Tag: Salmonelės

  • Kodėl kiaušinių geriau nelaikyti šaldytuvo durelėse: vieta, kur temperatūra labiausiai svyruoja

    Kodėl kiaušinių geriau nelaikyti šaldytuvo durelėse: vieta, kur temperatūra labiausiai svyruoja

    Daugelyje šaldytuvų durelėse yra specialus laikiklis kiaušiniams, todėl parsinešę namo juos dažnas iškart perkelia iš dėžutės į šią lentynėlę. Vis dėlto maisto saugos specialistai pabrėžia: tai viena prasčiausių vietų kiaušiniams laikyti.

    Pagrindinė priežastis – šaldytuvo durelėse temperatūra dažniausiai svyruoja labiausiai, nes jos nuolat atidaromos ir uždaromos. Tokie pokyčiai gali turėti įtakos produktų saugumui ir kokybei.

    Kaip aiškinama, kiaušinius rekomenduojama laikyti šalčiausioje šaldytuvo vietoje, o ne durelėse, kur šiluma patenka kiekvieną kartą atidarius. Taip lengviau išlaikyti stabilesnę temperatūrą, kuri siejama su mažesne bakterijų dauginimosi rizika.

    Praktiškai tai reiškia paprastą taisyklę: kiaušinius geriau palikti originalioje pakuotėje ir dėti šaldytuvo giliau, pavyzdžiui, lentynoje prie galinės sienelės, o ne ant durelių.

    Temperatūros svyravimai ir bakterijų rizika

    JAV veikiančio Kiaušinių saugos centro pozicija paprasta: kiaušinių pakuotė turėtų keliauti į šalčiausią šaldytuvo vietą. Durelėse, atidarinėjant šaldytuvą, temperatūra svyruoja, todėl ši vieta laikoma netinkama.

    Klemsono universiteto (JAV) specialistė Kimberlija Beiker yra pabrėžusi, kad kiaušinius vertėtų laikyti šalčiausioje šaldytuvo dalyje – maždaug iki 4,4 laipsnio Celsijaus. Šiltesnėje aplinkoje, pasak jos, bakterijoms, įskaitant salmoneles, gali būti palankiau daugintis.

    Kodėl verta palikti originalią dėžutę

    Dar viena detalė – pakuotė. Nurodoma, kad kiaušinių lukštai yra porėti, todėl gali lengviau sugerti aplinkoje esančius kvapus, o šaldytuvo durelių laikikliai dažniausiai būna atviri ir be dangčio.

    Be to, kartoninė dėžutė gali sugerti kvapus nuo stipriau kvepiančių produktų, pavyzdžiui, česnakų ar svogūnų. Laikant kiaušinius originalioje pakuotėje, jiems suteikiama papildoma apsauga nuo pašalinių aromatų ir smūgių.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į higienos aspektą: įmontuojami kiaušinių laikikliai ne visada dažnai plaunami, o jei kiaušinis įskyla, vietoje gali likti nešvarumų. Galiausiai ant originalios pakuotės būna nurodytas galiojimo terminas – išėmus kiaušinius ši informacija lengvai pasimeta.

    Kur geriausia dėti kiaušinius šaldytuve

    Rekomendacija – laikyti kiaušinius originalioje dėžutėje ir statyti juos šaldytuvo gale, kur temperatūra paprastai stabilesnė. Taip mažiau veikia šilumos gūsiai, atsirandantys atidarinėjant dureles.

    Taip pat primenama, kad kiaušinių nereikėtų plauti, nes tai gali pašalinti apsauginį sluoksnį, o atšaldytų kiaušinių nerekomenduojama laikyti kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas.

    Pažymima ir tai, kad tiksli situacija priklauso nuo konkretaus šaldytuvo ir to, kaip dažnai jis atidaromas: vienuose modeliuose durelės gali šilti labiau, kituose – mažiau. Tačiau bendras principas išlieka tas pats: durelės – ne pati geriausia vieta kiaušiniams.

  • Makłowiczius pasakė tiesiai: šis įprotis su mėsa gali padaryti meškos paslaugą virtuvėje

    Virtuvėje įsišaknijęs įprotis plauti žalią mėsą po tekančiu vandeniu gali ne padėti, o padidinti riziką, atkreipė dėmesį kulinaras Robertas Makłowiczius. Jo teigimu, žmonės dažnai plauna vištieną, kiaulieną ar faršą manydami, kad taip pašalina bakterijas, tačiau realybėje situacija gali būti priešinga.

