CP v2

Tag: Salmonella

  • Vien datos neužtenka: kaip parduotuvėje atpažinti sugedusią mėsą dar prieš ją perkant

    Mėsos šviežumo dažnai neįmanoma įvertinti vien pagal galiojimo datą. Ji patikimai informuoja tik tada, kai produktas visą laiką buvo laikomas tinkamoje temperatūroje, o tiekimo grandinėje nebuvo sutrikimų. Ekspertai pabrėžia, kad net trumpi temperatūros svyravimai transportuojant ar prekiaujant gali paspartinti gedimą.

    Pirkdami pirmiausia įvertinkite pakuotę. Jei plėvelė įplyšusi, kraštai atšokę ar matyti, kad pakuotė praradusi sandarumą, didėja bakterinės taršos rizika. Net maži mikroįtrūkimai gali sudaryti sąlygas mikroorganizmams patekti ant produkto paviršiaus.

    Skystis padėkle ir kvapas

    Dėkle susikaupęs skystis ne visada reiškia gedimą, tačiau svarbu jo kiekis ir vaizdas. Jei padėkle daug drumsto skysčio, o įklotas labai šlapias, tai gali rodyti, kad mėsa ilgiau laikyta netinkamomis sąlygomis arba pradėjusi gesti. Tokią mėsą verta vertinti ypač kritiškai, ypač jei kalbama apie faršą.

    Atidarius pakuotę, kvapas yra vienas greičiausių signalų. Rūgštus, aitrus ar tiesiog nemalonus kvapas yra rimta priežastis mėsos nevartoti, net jei galiojimo data dar nepasibaigusi. Taip pat įtarimų turėtų kelti lipnus, gleivėtas paviršius.

    „Pavojingiausios bakterijos, tokios kaip salmonelės ar patogeninės E. coli, ne visada pakeičia produkto skonį, kvapą ar išvaizdą“, – pabrėžia specialistai.

    Kodėl faršas rizikingesnis

    Maltai mėsai keliami didesni saugos reikalavimai, nes malimo metu bakterijos gali pasiskirstyti visoje masėje. Dėl to net nedidelė tarša gali tapti plačiai išplitusi visame produkte, o netinkamai termiškai apdorojus rizika sveikatai išauga. Todėl faršą ypač svarbu pirkti tik sandariose pakuotėse ir laikyti šaltai iki gaminimo.

    Spalvos pokyčiai ne visada yra gedimo požymis. Pilkšvas atspalvis dažnai susijęs su oksidacija, tačiau tai nereiškia, kad produktas saugus. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl kvapo, lipnumo, skysčio kiekio ar pakuotės būklės, saugiausia tokios mėsos atsisakyti.

  • Plaunate maltą mėsą prieš kepimą? Specialistai perspėja: taip tik padidinate bakterijų riziką

    Kodėl plauti mėsą pavojinga

    Dalis žmonių vis dar mano, kad prieš kepant ar verdant žalią mėsą būtina ją nuplauti, kad būtų švaresnė ir saugesnė. Tačiau maisto saugos specialistai pabrėžia, kad toks įprotis neduoda naudos ir gali padidinti bakterijų išplitimo virtuvėje riziką.

    Plaunant maltą mėsą ar paukštieną po tekančiu vandeniu bakterijos nėra sunaikinamos. Vietoje to vandens lašeliai nuo kriauklės gali pasklisti ant stalviršių, čiaupo, indų ar šalia esančių produktų ir taip sukelti kryžminę taršą.

    Malta mėsa yra jautresnė

    Maltai mėsai reikia daugiau atsargumo nei vientisiems gabalams, nes bakterijos joje gali būti ne tik paviršiuje, bet ir masės viduje. Tokiais atvejais saugumą užtikrina ne plovimas, o pakankama terminė apdorojimo temperatūra.

    Svarbiausios rizikos siejamos su patogenais, tokiais kaip Salmonella ir Escherichia coli. Net jei pati mėsa vėliau bus gerai iškepta, ant paviršių ir įrankių patekusios bakterijos gali užteršti kitus maisto produktus, kurie nebebus kaitinami.

    Kenčia ir skonis, ir tekstūra

    Plovimas kenkia ne tik higienai, bet ir patiekalo kokybei. Malta mėsa sugeria vandenį, praranda dalį natūralių sulčių, o keptuvėje dažniau pradeda troškintis, o ne skrusti.

