CP v2

Tag: Šalta kava

  • Šią ledinę kavą sugalvojo graikas, o dabar geria visas pasaulis: frappe receptas karščiams

    Frappe – viena populiariausių šaltos kavos versijų, kuri ypač praverčia per karščius. Nors šiandien ją rasite daugelyje kavinių visame pasaulyje, jos istorija prasidėjo Graikijoje ir siejama su gana netikėta improvizacija.

    Dažniausiai frappe kilmė siejama su 1957 metais, kai Salonikuose vykusioje tarptautinėje mugėje buvo pristatomas naujas šokoladinis gėrimas, plakamas plaktuvėje. Pasak plačiai cituojamos versijos, vienas mugės dalyvių, neturėdamas karšto vandens, tirpią kavą suplakė su šaltu vandeniu, o rezultatas tapo hitu.

    Būtent dėl plakimo frappe išsiskiria tankia puta, kuri išlieka ilgiau nei tiesiog į kavą įmestos ledo kubelių porcijos. Skirtingai nei dauguma šaltos kavos receptų, klasikinei frappe nebūtinas espresso aparatas ar šviežiai malta kava – pakanka tirpios kavos ir paprasto plakiklio.

    Norėdami pasigaminti frappe namuose, į indą įpilkite kelis šaukštus šalto vandens, suberkite tirpią kavą ir, jei mėgstate saldžiau, įdėkite cukraus ar saldiklio. Viską suplakite ar sutrinkite iki vientisos masės, kol susidarys standi puta.

    Tuomet putą supilkite į aukštą stiklinę, įdėkite ledo kubelių, įpilkite likusio šalto vandens ir pieno pagal skonį. Patiekimą galima praturtinti plakta grietinėle, kakava ar desertiniu sirupu, pavyzdžiui, šokoladiniu ar karameliniu, tačiau klasikinė versija dažniausiai apsiriboja kava, vandeniu, ledu ir pienu.

    Kavinių meniu frappe dažnai painiojama su ledine latte ar šalta kava su ledais, tačiau tai skirtingi gėrimai. Frappe esmė – suplakta tirpi kava ir puta, o ne espresso ir pieno proporcijos, todėl skonis bei tekstūra būna labiau gaivinantys ir lengvesni.

  • Į šaltą kavą dedu šį prieskonį: skonis nustebina, o vasarą tampa tikru atradimu

    Šalta kava daugeliui siejasi su ledukais, pienu ir stipria espreso doze, tačiau vis dažniau ji gardinama ne sirupais, o prieskoniais. Jie suteikia gėrimui naujų natų ir leidžia sumažinti pridėtinio cukraus kiekį, nes skonis sustiprinamas aromatais, o ne saldikliais.

    Vienas paprasčiausių ir universaliausių pasirinkimų – cinamonas. Jo švelniai saldus aromatas pabrėžia kavos skrudinimo natas, o kartumas tampa subtilesnis. Kad skonis nebūtų aitrus, dažniausiai pakanka mažo žiupsnelio arba lengvai pabarstyti ant pieno putos.

    Jei norisi sodresnio, kiek netikėto poskonio, tinka kardamonas. Jis įneša lengvą citrusinę ir prieskoninę natą, kuri ypač gerai dera su šalta kava, kai gėrimas nėra per saldus. Tiems, kas mėgsta ryškesnius skonius, galima bandyti ir labai mažą žiupsnį muskato ar maltų gvazdikėlių, tačiau šie prieskoniai lengvai užgožia kavą.

    Desertiškesnį įspūdį suteikia vanilė: keli lašai natūralaus ekstrakto ar žiupsnelis vanilės paverčia gėrimą švelnesniu, tarsi primenančiu ledų kokteilį. Vasarą pravartu prisiminti ir imbierą, nes jis suteikia gaivos, o šaltame gėrime atsiskleidžia švariau nei karštoje kavoje.

    Svarbiausia taisyklė – prieskoniai turi paryškinti kavos skonį, o ne jį užgožti. Pradėkite nuo mažų kiekių ir ragaukite, nes skirtingos kavos pupelės, pieno rūšys ir net ledo kiekis keičia bendrą balansą. Geriausiam rezultatui verta naudoti gerai atšaldytą kavą – tada ledas tirpsta lėčiau, o gėrimas ilgiau išlieka intensyvus.