    Plovimas vandeniu mėsos nedezinfekuoja, nes vanduo bakterijų nenaikina. Dar blogiau, stipresnė srovė gali ištaškyti mikroorganizmus ir mėsos sultis po plautuvę, stalviršį, maišytuvą, indus ar net netoliese esančius produktus.

    Kodėl plauti mėsą pavojinga?

    Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad pagrindinė problema yra kryžminė tarša, kai bakterijos nuo žalios mėsos patenka ant paviršių ar maisto, kuris bus valgomas neapdorotas. Taip didėja rizika apsinuodyti maistu, ypač jei virtuvėje vėliau nelieka kruopščiai nuvalytų ir dezinfekuotų vietų.

    Šis įprotis ypač rizikingas plaunant žalią paukštieną, kur dažniau aptinkamos tokios bakterijos kaip salmonelės ar kampilobakterijos. Svarbu suprasti, kad saugumas priklauso ne nuo nuplovimo, o nuo tinkamo terminio apdorojimo ir higienos virtuvėje.

    Kas nutinka mėsos kokybei?

    Be saugumo, plovimas gali paveikti ir patį produktą. Ilgiau skalaujama mėsa prisigeria vandens, o vėliau kepant ar troškinant gali prasčiau skrusti, sunkiau susiformuoja apskrudusi plutelė, o skonis ir tekstūra neretai nukenčia.

    Jei norisi pašalinti drėgmės perteklių nuo mėsos paviršiaus prieš kepimą, geresnis sprendimas yra švelniai nusausinti vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu ir jį iškart išmesti. Tai sumažina taškymosi riziką ir padeda pasiekti geresnį kepimo rezultatą.

    Ką daryti vietoj plovimo?

    Saugiausia praktika yra žalią mėsą laikyti atskirai nuo produktų, kurie valgomi be kaitinimo, pavyzdžiui, daržovių ar žalumynų. Taip pat verta naudoti atskirą pjaustymo lentelę, o po darbo su žalia mėsa kruopščiai nusiplauti rankas ir nuplauti bei išvalyti visus kontaktavusius įrankius ir paviršius.

    Esminis dalykas yra pakankama vidinė temperatūra gaminant, nes būtent karštis sunaikina pavojingus mikroorganizmus. Taip pat svarbu, kad žalios mėsos sultys šaldytuve nekontaktuotų su kitu maistu, todėl mėsą reikėtų laikyti sandariai ir, jei įmanoma, žemiau kitų produktų.

    „Plovimas po čiaupu suteikia klaidingą saugumo jausmą: bakterijų jis nepašalina, o virtuvėje jų gali tik padaugėti“, – sakė Robertas Makłowiczius.

  • Paaiškėjo, kas iš tiesų gamina „Costco“ „Kirkland Signature“ šaldytas krevetes

    Apsiperkant „Costco“ neretai kyla klausimas, kas iš tikrųjų gamina „Kirkland Signature“ ženklu pažymėtus produktus. Dalies prekių kilmė aiškiai įvardijama, tačiau jūros gėrybių atveju tiekimo grandinė dažnai būna sudėtingesnė, o gamintojai keičiasi.

    Viešai skelbtuose JAV Maisto ir vaistų administracijos duomenyse matyti, kad 2020 metais „Kirkland Signature“ šaldytos virtos krevetės buvo įtrauktos į savanorišką atšaukimą dėl galimos salmonelių rizikos. Atšaukimą inicijavo Indijos eksportuotoja „Kader Exports“, o tai leido identifikuoti, jog tuo laikotarpiu ji buvo viena iš „Costco“ tiekėjų.

    Salmonelės maisto produktuose yra viena dažniausių per maistą plintančių bakterinių infekcijų priežasčių, o didžiausia rizika tenka vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims su silpnesne imunine sistema. Maisto atšaukimai pastaraisiais metais tapo dažnesni ir tai paprastai siejama su griežtesniais tyrimais, geresniu atsekamumu ir aktyvesne kontrole, o ne vien su prastėjančia produktų kokybe.

    2020 metų atšaukimas buvo susijęs su keliomis virtų krevečių rūšimis ir skirtingais dydžiais, įskaitant krevetes su uodegėlėmis ir be jų. Nuo to laiko „Costco“ asortimentas keitėsi, todėl vien tai, kad tuomet tiekė „Kader Exports“, nereiškia, kad tas pats tiekėjas yra ir šiandien.