    Dėl to ją sunkiau apskrudinti, ji gali tapti vandeninga, prarasti ryškesnį skonį ir malonią tekstūrą. Prieskoniai tokio efekto dažnai nebeištaiso, ypač gaminant padažus ar kotletus.

    Kaip elgtis saugiai virtuvėje

    Saugiausias būdas sumažinti bakterijų riziką yra tinkama terminė apdorojimo trukmė ir temperatūra, o ne plovimas. Praktikoje tai reiškia, kad mėsą verta dėti iš pakuotės tiesiai į keptuvę ar indą, kuriame ją formuosite, ir vengti papildomų veiksmų prie kriauklės.

    Taip pat svarbu nusiplauti rankas šiltu vandeniu su muilu prieš ir po kontakto su žalia mėsa, kruopščiai nuvalyti paviršius ir įrankius. Jei įmanoma, atskirkite pjaustymo lenteles žaliai mėsai ir daržovėms, o maltą mėsą laikykite šaldytuve ir nepalikite kambario temperatūroje.

    Nors įprotis plauti mėsą dažnai ateina iš šeimos tradicijų, maisto saugos praktika rodo priešingą rezultatą. Atsisakius plovimo ir susitelkus į švarą bei gerą iškepimą, virtuvėje bus mažiau rizikų, o patiekalai pavyks skanesni.

  • Bendra muilo plytelė visiems namuose? Gydytojai įspėja, kada rizika iš tiesų išauga

    Daugelyje namų vonioje vis dar guli viena kieto muilo plytelė, kuria naudojasi visi šeimos nariai. Vieniems tai atrodo praktiška ir įprasta, kitiems kelia klausimų dėl higienos. Pagrindinė baimė paprasta: ar taip galima „pasidalinti“ mikrobais?

    Moksliniai tyrimai rodo, kad ant kieto muilo paviršiaus mikroorganizmų iš tiesų gali būti. Pavyzdžiui, 2006 metais publikuotame tyrime buvo nustatyta, kad kieto muilo gabalėliuose gali aptinkami kelių rūšių mikrobai, tačiau tai dar nereiškia automatinės infekcijos.

    „Muilas nėra savaime apsivalantis, todėl po naudojimo ant jo gali likti bakterijų“, – sakė visuomenės sveikatos specialistė, daktarė Kelly Reynolds.

    Svarbiausia detalė – riziką lemia ne vien pats muilas, o aplinka ir įpročiai. Drėgnoje muilinėje, kur muilas nuolat šlampa ir neapdžiūsta, mikroorganizmams sudaromos palankesnės sąlygos išlikti. Tuo metu gerai nusausinamas muilas ir tekantis vanduo prieš naudojimą gali sumažinti paviršinę taršą.

    Papildomą riziką sukuria situacijos, kai namuose yra sergančių žarnyno infekcijomis ar vėmimu ir viduriavimu pasireiškiančiais virusais, taip pat kai muilu naudojamasi neplautomis, akivaizdžiai nešvariomis rankomis. Tokiais atvejais ant paviršių, įskaitant muilą, gali patekti daugiau patogenų, o vėliau jie lengviau pasklinda per rankas ir bendrus daiktus.

    Norint sumažinti riziką, svarbu rankas plauti pakankamai ilgai, kruopščiai įtrinant visas vietas, o patį muilą laikyti taip, kad jis galėtų išdžiūti. Praktikoje tai reiškia muilinę su skylutėmis ar laikiklį, nuo kurio vanduo nubėga, taip pat reguliarų vonios ir kriauklės zonos valymą.

    Jei namuose daug žmonių, dažnai lankosi svečiai arba yra mažų vaikų, patogesnė alternatyva gali būti skystas muilas su dozatoriumi. Jis paprastai laikomas higieniškesniu, nes produktas talpoje nesiliečia su skirtingų žmonių rankomis, o dozatorius sumažina tiesioginį kontaktą su pačia priemone.

    Kitas pasirinkimas – prausikliai ar dušo geliai, kurie kai kuriais atvejais gali būti švelnesni odai dėl labiau subalansuoto pH ir drėkinamųjų sudedamųjų dalių. Vis dėlto esminė taisyklė išlieka ta pati: svarbiausia yra technika ir reguliarumas, o ne vien priemonės forma.