CP v2

Tag: Šalnos

  • Šalnos Lenkijos soduose: nuostoliai gali siekti 80–90 proc., ministerija žada greitą pagalbą

    Šalnos Lenkijos soduose: nuostoliai gali siekti 80–90 proc., ministerija žada greitą pagalbą

    Šalnos smogė sodams

    Lenkijoje kelias naktis iš eilės fiksuojamos pavasarinės šalnos smarkiai paveikė sodininkystės ūkius, o realus nuostolių mastas paaiškės tik po kelių dienų. Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija pranešė stebinti situaciją ir palaikanti ryšį su ūkininkais bei vietos administracija.

    Pasak ministerijos, tik pasibaigus šalnų bangai bus galima tiksliau įvertinti, kiek žalos patirta soduose ir uogynuose. Tokiais atvejais vaivadijos, atitinkančios Lietuvos apskričių lygmens administracinius vienetus, sudaro komisijas nuostoliams nustatyti ir dokumentuoti.

    Žadami paramos mechanizmai

    Ministerija pabrėžia, kad gavus komisijų išvadas įprastai įjungiami paramos mechanizmai, pritaikyti stichinių reiškinių paveiktiems ūkiams. Sprendimų greitis priklausys nuo to, kaip sparčiai bus surinkti duomenys ir patvirtinti nuostoliai konkrečiuose regionuose.

    „Esame numatę lėšų padėti ūkininkams, nukentėjusiems nuo orų reiškinių. Kaip ir ankstesniais metais, reaguosime greitai ir pagal nuostolių mastą“, – sakė žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis.

    Ūkininkai: kai kur dingo beveik visas derlius

    Lenkijos sodininkų organizacijų atstovai tvirtina, kad kai kuriose vietovėse ši šalnų banga galėjo sunaikinti 80–90 proc. vaisių užuomazgų. Labiausiai nukentėti gali vyšnių, trešnių, kriaušių ir obelų sodai, anksčiau šalnos jau palietė avietes ir gervuoges.

    „Tai, kas dabar vyksta soduose, yra armagedonas“, – sakė Lenkijos sodininkų asociacijos vadovas ir parlamento narys Miroslawas Maliszewskis.

    Pasak jo, tai jau antroji šalnų banga šį sezoną, tačiau dabartinė kai kuriose vietose yra gerokai stipresnė. Ūkininkai bando gelbėti žiedus ir užuomazgas įvairiomis priemonėmis, tačiau jei audiniai jau pažeisti, dalies nuostolių išvengti nebeįmanoma.

    Prognozės ir platesnis kontekstas

    Lenkijos meteorologai įspėjo, kad naktį temperatūra daugelyje regionų gali kristi žemiau nulio, o prie žemės paviršiaus šaltis paprastai būna dar aštresnis. Tokios sąlygos ypač pavojingos žydinčioms kultūroms, nes net trumpalaikis šaltis gali sunaikinti būsimą derlių.

    Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis turėtų pamažu šilti, tačiau vietomis dar galimi pavieniai atšalimai. Po šalnų rizikos dažnai seka kita problema: staigesnis atšilimas ir permainingi orai didina audrų, krušos ir liūčių tikimybę, o tai žemės ūkiui tampa papildomu neapibrėžtumu.

    Ūkininkų organizacijos atkreipia dėmesį, kad pavasarinės šalnos pastaraisiais metais kartojasi dažniau ir tampa sunkiau prognozuojamos. Šiltos kovo ar balandžio pradžios dienos paspartina vegetaciją, o vėliau grįžtantis šaltis smogia pačiu jautriausiu momentu, kai nuo kelių laipsnių priklauso viso sezono pajamos.

  • Taip pasodinta cukinija augs kaip pašėlusi: viena dažna klaida gali sugadinti visą sėją

    Cukinijos laikomos vienomis lengviausiai auginamų daržovių, tačiau derliaus sėkmę dažnai lemia sprendimai pačioje pradžioje. Net nedidelė klaida parenkant vietą, laiką ar sėjos gylį gali reikšti lėtą augimą ir menką derėjimą visą vasarą.

    Svarbiausia cukinijai nuo pat starto suteikti šilumą ir šviesą. Šiam augalui reikia saulėtos, nuo vėjo apsaugotos vietos, nes pavėsyje jis linkęs auginti daugiau lapų, o žiedai ir vaisiai pasirodo vėliau bei būna smulkesni.

    Tinkama vieta ir dirva

    Dirva turėtų būti lengva, derlinga ir laidi vandeniui. Suslėgta žemė linkusi užlaikyti drėgmę, o tai didina šaknų puvinio riziką ir stabdo augalo įsitvirtinimą, ypač jei pavasaris lietingas.

    Prieš sėją verta dirvą supurenti ir praturtinti kompostu, nes cukinija yra itin „ėdri“ daržovė. Laistyti reikėtų saikingai, stebint orus: nuolat šlapia dirva dažnai kenkia labiau nei trumpas sausros tarpsnis.

    Dažniausia klaida: per anksti

    Viena dažniausių nesėkmių priežasčių yra per ankstyvas sėjimas arba daigų sodinimas į atvirą gruntą. Cukinija labai jautri šalčiui, o net trumpas temperatūros kritimas gali sustabdyti augimą ir susilpninti jaunus augalus.

    Daugelyje Lietuvos vietovių saugiausia laukti, kol praeina vėlyvų šalnų rizika ir dirva realiai sušyla. Praktikoje tai dažnai sutampa su gegužės antrąja puse, nors konkretus laikas kasmet priklauso nuo pavasario eigos.

    Kaip sėti, kad liktų stipriausi

    Sėklas galima sėti tiesiai į dirvą arba auginti daigus, tačiau tiesioginės sėjos atveju pravartu į vieną vietą įterpti kelias sėklas. Optimalus sėjos gylis dažniausiai yra apie 2–3 centimetrai: per giliai pasėtos sėklos dygsta sunkiau, o per sekliai gali išdžiūti.

    Kai sudygsta keli daigai, verta palikti vieną stipriausią, o kitus atsargiai pašalinti, kad augalai nekonkuruotų dėl vandens ir maisto medžiagų. Toks atrankos principas padeda užsiauginti tvirtesnį kerą, kuris vėliau lengviau formuoja gausų derlių.

    Planuojant lysvę svarbu nepamiršti ir erdvės: cukinijos išsikeroja, todėl per tankiai pasėti augalai prasčiau vėdinasi ir dažniau nukenčia nuo ligų. Kaip kaimynai dažnai minimi svogūnai, česnakai ar pupelės, nes jie paprastai neužgožia ir neužima tiek vietos kaip kitos stambios daržovės.