    Ką žinome apie „Kader Exports“

    „Kader Exports“ yra Indijoje veikianti jūros gėrybių bendrovė, viešai nurodanti, kad veiklą pradėjo 1976 metais, o pagrindinė jos specializacija yra krevetės. Įmonė skelbia eksportuojanti produkciją į daugiau nei 20 šalių ir turinti daugiau nei 5 000 darbuotojų.

    Bendrovė pristato dirbanti su keliomis krevečių rūšimis, tiekianti tiek žalias, tiek virtas krevetes, o savo veiklos kryptimis įvardija tvarumą, akvakultūros plėtrą ir prisitaikymą prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Tokie teiginiai dažnai atspindi viso sektoriaus spaudimą didinti skaidrumą ir atsekamumą.

    Kodėl kilmė jūros gėrybėms tokia svarbi

    Jūros gėrybių rinkoje pirkėjai vis dažniau prašo aiškios informacijos apie kilmę, auginimo ar sugavimo būdą, perdirbimą ir šaltąją grandinę. Tai svarbu ne tik dėl skonio ar kokybės, bet ir dėl maisto saugos, aplinkosaugos bei poveikio žuvų ištekliams.

    Ekspertai pabrėžia, kad renkantis šaldytas virtas krevetes verta atkreipti dėmesį į pakuotės ženklinimą, laikymo sąlygas ir partijos informaciją. O kilus abejonėms dėl konkretaus produkto saugos, naudinga pasitikrinti oficialius atšaukimų pranešimus bei prekybininko pateikiamą informaciją apie tiekėjus.

  • Vietnamie geriama kava su kiaušiniu: kas iš tiesų vyksta organizme ir kam jos vengti

    Vietnamie geriama kava su kiaušiniu: kas iš tiesų vyksta organizme ir kam jos vengti

    Vietname populiari kava su kiaušiniu, vadinama cà phê trứng, dažniausiai siejama su Hanoju. Ji gaminama iš stiprios kavos ir purios masės iš kiaušinio trynio bei saldinto sutirštinto pieno, o kai kuriuose receptuose pasitaiko ir sviesto ar sūrio.

    Panaši tradicija egzistavo ir Pietų Korėjoje, kur ankstesnių dešimtmečių kavinėse buvo patiekiama vadinamoji rytinė kava. Į ją būdavo įmaišomas trynys, truputis druskos ir sezamų aliejaus, tačiau tai labiau sūri, o ne desertinė versija.

    Į kavą įdėtas trynys pastebimai pakeičia gėrimo maistinę vertę: atsiranda daugiau baltymų ir riebalų, todėl jis gali būti sotesnis nei įprastas espresso. Kiaušiniai taip pat yra cholino šaltinis, kuris svarbus normaliai organizmo veiklai, įskaitant nervų sistemą.

    Vis dėlto toks gėrimas automatiškai netampa sveikesnis, nes daug ką nulemia priedai. Jei naudojama keli šaukštai saldinto sutirštinto pieno, papildomas cukrus ar medus, smarkiai išauga energinė vertė ir paprastųjų cukrų kiekis.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad laisvieji cukrūs sudarytų mažiau nei 10 proc. paros energijos, o sumažinus iki mažiau nei 5 proc. galima sulaukti papildomos naudos sveikatai. Esant 2 000 kilokalorijų racionui, žemesnė riba atitinka apie 25 gramus laisvųjų cukrų.

    Dėl to kava su kiaušiniu dažniau vertinama kaip desertas, o ne kasdienis pasirinkimas. Norint ją pasigaminti namuose, paprastai siūloma mažinti sutirštinto pieno kiekį ir atsisakyti papildomo cukraus, nes būtent saldūs priedai labiausiai didina kaloringumą.

    Salmonelių rizika ir kam atsargiau

    Klasikinėje versijoje trynys ne visada būna pilnai termiškai apdorotas, todėl išlieka užsikrėtimo salmonelėmis rizika. JAV Maisto ir vaistų administracija pabrėžia, kad net švieži, švarūs ir nepažeisti kiaušiniai gali būti užkrėsti, todėl patiekalams, kurie valgomi ar geriami su žaliais kiaušiniais, patariama rinktis pasterizuotus kiaušinius ar kiaušinių produktus.

