grėsme.

    Papildomi ingredientai taip pat keičia situaciją. Į faršą įmaišius svogūnų, druskos ar kitų priedų, masė ima greičiau oksiduotis, o kvapas ir skonis gali pakisti anksčiau, nei produktas atrodys akivaizdžiai sugedęs.

    Ypač atsargiai reikėtų vertinti faršą su žaliais kiaušiniais. Tokie mišiniai turi būti ruošiami prieš pat gaminimą ir nepaliekami šaldytuve ilgesniam laikui, nes sudaromos palankesnės sąlygos bakterijoms daugintis, o apsinuodijimo rizika didėja.

    Kaip laikyti saugiau namuose?

    Faršą verta laikyti sandariai uždarytame inde, žemiausioje šaldytuvo lentynoje, kad skysčiai nepatektų ant kitų produktų. Jei pakuotė atidaryta, geriau faršą perkelti į švarų indą ir sunaudoti kuo greičiau.

    Pasikliauti vien kvapu ar spalva nepakanka, nes pavojingi mikroorganizmai ne visada sukelia aiškius gedimo požymius. Jei kyla abejonių, saugiausias sprendimas yra produkto nebevartoti, ypač jei jis buvo laikomas ilgiau nei planuota.

    Kada geriau šaldyti ir kiek laiko laikyti?

    Jeigu matote, kad faršo nepanaudosite per artimiausią dieną, patikimiausia jį užšaldyti iš karto po pirkimo. Užšaldymas sustabdo bakterijų dauginimąsi, tačiau nenaikina jų, todėl atitirpintą faršą būtina gerai termiškai apdoroti.

    Šaldiklyje, esant maždaug minus 18 laipsnių temperatūrai, vištienos faršas kokybiškas dažniausiai išlieka kelis mėnesius, tačiau kuo ilgiau laikomas, tuo labiau prastėja tekstūra ir skonis. Atitirpinus faršą rekomenduojama gaminti iš karto ir pakartotinai nebeužšaldyti.

    Gaminant svarbu užtikrinti pakankamą kaitinimą, kad viduje neliktų žalios mėsos. Tai ypač aktualu kotletams, kukuliams ir kitiems gaminiams iš faršo, nes netolygiai įkaitus vidui išlieka didesnė apsinuodijimo tikimybė.