    Didžiausio atsargumo turėtų laikytis nėščiosios, maži vaikai, senjorai ir žmonės su nusilpusia imunine sistema. Vien tik kiaušinio lukšto nuplikymas verdančiu vandeniu nesuteikia tokio pat patikimumo kaip pasterizacija.

    Kofeinas niekur nedingsta

    Kiaušinio trynys kofeino poveikio „nenutralizuoja“, todėl jautresniems žmonėms toks gėrimas vis tiek gali trikdyti miegą. Europos maisto saugos tarnyba nurodo, kad apie 60 mililitrų espresso vidutiniškai gali turėti apie 80 miligramų kofeino, o sveikiems suaugusiesiems saugia riba laikoma iki 400 miligramų per dieną.

    Tačiau net ir mažesnės dozės, išgertos vakare, daliai žmonių gali trumpinti miego trukmę ar bloginti jo kokybę. Todėl, jei kava su kiaušiniu geriama kaip desertas, dažnam praktiškiau ją rinktis pirmoje dienos pusėje.

    Apibendrinant, kava su kiaušiniu gali suteikti įdomią skonio patirtį ir papildyti racioną kai kuriomis maistinėmis medžiagomis, tačiau jos sveikumas priklauso nuo cukraus kiekio ir saugaus kiaušinių pasirinkimo. Geriausia ją vertinti kaip retkarčiais pasilepinimui skirtą gėrimą ir, jei įmanoma, naudoti pasterizuotą trynį.

  • Nėštumo mitybos spąstai: šių produktų geriau atsisakyti, nes jie gali pernešti bakterijas

    Nėštumo mitybos spąstai: šių produktų geriau atsisakyti, nes jie gali pernešti bakterijas

    Kodėl rizika nėštumo metu didėja?

    Nėštumas keičia imuninės sistemos veiklą, todėl kai kurios infekcijos, kurios įprastai praeina lengvai, būsimai mamai ir vaisiui gali sukelti rimtų komplikacijų. Didžiausią grėsmę dažniausiai kelia maistu plintančios bakterijos ir parazitai, ypač listerija, salmonelės ir toksoplazmozės sukėlėjas.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik valgyti daugiau vitaminų ar mineralų, bet ir sąmoningai rinktis saugius produktus. Nėštumo metu ypač svarbi tinkama terminė maisto apdorojimo temperatūra, švara virtuvėje ir aiškus produktų kilmės bei sudėties supratimas.

    Žali produktai ir nepakankamas terminis apdorojimas

    Viena dažniausių klaidų – vartoti žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą mėsą ir žuvį. Tokiuose produktuose gali būti salmonelių, kampilobakterijų, taip pat listerijos, o kai kuriais atvejais ir parazitų, galinčių sukelti toksoplazmozę.

    Listeriozė laikoma viena pavojingiausių infekcijų nėštumo metu, nes bakterija gali patekti per placentą ir pakenkti vaisiui. Būsimai mamai simptomai kartais primena lengvą peršalimą, tačiau pasekmės gali būti itin skaudžios – nuo persileidimo iki priešlaikinio gimdymo.

    Žali kiaušiniai ar patiekalai su jais taip pat kelia riziką dėl salmonelių. Dėl to nėštumo metu saugiausia rinktis tik pilnai termiškai apdorotus kiaušinius ir vengti patiekalų, kuriuose kiaušiniai lieka žali arba pusžaliai.

    Žuvis: nauda išlieka, bet svarbu pasirinkimas

    Žuvis yra svarbus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, tačiau nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į gyvsidabrio riziką. Didesnės plėšrios žuvys dažniau kaupia sunkiuosius metalus, todėl jų patariama vengti arba vartoti itin retai.

    Gyvsidabris gali neigiamai veikti vaiko nervų sistemos vystymąsi, todėl saugesnis pasirinkimas – mažesnės žuvys, kurios paprastai turi mažesnę sunkiųjų metalų koncentraciją. Ne mažiau svarbu, kad žuvis būtų tinkamai iškepta ar išvirta, o ne valgoma žalia.

    Nepasterizuoti pieno produktai ir pelėsis

    Nėštumo metu rekomenduojama atsisakyti nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų, nes jie gali būti listerijos šaltinis. Perkant sūrius ar kitus pieno gaminius verta patikrinti etiketę ir įsitikinti, kad produktas pagamintas iš pasterizuoto pieno.

    Taip pat svarbu atsargiai vertinti produktus su matomu pelėsiu. Tokiais atvejais nepakanka nupjauti „blogą“ vietą – saugiau išmesti visą produktą, nes mikroorganizmai gali būti išplitę plačiau, nei matosi plika akimi.

    Daržovės, vaisiai ir daigai

    Daržovės ir vaisiai turėtų sudaryti svarbią nėščiosios mitybos dalį, tačiau jie privalo būti kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu. Tai ypač aktualu, jei produktai valgomi žali, nes paviršiuje gali būti patogenų ar dirvožemio likučių.

    Atsargumo ypač reikalauja daigai, nes jų auginimo sąlygos gali būti palankios bakterijoms, o vien plovimas ne visada užtikrina saugumą. Jei norisi daigų, saugesnis kelias – rinktis termiškai apdorotus arba jų laikinai atsisakyti.

    Alkoholis, nikotinas ir kofeinas

    Nėštumo metu nėra laikoma, kad egzistuoja saugi alkoholio dozė, nes jis laisvai pereina placentą ir gali veikti vaisiaus vystymąsi. Dėl to gydytojai rekomenduoja visišką abstinenciją viso nėštumo metu.

    Tas pats principas taikomas ir nikotinui, įskaitant pasyvų rūkymą bei elektronines cigaretes. Tabako dūmuose esančios medžiagos mažina deguonies tiekimą ir didina nėštumo komplikacijų riziką, todėl svarbu vengti ir prirūkytų patalpų.

    Galiausiai verta riboti ir didelės koncentracijos kofeiną, ypač energiniuose gėrimuose. Jei kyla abejonių dėl konkretaus produkto, saugiausia sprendimą aptarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju ar akušere.

    „Nėštumo metu svarbiausia taisyklė yra paprasta: jei produktas kelia abejonių dėl šviežumo, kilmės ar apdorojimo, jo geriau atsisakyti“, – sako specialistai.

    Saugus pasirinkimas dažniausiai remiasi trimis principais: tinkama temperatūra gaminant maistą, švari virtuvė ir aiškiai suprantama produkto sudėtis. Tokie įpročiai mažina apsinuodijimų ir infekcijų riziką bei padeda ramiau jaustis visus devynis mėnesius.

  • Perki pjaustytą arbūzą? Viena detalė parduotuvėje gali išduoti bakterijų riziką

    Perki pjaustytą arbūzą? Viena detalė parduotuvėje gali išduoti bakterijų riziką

    Vasarą arbūzas daugeliui tampa greitu būdu atsivėsinti, tačiau pjaustytas vaisius ne visada yra saugiausias pasirinkimas. Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad supjaustant arbūzą didžiausia rizika kyla ne iš pačio minkštimo, o nuo žievės ir aplinkos, kurioje jis pjaustomas.

    Arbūzas auga ant žemės, todėl jo žievė gali būti padengta dirvožemio dalelėmis, transportavimo nešvarumais ir mikroorganizmais. Jei prieš pjaustymą žievė nebuvo kruopščiai nuplauta, peilis, įsmigęs per nešvarų paviršių, gali pernešti bakterijas į vidų, kur saldus ir drėgnas minkštimas sudaro palankias sąlygas joms daugintis.

    Kada pjaustytas arbūzas rizikingiausias?

    Daugiausia abejonių kelia pjaustyti gabalai, kurie laikomi ne šaldytuve, o kambario temperatūroje, net jei jie sandariai apvynioti plėvele. Po plėvele susidaro šiltas ir drėgnas mikroklimatas, todėl mikroorganizmams lengviau daugintis, o pats vaisius greičiau praranda šviežumą.

    Dar vienas signalas pirkėjui yra pjūvio kokybė. Lygus, švarus pjūvis paprastai reiškia, kad buvo naudotas aštrus peilis ir vaisius nebuvo smarkiai spaudžiamas, o suplėšyti kraštai ir sutraiškytas minkštimas gali reikšti spartesnį gedimą, vandeningumą ir prastesnę tekstūrą.

    Ką patikrinti parduotuvėje?

    Jei vis dėlto renkatės puselę ar ketvirtį, svarbu įsitikinti, kad produktas laikomas šaldymo vitrinoje. Taip pat verta apžiūrėti plėvelę: ji turi būti nepažeista ir įtempta, be pratekėjusio skysčio, o minkštimas neturėtų skleisti rūgštaus, fermentaciją primenančio kvapo.

    Pjaustytas arbūzas dažnai kainuoja brangiau dėl darbuotojo darbo, pakuotės ir didesnių nuostolių rizikos. Norint sutaupyti, praktiškiau ieškoti mažesnio, nepjaustyto arbūzo ir jį supjaustyti namuose, prieš tai nuplovus žievę po tekančiu vandeniu ir naudojant švarų peilį bei lentelę.

    Kaip saugiai laikyti namuose?

    Parnešus pjaustytą arbūzą, plėvelę geriausia nuimti iš karto ir vaisių perkelti į švarų, sandarų indą. Jį būtina laikyti šaldytuve ir suvartoti kuo greičiau, nes supjaustytas vaisius genda greičiau, o temperatūros svyravimai, pavyzdžiui, laikymas ant stalo, riziką tik didina.

    Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl laikymo sąlygų parduotuvėje ar vaisiaus kvapo ir išvaizdos, saugiausia rinktis nepjaustytą arbūzą. Tai paprastas sprendimas, kuris dažnai sumažina tiek galimo užteršimo, tiek ir greito gedimo tikimybę.

  • Maltos mėsos klaida, kurią daro daugelis: taip apsaugosite šeimą gamindami mėsainius

    Mėsainiai namuose gali būti saugūs ir skanūs, tačiau malta mėsa yra rizikingesnė nei vientisas gabalas. Taip yra todėl, kad malimo metu bakterijos nuo paviršiaus gali patekti į visą masę, o didesnis paviršiaus plotas sudaro palankesnes sąlygas mikroorganizmams daugintis.

    Dažniausiai minimi pavojai siejami su bakterijomis, tokiomis kaip E. coli ir salmonelės, kurios gali sukelti ūmias žarnyno infekcijas. Dėl to maisto saugos specialistai pabrėžia, kad atsargumas prasideda ne virtuvėje, o dar parduotuvėje, renkantis ir transportuojant produktą.

    Kaip elgtis nuo parduotuvės

    Perkant maltą mėsą svarbu, kad pakuotė būtų nepažeista ir laikoma šaldytuve, o ne šiltoje vitrinos zonoje. Patikimiausia mėsą į krepšį dėti pabaigoje, kad ji kuo trumpiau būtų kambario temperatūroje.

    Parsivežus namo, mėsą reikėtų kuo greičiau dėti į šaldytuvą arba šaldiklį, o pakuotę pažymėti įsigijimo data. Laikant šaldytuve malta mėsa paprastai išsilaiko trumpiau nei šaldiklyje, todėl planuoti gaminimą verta iš anksto.

    Virtuvėje svarbiausia higiena

    Prieš ir po kontakto su žalia mėsa rankas būtina kruopščiai plauti šiltu vandeniu su muilu. Taip pat svarbu neliesti kitų paviršių, pavyzdžiui, prieskonių indelių, šaldytuvo rankenų ar telefono, kol rankos nešvarios.

    Visi paviršiai, kurie lietė žalią mėsą, turi būti nuplauti ir dezinfekuoti, kad būtų išvengta kryžminės taršos. Atskiros lentelės ir peiliai žaliai mėsai, o taip pat atskiri indai paruoštai ir jau iškeptai mėsai yra vienas patikimiausių būdų sumažinti riziką.

    Temperatūra lemia saugumą

    Vienas dažniausių namų virtuvės mitų yra įsitikinimas, kad pakanka apkepti mėsainį iki norimos spalvos. Saugumą užtikrina ne spalva, o vidinė temperatūra, todėl patikimiausia naudoti maisto termometrą.

    Maisto saugos gairėse pabrėžiama, kad maltos jautienos paplotėliai turėtų būti iškepami iki maždaug 71 laipsnio temperatūros viduje. Tik tada reikšmingai sumažinama tikimybė, kad mėsoje liks gyvybingų ligas sukeliančių bakterijų.

    Laikantis šių taisyklių mėsainių gamyba namuose neturi kelti streso. Keli paprasti įpročiai, greita šaldymo grandinė, švara ir termometras padeda užtikrinti, kad patiekalas būtų ne tik gardus, bet ir saugus visai šeimai.

  • Amerikiečiai kiaušinius visada laiko šaldytuve, o mes dažnai neprivalome: lemia viena taisyklė

    Kodėl JAV kiaušiniai visada šaldomi?

    Kiaušiniai yra maistingas produktas, tačiau jų sauga labai priklauso nuo laikymo sąlygų. JAV parduotuvėse jie beveik visada laikomi šaldytuvuose, o daugelyje Europos šalių, įskaitant Lietuvą, dažnai parduodami įprastose lentynose.

    Skirtumą lemia ne kiaušinių „kokybė“, o tai, kaip jie paruošiami pardavimui. JAV įprasta pramoniniu būdu kiaušinius nuplauti ir dezinfekuoti, todėl nuo lukšto pašalinamas natūralus apsauginis sluoksnis, vadinamas kutikule.

    Kutikulė ir salmonelės rizika

    Kutikulė užkemša lukšto poras ir padeda apsaugoti kiaušinį nuo bakterijų patekimo į vidų, įskaitant salmoneles. Kai šis sluoksnis nuplaunamas, kiaušinis tampa jautresnis aplinkos poveikiui, todėl nuoseklus šaldymas tampa svarbesnis.

    Europos Sąjungoje galioja kitokia praktika: maistiniai A klasės kiaušiniai paprastai nėra plaunami prieš pateikiant vartotojui. Dėl to ant lukšto išlieka natūrali apsauga, o kiaušiniai dažnai gali būti parduodami ne šaldytuve, jei laikomasi tinkamų logistikos ir higienos reikalavimų.

    Kaip laikyti kiaušinius namuose?

    Jei kiaušinius planuojate suvartoti greitai, juos galima laikyti vėsesnėje vietoje, toliau nuo kaitros šaltinių ir tiesioginių saulės spindulių. Svarbiausia vengti didelių temperatūros svyravimų, nes kondensatas ant lukšto gali padidinti bakterijų patekimo riziką.

    Jei kiaušinius valgote rečiau arba namuose šilta, praktiškiau juos laikyti šaldytuve. Patikimiausia vieta yra vidinė lentyna, o ne durelės, nes ten temperatūra stabilesnė.

    Dar viena svarbi taisyklė: kiaušinių prieš laikymą geriau neplauti. Jei lukštas nešvarus, saugiau jį nuvalyti tik prieš pat naudojimą, o po kontakto su žaliais kiaušiniais kruopščiai nusiplauti rankas ir nuvalyti paviršius.

    Kulinarijos požiūriu kai kurie virtuvės profesionalai pabrėžia, kad kambario temperatūros kiaušiniai gali geriau susiplakti ir tolygiau iškepti, pavyzdžiui, kepant omletą. Vis dėlto saugos požiūriu svarbiausia yra nuoseklumas: jei laikote šaldytuve, stenkitės kiaušinius ir naudoti iš šaldytuvo, nepaliekant jų ilgam šilumoje.

  • Ši įpročio klaida virtuvėje džiovina mėsą: ekspertai sako, kad metas ją pamiršti

    Daugelis namų virėjų vis dar laikosi įpročio vištieną ar kiaulieną kepti iki visiško sausumo, bijodami apsinuodijimo maistu. Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad toks atsargumas dažnai nebeadekvatus: saugumą užtikrina ne perkepta mėsa, o tiksli vidaus temperatūra ir tinkamas apdorojimas.

    Istoriškai šis įprotis susiformavo dėl realių rizikų ir griežtų rekomendacijų, kai gyvulininkystė bei kontrolės sistemos buvo kitokio lygio. Tokie patogenai kaip salmonelės ar kitos bakterijos gali kelti pavojų, todėl ilgą laiką namų ūkiuose vyravo nuostata, kad geriau perkepti, nei rizikuoti.

    Kas pasikeitė per pastaruosius dešimtmečius?

    Šiandien mėsos gamybos ir tikrinimo grandinė daugelyje šalių tapo labiau reguliuojama, o rekomendacijos vis dažniau remiasi ne vien teoriniais blogiausio scenarijaus modeliais. Dėl to daliai produktų atsirado aiškesnės, praktiškesnės kepimo gairės, kurios leidžia išlaikyti sultingumą ir kartu išlaikyti saugumą.

    Kiaulienai daug kur taikomas principas, kad pakanka pasiekti maždaug 63 laipsnius Celsijaus vidinę temperatūrą ir mėsą trumpai pailsinti. Tai reiškia, kad kepsnys neprivalo būti perkeptas iki kietumo, o tekstūra gali išlikti gerokai malonesnė.

    Kodėl vištiena vis dar kelia daugiausia klausimų?

    Vištiena išlieka jautriausia tema, nes rekomendacijos dažniausiai pabrėžia aukštesnę saugią vidaus temperatūrą, siejamą su greitesniu patogenų sunaikinimu. Vis dėlto svarbu suprasti, kad sauga priklauso ir nuo laiko bei temperatūros derinio: žemesnėje temperatūroje mėsa turi būti išlaikoma ilgiau.

    Praktikoje tai reiškia, kad vien skaičius termometre ne visada pasako visą istoriją, tačiau jis vis tiek yra patikimiausias įrankis namų virtuvėje. Specialistai taip pat primena, kad kryžminė tarša, netinkamas žaliavos laikymas ir netvarkingi pjaustymo paviršiai neretai yra didesnė problema nei pats mėsos sultingumas.

    Kaip išvengti perkeptos mėsos?

    Pagrindinė taisyklė paprasta: termometras padeda išvengti spėlionių, o po kepimo verta leisti mėsai kelias minutes pailsėti. Taip sultys tolygiau pasiskirsto, o rezultatas būna minkštesnis ir skanesnis, net jei kepama laikantis saugos reikalavimų.

    Dar viena dažna klaida yra pernelyg aukšta kaitra nuo pat pradžių ir ilgas kepimas vien tam, kad neliktų nė menkiausio rausvumo. Ekspertai ragina orientuotis į patikimas temperatūrines gaires ir higieną, nes būtent jos lemia, ar patiekalas bus ir saugus, ir skanus.

  • Minkštai ar kietai virti kiaušiniai: dietologai atsakė, kas iš tiesų sveikiau

    Kiaušiniai yra vienas universaliausių produktų: jie suteikia visaverčių baltymų, B grupės vitaminų, cholino, seleno, taip pat antioksidantų liuteino ir zeaksantino, svarbių regėjimui. Daugiausia maistinių medžiagų slypi trynyje, todėl vien tik baltymų valgymas be medicininės priežasties dažniausiai neturi prasmės.

    Pastaraisiais metais nuostata, kad kiaušiniai neišvengiamai kelia cholesterolį ir didina širdies ligų riziką, vis dažniau vertinama atsargiau. Apžvalginiai tyrimai rodo, kad daugumai žmonių saikingas kiaušinių vartojimas neturi aiškaus neigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams, o svarbiausia tampa bendra mitybos kokybė.

    Kurie virimo būdai palankiausi?

    Sveikatai dažniausiai palankiausias pasirinkimas yra virti kiaušiniai, nes jiems nereikia papildomų riebalų. Praktinis kompromisas laikomas toks kiaušinis, kur baltymas jau tvirtai sukrešėjęs, o trynys dar švelniai kreminis: taip išlaikomas skonis ir sumažinama su žaliais kiaušiniais siejama mikrobiologinė rizika.

    Kietai virti kiaušiniai taip pat tinka, tačiau jų nevertėtų pervirti. Per ilgai verdant trynys tampa sausas, o aplink jį gali atsirasti žalsvas žiedas, rodantis, kad kaitinta per ilgai. Dažnai pakanka apie 8–10 minučių, o po to kiaušinį verta greitai atvėsinti šaltame vandenyje.

    Kada geriau vengti žalių kiaušinių?

    Žali ar nepakankamai termiškai apdoroti kiaušiniai kai kuriems žmonėms gali būti rizikingesni dėl galimų infekcijų. Didesnio atsargumo paprastai reikia nėščiosioms, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems silpnesnę imuninę sistemą.

    „Saugiausia kiaušinius ruošti taip, kad baltymas ir trynys būtų sukrešėję“, – pabrėžia JAV Maisto ir vaistų administracija, akcentuodama, kad termiškas apdorojimas sumažina užsikrėtimo salmonelėmis tikimybę.

    Kas lemia, ar patiekalas bus sveikas?

    Didžiausią įtaką dažnai daro ne pats kiaušinis, o tai, su kuo jis valgomas. Virti kiaušiniai su daržovėmis ir pilno grūdo duona bus visai kitoks pasirinkimas nei kiaušinienė, kepta svieste su šonine, dešromis ir gausiu sūriu, kai bendras sočiųjų riebalų ir druskos kiekis smarkiai išauga.

    Norint subalansuoto patiekalo, verta pridėti pomidorų, agurkų, paprikų, žalumynų ar raugintų daržovių. Taip padidinamas skaidulų kiekis, o pusryčiai ilgiau suteikia sotumo ir stabilesnę energiją.